CP v2

Tag: Radosławas Sikorskis

  • Sikorskis meta pasiūlymą: Lenkija galėtų numušti Rusijos raketas virš Kijevo?

    Sikorskis meta pasiūlymą: Lenkija galėtų numušti Rusijos raketas virš Kijevo?

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis paragino rimtai svarstyti galimybę perimti ir numušti Rusijos raketas dar virš Ukrainos teritorijos, ypač kai jos skrenda Kijevo kryptimi. Pasak jo, diskusija apie tokį scenarijų neturi tapti vidaus politikos ginčų įkaite ir turi būti grindžiama saugumo argumentais.

    Sikorskis pabrėžė, kad laukimas, kol raketos priartės prie NATO valstybių oro erdvės, didina riziką, o sprendimai dėl gynybos turi būti priimami laiku. Jo teigimu, ypač pavojinga, kai kalbama apie balistines ar hipergarsines raketas, kurių perėmimas yra sudėtingas, o reakcijos laikas trumpas.

    Patriot stokos kontekstas

    Ministro pasisakymas nuskambėjo Kijevui patiriant intensyvius smūgius ir Ukrainai viešai kalbant apie kritinį perėmimo raketų trūkumą. Ukrainos vadovai ne kartą akcentavo, kad oro gynybos sistemos, įskaitant „Patriot“, be pakankamų atsargų negali užtikrinti nuolatinės didmiesčių apsaugos.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija dažniau naudoja balistines sistemas, tokias kaip „Iskander“, ir įvairias modifikuotas raketas, kurias sunkiau numušti, ypač kai atakos vykdomos bangomis. Dėl to auga spaudimas partneriams didinti tiek pačių sistemų, tiek perėmėjų tiekimą.

    Ką reikštų numušimas virš Ukrainos?

    Toks sprendimas būtų politiškai ir teisiškai jautrus, nes reikštų NATO valstybės tiesioginį veiksmą kare vykstančioje zonoje, net jei tai būtų daroma Ukrainos prašymu. Praktikoje tai reikalautų aiškių suderinimų su sąjungininkais, bendrų veikimo taisyklių, atsakomybės pasidalijimo ir nuolatinio ryšio su Ukrainos oro gynybos valdymu.

    Svarbi ir eskalacijos rizika, kurią NATO iki šiol nuosekliai akcentavo vertindama įvairias idėjas dėl aktyvesnio oro gynybos įsitraukimo. Kita vertus, Lenkija ir kitos pasienio valstybės argumentuoja, kad grėsmė jų saugumui didėja, kai raketos ar jų nuolaužos gali nukristi netoli sienų ar net pažeisti oro erdvę.

    Incidentai ir vidaus politika

    Diskusijas Lenkijoje kursto ir ankstesni incidentai, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai priartėdavo prie Lenkijos teritorijos arba ją pažeisdavo. Tokie atvejai kelia klausimą, ar efektyviau būtų perimti grėsmes anksčiau, kad būtų sumažinta atsitiktinių nuolaužų, klaidų ar nenumatytų trajektorijų rizika.

    Lenkijos politinėje erdvėje taip pat vyksta ginčai dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai apimties, įskaitant oro gynybos šaudmenis. Sikorskis akcentuoja, kad sprendimai šiuo klausimu turėtų būti priimami remiantis nacionalinio ir sąjungininkų saugumo interesais, o ne trumpalaikiais politiniais išskaičiavimais.

    Kol kas viešai neskelbiama apie konkrečius sąjungininkų sprendimus dėl raketų numušimo virš Ukrainos, tačiau tema vis dažniau grįžta į darbotvarkę intensyvėjant atakoms ir didėjant oro gynybos resursų trūkumui. Bet koks praktinis žingsnis, tikėtina, būtų įmanomas tik esant aiškiam politiniam mandatui, techninėms galimybėms ir koordinacijai su Ukraina.

  • Lenkų įmonė „Control Process“ teigia išstumta iš Lvivo statybų: miestas ginčija 10 mln. eurų skolą

    Lenkijos bendrovė „Control Process“ viešai teigia netekusi galimybės tęsti atliekų tvarkymo infrastruktūros projektą Lvive Ukrainoje, nors didžioji darbų dalis, anot jos, jau buvo atlikta. Įmonės atstovai sako, kad savivaldybė nutraukė sutartį, užblokavo patekimą į statybvietę ir neatsiskaitė už atliktus darbus.

    Bendrovė tvirtina, kad ginčas sukasi apie maždaug 10 mln. eurų mokėjimą už darbus, kurie, jos teigimu, buvo įvykdyti apie 95 proc. Taip pat keliami klausimai dėl sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių ir to, ar rangovas turėjo realias galimybes greitai apginti savo interesus Ukrainos teisinėje aplinkoje.

    Kas tai per projektas?

    „Control Process“ nurodo laimėjusi konkursą objektui, susijusiam su atliekų apdorojimu Lvive, kurį finansuoti padėjo Europos Sąjungos lėšos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko instrumentai. Statybos startavo 2021 metais ir, pasak įmonės, tęsėsi net ir Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Įmonės versija tokia: iki projekto pabaigos buvo likę apie du mėnesiai, o didesnė mokėjimų dalis turėjo būti sumokėta baigiamajame etape. Būtent šioje vietoje, pasak „Control Process“, ir kilo konfliktas, po kurio rangovas esą buvo eliminuotas iš projekto.

    Lvivo mero pozicija ir politinis atgarsis

    Lvivo miesto vadovybė su tokia interpretacija nesutinka. Meras Andrijus Sadovyj viešai aiškino, kad rangovas turėjo galimybių ištaisyti situaciją, tačiau to nepadarė, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti sutartį.

    Ginčas persikėlė ir į politinį lygmenį Lenkijoje: į situaciją sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, ragindamas gerbti arbitražo mechanizmus, kurie skirti civilizuotai spręsti komercinius nesutarimus. Tuo metu Lvivo meras viešai teigė, kad galutinis arbitražo sprendimas, apie kurį kalbama, esą neegzistuoja, ir kad ministrui pateikta informacija galėjo būti netiksli.

    Ką tai reiškia verslui Ukrainoje?

    Ši istorija tapo ryškiu signalu įmonėms, planuojančioms dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose: net ir esant tarptautiniam finansavimui, praktinis atsiskaitymų užtikrinimas bei ginčų sprendimas gali tapti ilgas ir brangus. Verslui tai reiškia didesnį dėmesį sutarties sąlygoms, garantijoms, mokėjimų grafikams bei realiam ginčų sprendimo keliui.

    Ekspertai pabrėžia, kad atstatymo projektuose ypač svarbu aiški viešųjų pirkimų ir priežiūros architektūra, skaidrūs atsiskaitymai ir veiksmingi arbitražo sprendimų pripažinimo mechanizmai. Kitaip rizika persikelia rangovams, o tai gali mažinti konkurenciją ir didinti projektų kainą.

  • Sikorskis apie D. Trumpo planą kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: žinia neraminanti

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis artimiausiu metu padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams iki 25 proc. Šį žingsnį jis aiškino teigdamas, kad ES esą nesilaiko prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis.

    Į šias žinias sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras ir vicepremjeras Radosławas Sikorskis. Jo teigimu, tokie tarifai būtų nepalankūs ir regiono ekonomikai, nes Lenkija yra reikšminga automobilių pramonės tiekimo grandinės dalis, ypač gaminant komponentus ir mazgus.

    „Lenkija yra didelė automobilių detalių tiekėja, todėl tai nėra mums gera žinia“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Ekspertai pabrėžia, kad automobilių prekyba tarp ES ir JAV yra viena didžiausių transatlantinės ekonomikos sričių, o tarifų didinimas paprastai persiduoda į galutines kainas ir gamintojų planus. Tokie sprendimai dažnai didina neapibrėžtumą tiek Europos gamintojams, tiek jų tiekėjams Vidurio Europoje, kur yra daug gamyklų, dirbančių eksportui.

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange viešai įvertino, kad 25 proc. muitų planas yra ES nepriimtinas. ES institucijos tokiais atvejais paprastai svarsto atsakomąsias priemones, tačiau kartu siekia derybų, kad būtų išvengta platesnio masto prekybos konflikto.

    Tuo pat metu Sikorskis akcentavo, kad gynybos srityje Lenkijos ir JAV bendradarbiavimas vertinamas teigiamai. Jo teigimu, būtent saugumo dimensija išlieka vienu svarbiausių Varšuvos ir Vašingtono santykių ramsčių, net jei ekonominėje darbotvarkėje atsiranda įtampos.

    Ministras taip pat komentavo D. Trumpo viešus svarstymus apie galimą JAV karių skaičiaus Europoje mažinimą. Pasak jo, tokie pareiškimai naudingi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes gali kurti lūkesčius dėl Vakarų vienybės silpnėjimo, o strateginius klausimus geriau aptarti už uždarų durų.

    „Tai suteikia Putinui viltį suskaldyti mūsų vienybę ir tai man nekelia džiaugsmo“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Aptardamas energetinį saugumą Sikorskis pabrėžė, kad Lenkijai svarbus stabilus suskystintųjų gamtinių dujų tiekimas, įskaitant ilgalaikius įsipareigojimus Katarui. Jo teigimu, bet kokie trikdžiai strateginiuose jūrų keliuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį, gali turėti tiesioginių pasekmių tiekimo grandinėms ir kainoms Europoje.