Tag: Radioelektroninė kova

  • Ukraina atskleidė rusiškos „Kometa“ sandarą: 28 iš 37 dalių – iš JAV, štai kas nustebino

    Ukraina atskleidė rusiškos „Kometa“ sandarą: 28 iš 37 dalių – iš JAV, štai kas nustebino

    Ukrainos žvalgyba paskelbė duomenis apie Rusijos naudojamą navigacijos apsaugos sistemą „Kometa“ ir joje aptiktus užsienio elektronikos komponentus. Pagal paviešintą analizę iš viso identifikuotos 37 užsienyje pagamintos detalės, o net 28 jų siejamos su JAV kilmės tiekimo grandinėmis.

    Tarp kitų šalių minimos Japonija, Kinija, Šveicarija ir Taivanas. Kartu pateikti ir duomenys apie 28 įmones, kurios, kaip teigiama, įvairiais lygmenimis dalyvauja tiekime ar gamyboje, bei 13 užsienio technologinių įrenginių, naudotų kuriant ar surenkant įrangą.

    Kam skirta „Kometa“?

    „Kometa“ siejama su sprendimais, kurie padeda apsaugoti palydovinę navigaciją nuo trikdžių ir klaidinimo. Esminė idėja yra sumažinti radioelektroninės kovos poveikį GNSS signalams, kad technika galėtų tiksliau išlaikyti kursą ar taiklumą, net kai eteryje aktyviai veikia trukdžiai.

    Ukrainos pateikiamuose aprašymuose minima CRPA tipo antenų architektūra, kai naudojamas valdomas priėmimo kryptingumas. Tokia sistema analizuoja gaunamus signalus ir formuoja priėmimo modelį taip, kad būtų nuslopintos trukdžių kryptys, o naudingas signalas išliktų kuo stabilesnis.

    Kokie komponentai minimi?

    Tipinėje tokio tipo sistemoje svarbią dalį sudaro antenų masyvas ir signalų apdorojimo grandinė. Ukrainos apžvalgoje išskiriami programuojami logikos įrenginiai FPGA, įskaitant „Intel“ šeimos sprendimus, kurie gali būti naudojami spartiems skaitmeninio signalo apdorojimo uždaviniams.

    Tokios detalės ypač vertinamos dėl lankstumo, nes leidžia keisti algoritmus, pritaikyti filtravimą ir signalų apdorojimo logiką be visiško aparatinės dalies perdarymo. Tai aktualu aplinkoje, kur trikdymo metodai nuolat kinta, o sprendimus reikia adaptuoti greitai.

    Kodėl antenų skaičius svarbus?

    Pasak ukrainiečių pateiktų teiginių, Rusija jau plačiai naudoja „Kometa“ versijas su 16 antenų elementų. Taip pat minima, kad siekiama masinės gamybos konfigūracijų su 20 elementų, o atskirai nurodomi 32 elementų CRPA tipo sprendimai, siejami su Kinijos gamyba ir Rusijos pramonine zona Alabuga.

    Didesnis antenų elementų skaičius paprastai leidžia tiksliau nustatyti trukdžių kryptį ir efektyviau ją slopinti. Vis dėlto tai negarantuoja visiško atsparumo, nes radioelektroninės kovos priemonės tobulėja, o trikdymas dažnai derinamas su kitais metodais.

    Paviešinti duomenys, Ukrainos vertinimu, parodo ir kitą tendenciją: net vykstant ilgalaikei karo ekonomikos mobilizacijai Rusija išlieka priklausoma nuo tarptautinių technologijų ir sudėtingų tiekimo grandinių. Tai, anot Kyjivo, reiškia, kad eksporto kontrolė veikia tik tuomet, kai kartu stiprinamas komponentų atsekamumas ir tarpininkavimo kanalų stebėsena.

    Tokio pobūdžio tyrimai paprastai naudojami ne tik informavimui, bet ir sankcijų politikai tikslinti, identifikuojant kritines detales bei įmones, per kurias jos patenka į Rusijos karinę pramonę. Kuo tiksliau nustatomas konkrečių komponentų kelias, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią pakartotiniam tiekimui.

  • Rusija meta į mūšį atnaujintus Su-34: UAC patvirtino naują partiją, įspėja dėl rudens

    Rusija meta į mūšį atnaujintus Su-34: UAC patvirtino naują partiją, įspėja dėl rudens

    Rusijos valstybinė aviacinės pramonės grupė UAC pranešė perdavusi Rusijos oro pajėgoms dar vieną taktinių bombonešių Su-34 partiją. Oficialiai neatskleidžiama, kiek lėktuvų pristatyta, tačiau tokie pranešimai paprastai naudojami signalizuoti apie tęsiamą gamybą ir pasirengimą intensyvesnėms operacijoms.

    Su-34 nuo plataus masto karo pradžios išlieka viena pagrindinių platformų, iš kurios Rusija vykdo smūgius prieš Ukrainos pozicijas ir infrastruktūrą. Pastaraisiais mėnesiais ypač išryškėjo taktika, kai iš didesnio nuotolio naudojamos valdomos sklendžiančios bombos, leidžiančios smogti neprisiartinant prie dalies oro gynybos zonų.

    Kas žinoma apie atnaujinimus

    UAC nurodė, kad naujai pristatyti Su-34 yra modernizuoti, o tai paprastai reiškia atnaujintą avioniką, ryšio ir radioelektroninės kovos sprendimus. Tokie patobulinimai svarbūs ne tik taikinių aptikimui, bet ir išlikimui ore, kai didėja grėsmė iš oro gynybos bei bepiločių sistemų.

    Pramonės ir analitikų vertinimu, modernizavimas glaudžiai susijęs su poreikiu geriau integruoti naujesnius ginklus ir taikymo priemones, kurios sparčiai tobulinamos karo metu. Praktikoje tai gali reikšti tikslesnį smūgių planavimą ir didesnį lankstumą renkantis užduotis.

    Kuo pavojingas Su-34

    Su-34 sukurtas Su-27 pagrindu, tačiau tai atskira platforma, pritaikyta ilgesnėms smogiamosioms misijoms. Vienas iš išskirtinumų yra šarvuota kabina ir dviejų įgulos narių išdėstymas greta, kas palengvina darbą vykdant sudėtingas užduotis.

    Orlaivis gali veikti dieną ir naktį, sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, skristi mažame aukštyje ir nešti platų ginkluotės spektrą. Skirtingos konfigūracijos leidžia atakuoti antžeminius taikinius, o tam tikrais scenarijais ir jūrinius objektus, jei integruotos atitinkamos priemonės.

    Karo tendencijos ir ribojantys veiksniai

    Nors Rusija viešai akcentuoja naujus pristatymus, gamybos tempai priklauso nuo pramoninių pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Tarptautinės sankcijos, technologijų kontrolė ir ribota modernių elektronikos komponentų pasiūla gali lėtinti tiek gamybą, tiek sudėtingesnius modernizavimo darbus.

    Kita vertus, Ukrainos pusė nuolat siekia mažinti šių orlaivių keliamą grėsmę, todėl Su-34 tampa prioritetiniu taikiniu, kai tik susidaro sąlygos smogti aerodromams ar orlaiviams ore. Tai reiškia, kad net ir papildymai parku dažnai nereiškia automatinio pranašumo, o tik bandymą kompensuoti nuostolius ir palaikyti smūgių intensyvumą.

  • Prieš 13 metų pirko MiG iš Lenkijos, dabar „Draken International“ moko naikintuvų pilotus visame pasaulyje

    Prieš 13 metų pirko MiG iš Lenkijos, dabar „Draken International“ moko naikintuvų pilotus visame pasaulyje

    Atsargos pulkininkas Leonardas „Wizard“ Dickas daugiau kaip 30 metų tarnavo Jungtinių Valstijų oro pajėgose ir dalyvavo operacijose Artimuosiuose Rytuose bei Afganistane. Kaip F-16 pilotas ir bandymų lakūnas jis dirbo su sudėtingomis užduotimis, o vėliau perėjo į privačių karinių paslaugų sektorių.

    Nuo 2015 metais jis bendradarbiauja su bendrove „Draken International“, kuri teikia pažangias karinės aviacijos mokymo paslaugas įvairių šalių ginkluotosioms pajėgoms. Tokios įmonės užpildo spragą, kai valstybės siekia daugiau treniruočių skrydžių ir realistiškesnių scenarijų, tačiau nori mažinti kaštus ir tausoti savo naikintuvų resursą.

    Ką daro „Draken International“

    Vienas pagrindinių „Draken International“ vaidmenų yra vadinamoji „red air“ arba priešininko aviacijos imitacija pratybose. Tai reiškia, kad įmonės pilotai ir orlaiviai atkuria realaus priešininko taktiką, elgesį bei grėsmes, su kuriomis susiduria naikintuvų įgulos.

    „Draken International“ taip pat vysto kompleksinį „Red Force“ paketą, kuriame sujungiami aviacijos elementai, radioelektroninė kova, antžeminiai veiksmai ir bepilotės sistemos. Toks kelių domenų mokymas tampa ypač aktualus, nes šiuolaikiniai konfliktai rodo, kad oro operacijos vis dažniau priklauso nuo elektroninės kovos ir ryšio bei navigacijos atsparumo.

    JTAC ir F-16 rengimas

    Kita kryptis – JTAC specialistų rengimas, kai mokoma koordinuoti aviacijos smūgius ir užtikrinti ryšį tarp oro ir sausumos pajėgų. „Draken International“ teigia galinti imituoti skirtingų tipų orlaivius ir sudaryti sąlygas treniruotis artimomis realioms operacijoms aplinkybėmis.

    Įmonė taip pat siūlo pilotų mokymą nuo įvadinių kovinio skraidymo pagrindų iki F-16 pradinės ir misinės kvalifikacijos kursų. Prireikus programos gali būti pritaikomos konkrečiam klientui, o mokymai vykdomi tiek su įmonės, tiek su kliento valdomais orlaiviais.

    „Mes suteikiame priešininko aviacijos imitaciją, JTAC rengimą ir pažangų pilotų mokymą, įskaitant F-16“, – sakė Leonardas „Wizard“ Dickas.

    MiG istorija ir dabartinės tendencijos

    Interviu kontekste prisiminta, kad 2013 metais „Draken International“ buvo įsigijusi iš Lenkijos kilusių MiG-21, tačiau šiandien jų nebeeksploatuoja. Pasak pašnekovo, tai jam asmeniškai apmaudu, tačiau įmonės veikloje svarbiausia yra ne konkretus modelis, o gebėjimas sukurti realistišką grėsmių aplinką.

    Tokios privačios „agresorių“ aviacijos paslaugos pastaraisiais metais tampa vis paklausesnės dėl intensyvėjančių NATO pratybų ir augančio mokymo poreikio. Ypač didėja dėmesys radioelektroninei kovai, nes Ukrainos kare aiškiai matyti, kad trukdymas, apgaulė ir jutiklių bei ryšių slopinimas gali lemti operacijų sėkmę.

    Kalbėdamas apie ateitį, L. Dickas pabrėžė, kad 5-osios kartos naikintuvų era kelia naujus reikalavimus mokymui: vien keli „priešininko“ lėktuvai nebesudaro pakankamai sudėtingos užduoties. Dėl to, anot jo, vis svarbesni taps didesnio masto „red air“ pajėgumai ir tarptautinis bendradarbiavimas kuriant regioninius mokymo centrus.

    „Dirbtinis intelektas ateityje taps visų mokymo ir karinių operacijų dalimi, tačiau šiandien daug sprendimų dar yra vystymo stadijoje“, – sakė Leonardas „Wizard“ Dickas.

  • Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje pasirodė ir bandomas naujos kartos bepilotis orlaivis IRYDA+ X1, kurį kuria ne Ukrainos įmonės. Už projektą atsakinga Lenkijos bendrovė „MBF Group“, o technologinis vystymas siejamas ir su Turkijos partnere „Shark Aviation“.

    Gamintojai skelbia, kad bandymuose pavyko pasiekti du svarbius rezultatus: autonominį skrydį maždaug 24 kilometrų atstumu ir galimybę vienam operatoriui vienu metu prižiūrėti dvi platformas. Tokie bandymai Ukrainoje vertinami kaip ypač reikšmingi, nes ten dronai naudojami realiomis kovos sąlygomis, o grįžtamasis ryšys greitai parodo silpnąsias vietas.

    IRYDA+ X1 priskiriamas lengvų fiksuoto sparno dronų klasei ir naudoja elektrinę pavarą. Konstrukcija modulinė, kad būtų patogiau transportuoti, o startas atliekamas iš rankos, todėl sistemai nereikia sudėtingos paleidimo įrangos.

    Vienas iš akcentuojamų bruožų yra darbas spiečiaus režimu, kai keli dronai gali būti valdomi iš vienos antžeminės stoties. Tokia koncepcija vis dažniau minima šiuolaikiniuose konfliktuose, nes leidžia išplėsti stebėjimo ar smūgio galimybes, apsunkina priešininko oro gynybos ir radioelektroninės kovos užduotis.

    Gamintojo pateikiami parametrai rodo daugiau nei 20 kilometrų veikimo nuotolį, 40–60 minučių skrydžio laiką, 60–80 kilometrų per valandą kreiserinį greitį ir maždaug 100 kilometrų per valandą maksimalų greitį. Naudingoji apkrova siekia apie 300 gramų, o navigacija grindžiama GPS ir inercinės sistemos deriniu.

    Ekspertų vertinimu, toks dronas gali būti pritaikytas smūgiams prieš mobilius taikinius ar veiksmams laikinai okupuotose teritorijose, ypač kai svarbus greitas paleidimas ir koordinuotas kelių platformų valdymas. „MBF Group“ pabrėžia, kad tolesnis vystymas turėtų remtis realiais operaciniais poreikiais, o ne vien demonstraciniais pasirodymais.

    Kitas svarbus projekto etapas numatomas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO 2026 Kielcuose. Oficialus sistemos pristatymas, kaip skelbiama, planuojamas rugsėjo 8 dieną, o bendrovė tikisi ten pradėti konkretesnes derybas su Ukrainos gynybos sektoriaus atstovais.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainos kariniai analitikai atkreipė dėmesį į Lenkijoje vykdomus naujų technologijų bandymus, skirtus programai „Tarča Rytuose“. Jų vertinimu, dalis sprendimų jau pasiteisino realiose kovos sąlygose Ukrainoje, ypač kovojant su dronų ir raketų grėsmėmis.

    Bandymų epicentre – akustinės žvalgybos sistemos, galinčios nustatyti garso šaltinio vietą ir kryptį bei aptikti artėjančius bepiločius orlaivius. Tokie sprendimai dažniausiai remiasi jutiklių tinklais ir DI, kuris padeda atskirti skirtingus objektus, įvertinti jų trajektoriją ir perduoti duomenis į valdymo grandinę.

    Kas iš tikrųjų bandoma?

    Lenkijoje testuojami keli akustiniai sprendimai, skirti dronų aptikimui ir oro objektų klasifikavimui. Esminė tokių sistemų vertė ta, kad jos gali veikti kaip papildomas ankstyvo perspėjimo sluoksnis ten, kur vien radarų nepakanka arba kur reikia tankesnio, pigiau išplečiamo stebėjimo.

    Greta akustikos vertinamos ir radioelektroninės kovos priemonės, susijusios su ryšio, valdymo ir navigacijos signalų aptikimu bei trikdymu. Praktika Ukrainoje parodė, kad efektyviausia yra ne viena priemonė, o kelių sluoksnių sistema, kai aptikimas, identifikavimas ir neutralizavimas sujungti į vieną veikimo grandį.

    Ką rodo Ukrainos karo patirtis?

    Ukrainos karo patirtis ypač išryškino masinių dronų atakų problemą ir poreikį turėti daug pigesnių sensorių, kurie papildytų tradicines oro gynybos priemones. Akustiniai sprendimai tokiame kontekste tampa svarbūs, nes jie gali padėti aptikti žemai skrendančius taikinius ir greičiau nukreipti kitus sensorius ar ginkluotę.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad dronai nuolat keičia taktiką: skrenda žemiau, naudoja sudėtingesnius maršrutus, o kartais ir mažiau pastebimus ryšio kanalus. Dėl to NATO šalys vis dažniau kalba apie poreikį didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir sparčiau diegti technologijas, kurias galima greitai atnaujinti.

    „Tarča Rytuose“ ir NATO flango saugumas

    „Tarča Rytuose“ pristatoma kaip didelio masto rytinės Lenkijos sienos ir NATO rytinio flango stiprinimo programa. Joje derinami fizinės infrastruktūros sprendimai, stebėjimo ir perspėjimo sistemos bei priemonės nuo bepiločių orlaivių.

    Lenkijos gynybos politikos kryptis vis dažniau akcentuoja vietos pramonės, startuolių ir mokslo įstaigų įtraukimą, kad dalis technologijų būtų kuriama šalies viduje, o ne vien perkama. Tokia strategija padeda greičiau prisitaikyti prie fronto pamokų, nes dronų ir elektroninės kovos srityje technologiniai ciklai trumpėja.

    Bandymų rezultatai paprastai apibendrinami ataskaitomis, pagal kurias sprendžiama dėl platesnio diegimo ir integracijos į esamas vadovavimo bei stebėjimo sistemas. Ukrainos ekspertų susidomėjimas šiais testais rodo, kad regiono šalys vis labiau mokosi viena iš kitos ir ieško praktinių, greitai pritaikomų atsakymų į naujo tipo grėsmes.