CP v2

Tag: Radomas

  • Radome teisiami dėl prekybos žmonėmis: kolumbiečiai teigia buvę verčiami dirbti mėsos įmonėje

    Radome teisme pradėta nagrinėti prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo byla, susijusi su mėsos perdirbimo įmone. Penki Kolumbijos piliečiai, tarp jų ir nėščia moteris, teigia buvę išnaudojami ir verčiami dirbti vergovės sąlygomis.

    Anot nukentėjusiųjų pasakojimų, jiems buvo paimti pasai, jie esą sulaukė grasinimų, patyrė smurtą, o per dieną turėjo tik 15 minučių pertrauką. Būtent šios aplinkybės tapo bylos, kurioje kalbama apie priverstinį darbą, ašimi.

    Žmonės pasakojo, kad į Lenkiją atvyko bėgdami nuo kartelių Kolumbijoje ir tikėjosi saugumo bei galimybės dirbti. Tačiau, kaip teigiama, atsidūrę Radome jie pateko į situaciją, kurioje buvo kontroliuojami ir negalėjo laisvai spręsti dėl savo dokumentų bei darbo sąlygų.

    Procesas dėl prekybos žmonėmis ir darbo išnaudojimo pradėtas antradienį Radomo teisme. Toliau teismas aiškinsis, kas ir kokiomis aplinkybėmis galėjo organizuoti išnaudojimą, o taip pat vertins liudijimus apie grasinimus, smurtą ir dokumentų atėmimą.

    Ką mini nukentėjusieji

    Nukentėjusieji tvirtina, kad iš jų buvo atimti pasai, o tai esą apribojo galimybes laisvai judėti ir nutraukti darbą. Taip pat teigiama, kad jie buvo bauginami grasinimais.

    Pasakojimuose minimas ir fizinis smurtas bei itin trumpa poilsio pertrauka – vos 15 minučių per dieną. Šie teiginiai tapo esminiais kaltinimų dėl priverstinio darbo elementais.

    Byla dėl prekybos žmonėmis

    Teisme nagrinėjama byla apima įtarimus dėl prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo, susijusio su darbu mėsos perdirbimo sektoriuje Radome. Tokiose bylose paprastai vertinama, ar buvo pasinaudota asmenų pažeidžiamumu, priklausomybe ar baime, siekiant juos išnaudoti.

    Teismo proceso metu bus tikrinama, ar nukentėjusiųjų pateikti pasakojimai pagrįsti, ir nustatoma galima įtariamųjų atsakomybė.

  • Radome iš daugiaaukščio kapo išvaduotas kačiukas: tarp karstų slėpėsi tris dienas

    Radome surengta neįprasta gelbėjimo operacija baigėsi sėkmingai – iš gilaus, kelių lygių kapo buvo išvaduotas kačiukas, kuris tris dienas slėpėsi už karstų.

    Kaip rašo Lenkijos žiniasklaida, gyvūnas buvo įstrigęs Komunalinėse kapinėse Firlejaus rajone, o jį pagauti ilgai nepavyko dėl išgąsčio ir sudėtingos vietos – gilaus, daugiaaukščio antkapinio statinio.

    Gelbėtojai bandė įvairiais būdais pasiekti kačiuką: buvo praveriama sunki kapo plokštė, tačiau vien to neužteko – išsigandęs gyvūnas vis pasitraukdavo giliau ir išvengdavo bandymų jį sučiupti.

    Situaciją apsunkino ir tai, kad kačiukas slėpėsi už karstų, todėl kiekvienas bandymas jį pasiekti reikalavo ypatingo atsargumo ir kantrybės.

    Operacija baigėsi lapkričio 3-iąją

    Galiausiai gelbėjimo operacija pavyko antradienį, lapkričio 3 dieną. Tuomet kapinėse vykę darbai baigėsi laimingai – kačiukas buvo saugiai ištrauktas iš kapo.

    Šis atvejis primena, kad gyvūnai gali patekti į itin netikėtas ir pavojingas vietas, o jų gelbėjimas kartais virsta ilgai trunkančia, kruopščiai koordinuojama operacija.

    Tokiose situacijose svarbiausia neskubėti ir nebandyti veikti jėga – išsigandęs gyvūnas gali slėptis dar giliau, o bandymai jį išgąsdinti tik pailgina gelbėjimą.

  • Radomas išleido į gatves 10 CNG autobusų: dar 10 atvyks gruodį, daugumą parko jau sudaro „žalieji“

    Lenkijos Radomo miestas 2026 metų rugsėjo 1 dieną į maršrutus išleido 10 naujų autobusų, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis (CNG). Savivaldybės vežėjas Miejskie Przedsiębiorstwo Komunikacji skelbia, kad gruodį parką papildys dar 10 tokių pačių transporto priemonių.

    Naujieji autobusai yra žemagrindžiai, pritaikyti žmonėms su negalia, su kondicionieriais, švieslentėmis, vaizdo stebėjimu ir keleivių skaičiavimo sistema. Taip pat numatyti USB įkrovimo lizdai, o dalis bilietų žymėjimo įrangos gali veikti kaip bekontakčio atsiskaitymo terminalas.

    Investicija į mažesnes emisijas

    Kiekvienas autobusas talpina iki 97 keleivių, iš jų 29 gali sėdėti, įrengta vieta vežimėliui. Radomo miesto vadovybė pabrėžia, kad CNG transportas laikomas tarpine, mažesnių emisijų alternatyva, ypač ten, kur pilnas perėjimas prie elektrinių autobusų užtrunka dėl infrastruktūros ir tinklo pajėgumų.

    „Modernizuojame miesto autobusų parką ir investuojame į šiuolaikines, aplinkai palankesnes transporto priemones. Šiandien į gatves išriedėjo 10 CNG autobusų, kurie prisijungia prie mūsų mažai ir nulinės taršos parko“, – sakė Radomo meras Radosławas Witkowskis.

    Užsakymas vykdomas pagal projektą, kuriuo numatytas 20 CNG autobusų įsigijimas. Vežėjas pažymi, kad pirmieji 10 autobusų pristatyti anksčiau nei planuota, siekiant sustiprinti vežimus mokslo metų pradžioje, kai keleivių srautai išauga.

    Kiek kainuoja ir kas toliau?

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 7 170 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, o projektui pritraukta daugiau kaip 5 840 000 eurų ES lėšų, tai yra per 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Likusieji 10 CNG autobusų turėtų būti perduoti lapkričio ir gruodžio sandūroje.

    MPK nurodo, kad šiuo metu parke yra 45 dujiniai ir 45 elektriniai autobusai. Tai reiškia, kad apie 80 proc. kasdien į Radomo gatves išvažiuojančių autobusų priskiriami nulinės arba mažos taršos kategorijai, o atnaujinimo programa bus tęsiama ir ateinančiais metais.

    „Parko atnaujinimą tęsime: lapkričio ir gruodžio sandūroje gausime likusius 10 dujinių autobusų, o 2027 metų pavasarį pasitiksime 12 naujų elektrinių autobusų“, – sakė MPK vadovas Piotras Szprendałowiczius.

    Radomo miesto vežėjas aptarnauja 25 miesto maršrutus, iš jų 3 naktinius. Transporto parko struktūra rodo bendrą tendenciją Vidurio Europoje, kur miestai derina elektrifikaciją su tarpinėmis technologijomis, kad greičiau sumažintų dyzelinių autobusų dalį ir pagerintų oro kokybę.

  • Brangiausias pasaulyje augalas kaimynystėje: tikrasis vasabis Lenkijoje kainuoja iki 4 000 eurų už kilogramą

    Lenkijoje, netoli Radomo, auginamas vienas brangiausių valgomųjų augalų pasaulyje – tikrasis vasabis (japoniškasis krienas). Šio augalo kaina rinkoje gali siekti iki maždaug 4 000 eurų už kilogramą, o pagrindinė priežastis paprasta: vasabį užauginti itin sudėtinga ir brangu.

    Vasabis kilęs iš Japonijos, o jo šakniastiebis naudojamas gaminti žaliai pastai, dažniausiai patiekiamai su sušiais. Skirtingai nei aitriosios paprikos, vasabis labiau „kerta“ per nosį ir ančius, o ne degina liežuvį – šis pojūtis laikomas vienu iš atpažįstamiausių tikro produkto bruožų.

    Vasabiui reikia išskirtinių sąlygų: labai švaraus vandens, stabilios temperatūros ir nuolat pakankamos drėgmės. Augalas jautrus svyravimams, todėl bet koks nukrypimas nuo optimalių sąlygų gali reikšti prastesnę kokybę arba viso derliaus praradimą.

    Dėl šių reikalavimų vasabis dažniau auginamas specializuotuose ūkiuose, kur būtina kontroliuoti mikroklimatą ir vandens tiekimą. Būtent todėl Europoje tokios plantacijos yra retos, o kiekiai – riboti, kas tiesiogiai kelia kainą.

    Skelbiama, kad Lenkijoje kultivuojama vasabio atmaina daruma. Ji vertinama dėl skonio intensyvumo, o valgomas ne tik šakniastiebis: aštrumo turi ir lapai bei stiebai, todėl augalas panaudojamas plačiau nei vien tik pastai.

    Ūkininkai ir rinkos dalyviai pabrėžia, kad tikras vasabis dažniausiai vartojamas šviežiai tarkuotas, nes tada geriausiai atsiskleidžia aromatas ir skonis. Be to, šviežios pastos spalva gali skirtis – ji nebūtinai ryškiai žalia, gali būti tamsesnė, šviesesnė ar net turėti gelsvą atspalvį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugelis produktų, parduodamų kaip vasabis, su originaliu augalu turi mažai bendro. Dažnai tai būna krienų, garstyčių, krakmolo ir dažiklių mišiniai, sukurti imituoti aštrumą ir spalvą, bet ne tikrąjį aromatinį profilį.

    „Apskritai parduotuvėse esančios pastos ir milteliai turi mažai ką bendro su tikru vasabiu: skiriasi skonis, konsistencija ir spalva. Tik šviežias vasabis turi tai, dėl ko jis vertinamas“, – sakė Agnieszka Firlej iš šeimos ūkio Wasabi Farm Poland.

    Vasabis laikomas mažai kaloringu augalu, turinčiu nedaug riebalų ir vidutinį angliavandenių kiekį. Taip pat minimos skaidulos ir vitaminas C, o tarp mineralų dažniausiai išskiriami kalis, kalcis ir magnis.

    Pirkėjams, norintiems paragauti tikro vasabio, svarbiausia užuomina paprasta: jei produktas yra labai pigus, tikėtina, kad tai imitacija. Tikras vasabis dėl auginimo sudėtingumo ir ribotos pasiūlos išlieka nišinis, o jo kaina beveik visada bus gerokai didesnė nei įprastų padažų.

  • Kaip Mazovijoje užaugina tikrą wasabi: vienintelės Lenkijos plantacijos triukai ir kantrybės kaina

    Kaip Mazovijoje užaugina tikrą wasabi: vienintelės Lenkijos plantacijos triukai ir kantrybės kaina

    Wasabi, kurį sunku priversti augti

    Wasabi, dar vadinamas japonišku krienu, natūraliai auga vėsiame ir drėgname klimate prie kalnų upelių, kur vanduo nuolat švarus ir vėsus. Dėl šių reikalavimų ilgą laiką vyravo nuomonė, kad tokios kultūros auginti Vidurio Europoje praktiškai neįmanoma.

    Tačiau Mazovijoje, netoli Radomo, veikianti šeimos ūkio plantacija parodė, kad labai tiksliai suvaldžius mikroklimatą ir drėgmę galima priartėti prie natūralių sąlygų. Ūkininkai sistemą kūrė ne vienerius metus, daug sprendimų atsirado per bandymus ir klaidas.

    Švarus vanduo ir pastovi temperatūra

    Vienas svarbiausių principų, kuriuo remiasi ši plantacija, yra vadinamoji sawa auginimo praktika, kai augalams užtikrinamas pastovus vėsios ir švarios vandens tėkmės judėjimas. Japonijoje tam dažnai pasitelkiami natūralūs kalnų šaltiniai, o Mazovijoje teko sukurti dirbtinai valdomą vandens cirkuliaciją.

    Wasabi jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus, todėl augintojams būtina išlaikyti palankų režimą maždaug nuo 8 iki 20 laipsnių. Per didelis karštis stabdo augimą, o šalčiai gali pažeisti šaknų sistemą, todėl nuolatinė stebėsena ir korekcijos tampa kasdienybe.

    Plantacijos vieta pasirinkta neatsitiktinai: miškų apsuptose vietovėse dažnai juntama didesnė oro drėgmė nei atvirose erdvėse. Toks vietinis mikroklimatas padeda sumažinti stresą augalams, kuriems ypač svarbus pusšešėlis ir pastovi drėgmė.

    Kodėl tikras wasabi retas

    Augintojai pabrėžia, kad net sudarius tinkamas sąlygas didžiausias iššūkis yra laikas. Subrendusiam šakniastiebiui susiformuoti gali prireikti iki 2 metų, o visą šį laikotarpį reikia saugoti augalus nuo ligų, užtikrinti vandens kokybę ir stabilų substratą.

    Dėl sudėtingo auginimo ir lėto augimo tikras wasabi yra brangus ir sunkiai prieinamas, todėl daugelis žmonių jo net nėra ragavę. Restoranuose dažnai pateikiama žalia pasta paprastai būna pagaminta iš paprastų krienų, garstyčių ir dažiklių, o ne iš wasabi šakniastiebio.

    Šviežiai tarkuotas wasabi skiriasi ne tik kilme, bet ir skoniu: jo aštrumas yra ryškus, tačiau trumpalaikis, o aromatas sudėtingesnis. Dėl to restoranuose, kurie naudoja tikrą produktą, jis dažniausiai tarkuojamas prieš pat patiekimą.

    Lenkijos plantacijos produkcija, pasak augintojų, daugiausia pasiekia atrinktus restoranus ir virtuvės profesionalus, besispecializuojančius japoniškoje virtuvėje. Tai didina tikimybę paragauti tikro wasabi, tačiau kartu parodo, kodėl masinei rinkai jis vis dar išlieka retenybe.