CP v2

Tag: Radioelektroninė kova

  • Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje pasirodė ir bandomas naujos kartos bepilotis orlaivis IRYDA+ X1, kurį kuria ne Ukrainos įmonės. Už projektą atsakinga Lenkijos bendrovė „MBF Group“, o technologinis vystymas siejamas ir su Turkijos partnere „Shark Aviation“.

    Gamintojai skelbia, kad bandymuose pavyko pasiekti du svarbius rezultatus: autonominį skrydį maždaug 24 kilometrų atstumu ir galimybę vienam operatoriui vienu metu prižiūrėti dvi platformas. Tokie bandymai Ukrainoje vertinami kaip ypač reikšmingi, nes ten dronai naudojami realiomis kovos sąlygomis, o grįžtamasis ryšys greitai parodo silpnąsias vietas.

    IRYDA+ X1 priskiriamas lengvų fiksuoto sparno dronų klasei ir naudoja elektrinę pavarą. Konstrukcija modulinė, kad būtų patogiau transportuoti, o startas atliekamas iš rankos, todėl sistemai nereikia sudėtingos paleidimo įrangos.

    Vienas iš akcentuojamų bruožų yra darbas spiečiaus režimu, kai keli dronai gali būti valdomi iš vienos antžeminės stoties. Tokia koncepcija vis dažniau minima šiuolaikiniuose konfliktuose, nes leidžia išplėsti stebėjimo ar smūgio galimybes, apsunkina priešininko oro gynybos ir radioelektroninės kovos užduotis.

    Gamintojo pateikiami parametrai rodo daugiau nei 20 kilometrų veikimo nuotolį, 40–60 minučių skrydžio laiką, 60–80 kilometrų per valandą kreiserinį greitį ir maždaug 100 kilometrų per valandą maksimalų greitį. Naudingoji apkrova siekia apie 300 gramų, o navigacija grindžiama GPS ir inercinės sistemos deriniu.

    Ekspertų vertinimu, toks dronas gali būti pritaikytas smūgiams prieš mobilius taikinius ar veiksmams laikinai okupuotose teritorijose, ypač kai svarbus greitas paleidimas ir koordinuotas kelių platformų valdymas. „MBF Group“ pabrėžia, kad tolesnis vystymas turėtų remtis realiais operaciniais poreikiais, o ne vien demonstraciniais pasirodymais.

    Kitas svarbus projekto etapas numatomas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO 2026 Kielcuose. Oficialus sistemos pristatymas, kaip skelbiama, planuojamas rugsėjo 8 dieną, o bendrovė tikisi ten pradėti konkretesnes derybas su Ukrainos gynybos sektoriaus atstovais.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainos kariniai analitikai atkreipė dėmesį į Lenkijoje vykdomus naujų technologijų bandymus, skirtus programai „Tarča Rytuose“. Jų vertinimu, dalis sprendimų jau pasiteisino realiose kovos sąlygose Ukrainoje, ypač kovojant su dronų ir raketų grėsmėmis.

    Bandymų epicentre – akustinės žvalgybos sistemos, galinčios nustatyti garso šaltinio vietą ir kryptį bei aptikti artėjančius bepiločius orlaivius. Tokie sprendimai dažniausiai remiasi jutiklių tinklais ir DI, kuris padeda atskirti skirtingus objektus, įvertinti jų trajektoriją ir perduoti duomenis į valdymo grandinę.

    Kas iš tikrųjų bandoma?

    Lenkijoje testuojami keli akustiniai sprendimai, skirti dronų aptikimui ir oro objektų klasifikavimui. Esminė tokių sistemų vertė ta, kad jos gali veikti kaip papildomas ankstyvo perspėjimo sluoksnis ten, kur vien radarų nepakanka arba kur reikia tankesnio, pigiau išplečiamo stebėjimo.

    Greta akustikos vertinamos ir radioelektroninės kovos priemonės, susijusios su ryšio, valdymo ir navigacijos signalų aptikimu bei trikdymu. Praktika Ukrainoje parodė, kad efektyviausia yra ne viena priemonė, o kelių sluoksnių sistema, kai aptikimas, identifikavimas ir neutralizavimas sujungti į vieną veikimo grandį.

    Ką rodo Ukrainos karo patirtis?

    Ukrainos karo patirtis ypač išryškino masinių dronų atakų problemą ir poreikį turėti daug pigesnių sensorių, kurie papildytų tradicines oro gynybos priemones. Akustiniai sprendimai tokiame kontekste tampa svarbūs, nes jie gali padėti aptikti žemai skrendančius taikinius ir greičiau nukreipti kitus sensorius ar ginkluotę.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad dronai nuolat keičia taktiką: skrenda žemiau, naudoja sudėtingesnius maršrutus, o kartais ir mažiau pastebimus ryšio kanalus. Dėl to NATO šalys vis dažniau kalba apie poreikį didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir sparčiau diegti technologijas, kurias galima greitai atnaujinti.

    „Tarča Rytuose“ ir NATO flango saugumas

    „Tarča Rytuose“ pristatoma kaip didelio masto rytinės Lenkijos sienos ir NATO rytinio flango stiprinimo programa. Joje derinami fizinės infrastruktūros sprendimai, stebėjimo ir perspėjimo sistemos bei priemonės nuo bepiločių orlaivių.

    Lenkijos gynybos politikos kryptis vis dažniau akcentuoja vietos pramonės, startuolių ir mokslo įstaigų įtraukimą, kad dalis technologijų būtų kuriama šalies viduje, o ne vien perkama. Tokia strategija padeda greičiau prisitaikyti prie fronto pamokų, nes dronų ir elektroninės kovos srityje technologiniai ciklai trumpėja.

    Bandymų rezultatai paprastai apibendrinami ataskaitomis, pagal kurias sprendžiama dėl platesnio diegimo ir integracijos į esamas vadovavimo bei stebėjimo sistemas. Ukrainos ekspertų susidomėjimas šiais testais rodo, kad regiono šalys vis labiau mokosi viena iš kitos ir ieško praktinių, greitai pritaikomų atsakymų į naujo tipo grėsmes.