CP v2

Tag: Radioelektroninė kova

  • Prieš 13 metų pirko MiG iš Lenkijos, dabar „Draken International“ moko naikintuvų pilotus visame pasaulyje

    Prieš 13 metų pirko MiG iš Lenkijos, dabar „Draken International“ moko naikintuvų pilotus visame pasaulyje

    Atsargos pulkininkas Leonardas „Wizard“ Dickas daugiau kaip 30 metų tarnavo Jungtinių Valstijų oro pajėgose ir dalyvavo operacijose Artimuosiuose Rytuose bei Afganistane. Kaip F-16 pilotas ir bandymų lakūnas jis dirbo su sudėtingomis užduotimis, o vėliau perėjo į privačių karinių paslaugų sektorių.

    Nuo 2015 metais jis bendradarbiauja su bendrove „Draken International“, kuri teikia pažangias karinės aviacijos mokymo paslaugas įvairių šalių ginkluotosioms pajėgoms. Tokios įmonės užpildo spragą, kai valstybės siekia daugiau treniruočių skrydžių ir realistiškesnių scenarijų, tačiau nori mažinti kaštus ir tausoti savo naikintuvų resursą.

    Ką daro „Draken International“

    Vienas pagrindinių „Draken International“ vaidmenų yra vadinamoji „red air“ arba priešininko aviacijos imitacija pratybose. Tai reiškia, kad įmonės pilotai ir orlaiviai atkuria realaus priešininko taktiką, elgesį bei grėsmes, su kuriomis susiduria naikintuvų įgulos.

    „Draken International“ taip pat vysto kompleksinį „Red Force“ paketą, kuriame sujungiami aviacijos elementai, radioelektroninė kova, antžeminiai veiksmai ir bepilotės sistemos. Toks kelių domenų mokymas tampa ypač aktualus, nes šiuolaikiniai konfliktai rodo, kad oro operacijos vis dažniau priklauso nuo elektroninės kovos ir ryšio bei navigacijos atsparumo.

    JTAC ir F-16 rengimas

    Kita kryptis – JTAC specialistų rengimas, kai mokoma koordinuoti aviacijos smūgius ir užtikrinti ryšį tarp oro ir sausumos pajėgų. „Draken International“ teigia galinti imituoti skirtingų tipų orlaivius ir sudaryti sąlygas treniruotis artimomis realioms operacijoms aplinkybėmis.

    Įmonė taip pat siūlo pilotų mokymą nuo įvadinių kovinio skraidymo pagrindų iki F-16 pradinės ir misinės kvalifikacijos kursų. Prireikus programos gali būti pritaikomos konkrečiam klientui, o mokymai vykdomi tiek su įmonės, tiek su kliento valdomais orlaiviais.

    „Mes suteikiame priešininko aviacijos imitaciją, JTAC rengimą ir pažangų pilotų mokymą, įskaitant F-16“, – sakė Leonardas „Wizard“ Dickas.

    MiG istorija ir dabartinės tendencijos

    Interviu kontekste prisiminta, kad 2013 metais „Draken International“ buvo įsigijusi iš Lenkijos kilusių MiG-21, tačiau šiandien jų nebeeksploatuoja. Pasak pašnekovo, tai jam asmeniškai apmaudu, tačiau įmonės veikloje svarbiausia yra ne konkretus modelis, o gebėjimas sukurti realistišką grėsmių aplinką.

    Tokios privačios „agresorių“ aviacijos paslaugos pastaraisiais metais tampa vis paklausesnės dėl intensyvėjančių NATO pratybų ir augančio mokymo poreikio. Ypač didėja dėmesys radioelektroninei kovai, nes Ukrainos kare aiškiai matyti, kad trukdymas, apgaulė ir jutiklių bei ryšių slopinimas gali lemti operacijų sėkmę.

    Kalbėdamas apie ateitį, L. Dickas pabrėžė, kad 5-osios kartos naikintuvų era kelia naujus reikalavimus mokymui: vien keli „priešininko“ lėktuvai nebesudaro pakankamai sudėtingos užduoties. Dėl to, anot jo, vis svarbesni taps didesnio masto „red air“ pajėgumai ir tarptautinis bendradarbiavimas kuriant regioninius mokymo centrus.

    „Dirbtinis intelektas ateityje taps visų mokymo ir karinių operacijų dalimi, tačiau šiandien daug sprendimų dar yra vystymo stadijoje“, – sakė Leonardas „Wizard“ Dickas.

  • Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje pasirodė ir bandomas naujos kartos bepilotis orlaivis IRYDA+ X1, kurį kuria ne Ukrainos įmonės. Už projektą atsakinga Lenkijos bendrovė „MBF Group“, o technologinis vystymas siejamas ir su Turkijos partnere „Shark Aviation“.

    Gamintojai skelbia, kad bandymuose pavyko pasiekti du svarbius rezultatus: autonominį skrydį maždaug 24 kilometrų atstumu ir galimybę vienam operatoriui vienu metu prižiūrėti dvi platformas. Tokie bandymai Ukrainoje vertinami kaip ypač reikšmingi, nes ten dronai naudojami realiomis kovos sąlygomis, o grįžtamasis ryšys greitai parodo silpnąsias vietas.

    IRYDA+ X1 priskiriamas lengvų fiksuoto sparno dronų klasei ir naudoja elektrinę pavarą. Konstrukcija modulinė, kad būtų patogiau transportuoti, o startas atliekamas iš rankos, todėl sistemai nereikia sudėtingos paleidimo įrangos.

    Vienas iš akcentuojamų bruožų yra darbas spiečiaus režimu, kai keli dronai gali būti valdomi iš vienos antžeminės stoties. Tokia koncepcija vis dažniau minima šiuolaikiniuose konfliktuose, nes leidžia išplėsti stebėjimo ar smūgio galimybes, apsunkina priešininko oro gynybos ir radioelektroninės kovos užduotis.

    Gamintojo pateikiami parametrai rodo daugiau nei 20 kilometrų veikimo nuotolį, 40–60 minučių skrydžio laiką, 60–80 kilometrų per valandą kreiserinį greitį ir maždaug 100 kilometrų per valandą maksimalų greitį. Naudingoji apkrova siekia apie 300 gramų, o navigacija grindžiama GPS ir inercinės sistemos deriniu.

    Ekspertų vertinimu, toks dronas gali būti pritaikytas smūgiams prieš mobilius taikinius ar veiksmams laikinai okupuotose teritorijose, ypač kai svarbus greitas paleidimas ir koordinuotas kelių platformų valdymas. „MBF Group“ pabrėžia, kad tolesnis vystymas turėtų remtis realiais operaciniais poreikiais, o ne vien demonstraciniais pasirodymais.

    Kitas svarbus projekto etapas numatomas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO 2026 Kielcuose. Oficialus sistemos pristatymas, kaip skelbiama, planuojamas rugsėjo 8 dieną, o bendrovė tikisi ten pradėti konkretesnes derybas su Ukrainos gynybos sektoriaus atstovais.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainos kariniai analitikai atkreipė dėmesį į Lenkijoje vykdomus naujų technologijų bandymus, skirtus programai „Tarča Rytuose“. Jų vertinimu, dalis sprendimų jau pasiteisino realiose kovos sąlygose Ukrainoje, ypač kovojant su dronų ir raketų grėsmėmis.

    Bandymų epicentre – akustinės žvalgybos sistemos, galinčios nustatyti garso šaltinio vietą ir kryptį bei aptikti artėjančius bepiločius orlaivius. Tokie sprendimai dažniausiai remiasi jutiklių tinklais ir DI, kuris padeda atskirti skirtingus objektus, įvertinti jų trajektoriją ir perduoti duomenis į valdymo grandinę.

    Kas iš tikrųjų bandoma?

    Lenkijoje testuojami keli akustiniai sprendimai, skirti dronų aptikimui ir oro objektų klasifikavimui. Esminė tokių sistemų vertė ta, kad jos gali veikti kaip papildomas ankstyvo perspėjimo sluoksnis ten, kur vien radarų nepakanka arba kur reikia tankesnio, pigiau išplečiamo stebėjimo.

    Greta akustikos vertinamos ir radioelektroninės kovos priemonės, susijusios su ryšio, valdymo ir navigacijos signalų aptikimu bei trikdymu. Praktika Ukrainoje parodė, kad efektyviausia yra ne viena priemonė, o kelių sluoksnių sistema, kai aptikimas, identifikavimas ir neutralizavimas sujungti į vieną veikimo grandį.

    Ką rodo Ukrainos karo patirtis?

    Ukrainos karo patirtis ypač išryškino masinių dronų atakų problemą ir poreikį turėti daug pigesnių sensorių, kurie papildytų tradicines oro gynybos priemones. Akustiniai sprendimai tokiame kontekste tampa svarbūs, nes jie gali padėti aptikti žemai skrendančius taikinius ir greičiau nukreipti kitus sensorius ar ginkluotę.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad dronai nuolat keičia taktiką: skrenda žemiau, naudoja sudėtingesnius maršrutus, o kartais ir mažiau pastebimus ryšio kanalus. Dėl to NATO šalys vis dažniau kalba apie poreikį didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir sparčiau diegti technologijas, kurias galima greitai atnaujinti.

    „Tarča Rytuose“ ir NATO flango saugumas

    „Tarča Rytuose“ pristatoma kaip didelio masto rytinės Lenkijos sienos ir NATO rytinio flango stiprinimo programa. Joje derinami fizinės infrastruktūros sprendimai, stebėjimo ir perspėjimo sistemos bei priemonės nuo bepiločių orlaivių.

    Lenkijos gynybos politikos kryptis vis dažniau akcentuoja vietos pramonės, startuolių ir mokslo įstaigų įtraukimą, kad dalis technologijų būtų kuriama šalies viduje, o ne vien perkama. Tokia strategija padeda greičiau prisitaikyti prie fronto pamokų, nes dronų ir elektroninės kovos srityje technologiniai ciklai trumpėja.

    Bandymų rezultatai paprastai apibendrinami ataskaitomis, pagal kurias sprendžiama dėl platesnio diegimo ir integracijos į esamas vadovavimo bei stebėjimo sistemas. Ukrainos ekspertų susidomėjimas šiais testais rodo, kad regiono šalys vis labiau mokosi viena iš kitos ir ieško praktinių, greitai pritaikomų atsakymų į naujo tipo grėsmes.