CP v2

Tag: Radiologija

  • Vilkijos PSPC įstojo į Lietuvos ligoninių asociaciją: kokių pokyčių tikisi pacientai ir medikai

    Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centras oficialiai tapo Lietuvos ligoninių asociacijos nariu. Įstaiga tikisi, kad narystė padės greičiau spręsti paslaugų prieinamumo, diagnostikos kokybės ir tvaresnio finansavimo klausimus Kauno rajone.

    Sprendimas įsilieti į asociaciją siejamas su praktiniu tikslu stiprinti bendradarbiavimą su kitomis gydymo įstaigomis ir aktyviau dalyvauti sveikatos sistemos diskusijose. Tokia platforma dažnai naudojama dalijantis gerąja praktika, derinant pozicijas dėl teisės aktų pokyčių ir ieškant bendrų sprendimų paslaugų organizavimui regionuose.

    Ko pacientai gali tikėtis?

    Vienas iš prioritetų, aptartų susitikimuose, yra radiologijos paslaugų organizavimas ir diagnostikos prieinamumas. Regionuose tai ypač aktualu dėl specialistų trūkumo ir ilgesnių laukimo eilių, todėl bendradarbiavimas su partneriais gali padėti efektyviau planuoti srautus ir užtikrinti paslaugas arčiau pacientų namų.

    Kita kryptis – mobilios mamografijos paslaugų plėtra, kuri daugelyje savivaldybių tampa svarbiu įrankiu ankstyvajai krūties vėžio patikrai. Mobilūs sprendimai paprastai padidina patikros pasiekiamumą mažesnėse gyvenvietėse, kur atvykimas į didesnius diagnostikos centrus reikalauja daugiau laiko ir išlaidų.

    Ką duoda narystė įstaigai?

    Narystė Lietuvos ligoninių asociacijoje Vilkijos PSPC suteikia galimybę sistemiškiau kelti savivaldybės gydymo įstaigoms aktualius klausimus ir gauti daugiau vadybinės bei organizacinės patirties. Tai gali būti svarbu diegiant efektyvesnius procesus, planuojant investicijas ir organizuojant paslaugas taip, kad jos atlieptų realius pacientų poreikius.

    Darbuotojams narystė dažnai reiškia platesnes profesinio bendradarbiavimo galimybes, daugiau kontaktų su kitų įstaigų komandomis ir greitesnį žinių apsikeitimą. Praktikoje tai gali padėti priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl diagnostikos paslaugų, pacientų nukreipimo ir bendrų projektų su partneriais.

    Susitikime aptarti akcentai

    Prisijungimo proga vykusiame susitikime dalyvavo Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys ir Vilkijos PSPC direktorius Danas Bortkevičius. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į praktines bendradarbiavimo kryptis ir paslaugų stiprinimą Kauno rajono gyventojams.

    Vilkijos PSPC teigimu, narystė asociacijoje vertinama kaip žingsnis į aktyvesnį dialogą sveikatos sistemoje ir aiškesnį tikslą užtikrinti, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo arčiau žmogaus.

  • DI aptiko kasos vėžį dar iki 3 metų anksčiau: tyrimas atskleidė, kodėl medikai to nemato

    DI aptiko kasos vėžį dar iki 3 metų anksčiau: tyrimas atskleidė, kodėl medikai to nemato

    Kasos vėžys laikomas viena agresyviausių onkologinių ligų, nes dažnai nustatomas per vėlai, kai liga jau būna išplitusi ir gydymo galimybės smarkiai susiaurėja. Mokslininkai vis dažniau ieško būdų, kaip pasinaudojant medicininiais vaizdais aptikti ligą dar iki pirmųjų aiškių simptomų.

    JAV Mayo Clinic ir Teksaso universiteto MD Anderson Cancer Center tyrėjai pristatė radiomika paremtą ankstyvo aptikimo modelį, pavadintą REDMOD. Jis buvo mokomas analizuoti kompiuterinės tomografijos vaizdus ir ieškoti subtilių audinių tekstūros bei struktūros požymių, kurie žmogaus akiai dažnai lieka nepastebimi.

    Modelio mokymui panaudota 969 kasos kompiuterinės tomografijos tyrimų duomenų bazė, o vėliau sistema patikrinta su atskiru rinkiniu. Tyrėjai analizavo 63 žmonių, kuriems vėliau diagnozuotas kasos vėžys, ankstesnius tyrimus ir 430 kontrolinių atvejų, kai vėžio nebuvo.

    REDMOD teisingai pažymėjo 46 iš 63 atvejų, tai sudaro 73 proc., ir, pasak tyrėjų, vidutiniškai leido įtarti ligą maždaug 16 mėnesių iki oficialios diagnozės. Tuo pat metu du radiologai, peržiūrėję tuos pačius anksčiau „švariais“ laikytus vaizdus, ankstyvus požymius atpažino 38,9 proc. atvejų.

    Vis dėlto tyrimas parodė ir riziką: iš 430 kontrolinių atvejų 81 žmogus buvo klaidingai priskirtas prie įtartinų, todėl realiomis sąlygomis tai reikštų papildomus tyrimus ir nerimą pacientams. Tokie klaidingi teigiami rezultatai sveikatos sistemoje gali reikšti didesnį krūvį ir būtinybę aiškiai apibrėžti, kam tokie įrankiai taikomi.

    „Didžiausia kliūtis gelbstint gyvybes nuo kasos vėžio buvo mūsų nesugebėjimas pamatyti ligos tada, kai ji dar išgydoma“, – sakė Mayo Clinic radiologas ir branduolinės medicinos specialistas Ajit Goenka.

    „Šis dirbtinis intelektas gali atpažinti vėžiui būdingą signalą net tada, kai kasa atrodo normali, ir tai padaryti patikimai skirtingose klinikinėse aplinkose“, – sakė A. Goenka.

    Tyrėjų teigimu, modelio stiprybė yra tai, kad jis ieško ne akivaizdaus naviko, o vadinamųjų radiominių dėsningumų. Tai gali būti itin ankstyvi audinių pokyčiai, atsirandantys dar gerokai prieš tai, kai susiformuoja aiškiai matomas darinys arba pasireiškia simptomai.

    Komanda taip pat pažymi, kad sistema panašų rezultatą parodė ir papildomuose duomenų rinkiniuose, gautuose iš skirtingų ligoninių ir naudojant nevienodą įrangą. Kai pacientai turėjo kelis tyrimus skirtingu laiku, REDMOD iš esmės išlaikė stabilų vertinimą, o tai svarbu kuriant ilgalaikio stebėjimo strategijas.

    Praktinis klausimas dabar yra ne tik tikslumas, bet ir taikymo scenarijus: tokie įrankiai greičiausiai būtų naudingiausi didesnės rizikos grupėms. Tai gali būti žmonės, turintys paveldimų genetinių rizikos veiksnių, lėtinį pankreatitą, naujai atsiradusį cukrinį diabetą vyresniame amžiuje ar kitas gydytojų vertinamas aplinkybes.

    Tyrėjai pabrėžia, kad prieš diegiant į klinikinę praktiką būtini perspektyviniai tyrimai, kuriuose sistema būtų tikrinama realiu laiku, o sprendimų nauda vertinama pagal pacientų baigtis. Be to, reikės aiškių taisyklių, kaip sujungti DI signalus su radiologo išvada, laboratoriniais tyrimais ir tolesne diagnostika.

    Kasos vėžio atveju laikas dažnai yra lemiamas, todėl ankstyvo aptikimo technologijos laikomos viena perspektyviausių krypčių. Jei tokie modeliai bus patvirtinti platesniuose tyrimuose, jie galėtų tapti papildomu filtru, padedančiu nepraleisti atvejų, kai liga dar tik pradeda formuotis.