Tag: Radioaktyvumas

  • Černobylio reaktoriaus gaubtą po dronų atakos reikia skubiai taisyti: kaina – bent 500 mln. eurų

    Černobylio atominėje elektrinėje esanti sugadinto ketvirtojo reaktoriaus apsauginė konstrukcija turi būti skubiai remontuojama – kitaip per kelerius metus rizika gali išaugti. Skaičiuojama, kad darbai kainuos mažiausiai 500 milijonų eurų.

    Apie būtinybę kuo greičiau imtis remonto skelbia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), o informaciją pateikė „Politico“. Pasak banko, galutinė suma gali būti ir didesnė.

    Kalbama apie milžinišką plieninę konstrukciją, dengiančią 1986 metų katastrofos metu sugriauto reaktoriaus liekanas. Jos paskirtis – neleisti radioaktyviosioms medžiagoms patekti į aplinką ir sudaryti sąlygas saugiai vykdyti darbus elektrinės viduje.

    Konstrukcija buvo pažeista 2025 metais per Rusijos dronų ataką. Šiuo metu, kaip pabrėžiama, svarbiausia – sutvarkyti gaubtą dar iki tol, kol pažeidimai dėl drėgmės ir korozijos pradės sparčiai didėti.

    ERPB: tai ne tik Ukrainos problema

    ERPB vadovė Odile Renaud-Basso interviu pabrėžė, kad Černobylio saugumas nėra vien Ukrainos vidaus reikalas. Pasak jos, branduolinė sauga turi tarptautinę reikšmę, todėl į rizikas turėtų rimtai žiūrėti visos valstybės.

    Banko vertinimu, jei reikiami darbai nebūtų atlikti iki 2030 metų, drėgmė ir korozija galėtų lemti tolesnį konstrukcijos nykimą. Tokiu atveju radioaktyviųjų medžiagų izoliavimas taptų sudėtingesnis ir brangesnis.

    Kiek lėšų jau pažadėta ir kada planuojami darbai

    Nurodoma, kad G7 šalys spalį įsipareigojo skirti 260 milijonų eurų – tai kiek daugiau nei pusė minimalaus poreikio. Likusią sumą ERPB siekia surinkti artimiausiais metais.

    Planuojama, jog remonto darbai galėtų prasidėti 2028 metais ir trukti apie dvejus metus. Tuo pat metu pažymima, kad bankas nesitiki, jog Rusija tiesiogiai apmokės atakos padarytą žalą, nors neatmetama, kad ateityje išlaidos galėtų būti įtrauktos į karo reparacijų klausimą.

    Šiuo metu pranešimų apie naują radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimą nėra. Vis dėlto pagrindinė rizika siejama su pažeista apsauga, kurią būtina sutaisyti, kol jos būklė dar labiau nepablogėjo.

  • Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Radonas yra gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos, susidarančios yrant uranui ir natūraliai randamos aplinkoje. Radiacinės saugos centras (RSC) Lietuvoje atlieka radono aktyvumo koncentracijos tyrimus patalpose, įvertina rezultatus ir pateikia rekomendacijas, kaip mažinti radono poveikį.

    RSC pabrėžia, kad gyventojams radono tyrimai gyvenamosiose patalpose gali būti atliekami nemokamai. Tai aktualu todėl, kad vien pagal pojūčius radono nustatyti neįmanoma, o skirtinguose pastatuose jo kiekis gali smarkiai skirtis.

    Kur radonas atsiranda namuose?

    Pagrindinis radono šaltinis Lietuvoje yra gruntas po pastatu. Dujos į vidų patenka per plyšius pamatuose, nesandarias įvadų vietas, grindų siūles, rūsio konstrukcijas ir kitas mažiausiai sandarias pastato dalis.

    Dažniausiai didesnė radono koncentracija fiksuojama rūsiuose ir pirmuosiuose aukštuose, ypač jei patalpos prastai vėdinamos. Kylant į aukštesnius aukštus radono kiekis paprastai mažėja, nes mažėja sąlytis su gruntu ir gerėja oro apykaita.

    Kokia rizika sveikatai?

    Nors radonas yra natūrali aplinkos dalis, ilgalaikis buvimas patalpose, kur jo koncentracija padidėjusi, didina sveikatos rizikas. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę turi ne trumpalaikiai svyravimai, o ilgalaikė vidutinė koncentracija, todėl matavimai turi būti atliekami pagal nustatytą metodiką.

    „Radono koncentracija skirtinguose pastatuose gali skirtis, todėl tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose. Prireikus radono koncentraciją galima sumažinti užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“, – sakė RSC specialistai.

    Kaip sumažinti radono kiekį?

    Jeigu nustatoma padidėjusi radono koncentracija, dažniausiai pradedama nuo paprasčiausių sprendimų: reguliaraus vėdinimo ir efektyvesnės oro kaitos užtikrinimo. Taip pat svarbus pastato sandarinimas, nes radonas į vidų patenka per mažiausius nesandarumus.

    RSC atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu įvertinti patalpas, esančias po žeme ar pusiau po žeme, taip pat darbo vietas rūsiuose. Tokiose erdvėse radonas gali kauptis sparčiau, todėl matavimai ir vėdinimo sprendimai tampa prioritetu.

    RSC radono matavimus Lietuvoje vykdo nuo 1995 metais, o sukaupti duomenys leidžia geriau vertinti tendencijas skirtinguose pastatų tipuose. Gyventojai ir darbdaviai, norintys atlikti radono tyrimus patalpose, gali kreiptis į RSC ir gauti tolimesnes instrukcijas dėl matavimo organizavimo.

  • Kodėl Černobylio zonoje užauga didžiausi šamai Ukrainoje: mokslininkas paaiškina ir įspėja

    Didžiausi Ukrainos europiniai šamai vis dažniau fiksuojami Černobylio atskirties zonoje, tačiau jų dydį lemia ne radiacija, o žmogaus veiklos nebuvimas. Apie tai kalbėjo jūrų biologijos tyrėjas, pabrėždamas, kad čia žuvys praktiškai negaudomos, todėl gali sulaukti garbaus amžiaus ir užaugti įspūdingo dydžio.

    Šamas yra vertinga verslinė žuvis, paplitusi daugelyje Ukrainos upių ir ežerų. Specialistai aiškina, kad ten, kur žvejyba intensyvi, didelės žuvys dažniausiai tiesiog nespėja užaugti, o dalis populiacijos nukenčia ir dėl jauniklių išgaudymo.

    Jauni šamai dažniau minta dugno bestuburiais, o suaugę tampa ryškiais plėšrūnais ir medžioja žuvis, varliagyvius, moliuskus, roplius. Tyrėjų teigimu, stambesni individai kartais griebia ir smulkius vandens paukščius ar kitus gyvūnus, tačiau šamas laikomas gana neįnoringu ir prisitaikančiu plėšrūnu.

    Nors viešojoje erdvėje pasitaiko istorijų apie kelių metrų ilgio monstrus, patikimai patvirtintų atvejų, kad šamai pultų žmones, praktiškai nėra. Mokslininkai pabrėžia, kad tokias legendas dažniausiai maitina nelaimingi atsitikimai vandenyje, kuriems žuvys neturi tiesioginio ryšio.

    Oficialiai registruoti stambiausi europiniai šamai siekia beveik 3 metrus, o jų svoris gali būti apie 130 kilogramų. Specialistai taip pat nurodo, kad šamai yra ilgaamžiai, dažnai gyvena 30–50 metų, o išskirtiniais atvejais fiksuotas net apie 80 metų amžius, nustatytas pagal kaulų struktūras.

    Černobylio atskirties zonoje dideli šamai aptinkami pirmiausia dėl to, kad teritorijoje draudžiama arba smarkiai ribojama žvejyba. Tokiose sąlygose žuvys gali netrukdomai daugintis ir augti, o didžiausi individai išgyvena ilgus dešimtmečius.

    Tačiau mokslininkai įspėja, kad radiacija nėra veiksnys, didinantis žuvų dydį. Priešingai, problema ta, kad žuvys šioje zonoje gali kaupti radioaktyvius elementus, todėl jų vartojimas maistui laikomas nesaugiu.

    Tyrėjai primena, kad 2023 metais po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimo nukentėjo daug vandens organizmų, ypač seklumose neršusios žuvys. Pasak specialistų, daugiausia rizikavo mailius ir jaunos žuvys, o didesni individai dažnai turėjo daugiau šansų pasitraukti žemyn upe.

    Mokslininkai taip pat pastebi, kad Dnipro vaga vietomis grįžta į natūralesnę būseną, tačiau kiek dabartinis vaizdas atitinka laikotarpį iki tvenkinio suformavimo, tiksliausiai galėtų įvertinti hidrologai ir istorikai. Vis dėlto bendra tendencija rodo, kad šamai prie pokyčių prisitaiko, jei tik išlieka pakankamai buveinių ir maisto.

  • Pavojaus signalas Argentinoje: iš laboratorijos dingo itin pavojingas cezis-137

    Pavojaus signalas Argentinoje: iš laboratorijos dingo itin pavojingas cezis-137

    Argentinos Rosario mieste sujudintos tarnybos, kai iš medicinos instituto laboratorijos dingo kapsulė su radioaktyviu ceziu-137. Šis izotopas plačiai naudojamas medicinoje, tačiau netinkamai laikomas ar pažeistas gali kelti rimtą grėsmę sveikatai.

    Apie dingimą pranešta Argentinos branduolinės priežiūros institucijai ARN, kuri įjungė krizines procedūras ir informavo radiologinės saugos užtikrinimu besirūpinančias tarnybas. Į paiešką įtrauktos ir federalinės pajėgos, atsakingos už reagavimą į incidentus.

    Kas žinoma apie dingusią kapsulę?

    Pasak ARN, cezis-137 buvo naudojamas medicinos prietaisų kalibravimui. Medžiaga laikyta buteliuke, kuris buvo įdėtas į sunkią švino kapsulę, skirtą blokuoti spinduliuotę.

    Institucijos pabrėžia, kad kol apsauginis apvalkalas nepažeistas, rizika aplinkiniams yra nedidelė. Vis dėlto gyventojai raginami radus įtartiną metalinę kapsulę jos neliesti ir nebandyti atidaryti, o nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl cezis-137 laikomas pavojingu?

    Cezis-137 susidaro vykstant branduoliniam skilimui ir skyla skleisdama beta bei gama spinduliuotę. Didelės apšvitos dozės gali sukelti nudegimus, spindulinę ligą, ilgainiui didinti onkologinių ligų riziką, o kraštutiniais atvejais baigtis mirtimi.

    Pavojų didina ir cheminės savybės: cezio junginiai gali lengvai plisti aplinkoje ir patekti į organizmą su vandeniu ar maistu. Dėl to radioaktyvių šaltinių apskaita ir laikymas daugelyje šalių reguliuojami itin griežtai.

    Rizikos scenarijai ir istorinės pamokos

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie šaltiniai teoriškai gali būti panaudoti vadinamosioms radiologinėms atakoms, kai sprogmuo išsklaido radioaktyvias daleles plačioje teritorijoje. Tai nėra branduolinis ginklas, tačiau pasekmės gali būti skaudžios dėl taršos, panikos ir brangių valymo darbų.

    Vienas žinomiausių incidentų įvyko 1987 metais Brazilijos Goiânijoje, kai buvo išardytas apleistas medicinos įrenginys su ceziu-137. Tuomet mirė keturi žmonės, o daugiau kaip 100 000 gyventojų teko patikrinti dėl galimos apšvitos.

    Rosario atvejis šiuo metu tiriamas, o tarnybos siekia kuo greičiau nustatyti, kur atsidūrė kapsulė ir ar nebuvo pažeista jos apsauga. Kol vyksta paieška, institucijos ragina laikytis budrumo ir nebandyti savarankiškai tvarkyti galimai pavojingų radinių.