Tag: Radvilos

  • Polesėje auga daugiau nei 1 000 metų senumo „kunigaikščio Igorio“ ąžuolas: kur jį rasti

    Ukrainos Polesėje auga išskirtinis medis, kurio amžius, kaip teigiama, viršija 1 000 metų – vadinamasis Juzefo (Juzefo) ąžuolas, dar žinomas kaip „kunigaikščio Igorio“ ąžuolas.

    Apie šį gamtos paminklą socialiniuose tinkluose papasakojo tinklaraštininkė Aniuta Horun – ji pasidalijo nuotrauka, kurioje šimtamečio milžino fone žmogus atrodo visai mažas.

    Pasak jos, vietos pasakojimuose šis ąžuolas siejamas su senosios Rusios laikais ir dėl to neretai vadinamas kunigaikščio Igorio vardu. Tokie pasakojimai iš dalies paaiškina, kodėl medis tapo traukos objektu ir simboliniu krašto ženklu.

    Įdomu ir tai, kad medis atlaikė ne tik šimtmečius bei audras, bet ir žaibo smūgius. Aplink jį išlikę ir daugiau senų medžių, taip pat – buvusios dvaro sodybos pėdsakų.

    Kur auga Juzefo ąžuolas

    Skelbiama, kad šis ąžuolas auga Rokitno rajone, Glynne kaimo pakraštyje, visai šalia plento ir netoli Juzefo moterų vienuolyno.

    Medis yra vietinės reikšmės parko–sodininkystės meno paminklo teritorijoje, vadinamoje „Juzefo“ parku.

    Nurodoma, kad ąžuolo aukštis siekia daugiau nei 27 metrus, kamieno apimtis – beveik 8 metrus, o amžius – daugiau nei 1 000 metų.

    Rekordai, žaibo randai ir legenda apie kunigaikštį Igorį

    Šis ąžuolas laikomas vienu iš Ukrainos gamtos stebuklų ir yra įrašytas į Ukrainos rekordų knygą.

    Ant kamieno matyti kelios didelės įtrūkų žymės – teigiama, kad jos atsirado po žaibo smūgių.

    Taip pat minima, kad Juzefo apylinkės nuo XV amžiaus priklausė Lietuvos didikams Radviloms. O pagal legendą, būtent iki šio ąžuolo buvo atėjęs kunigaikštis Igoris – pirmasis iš dinastijos, kurio vardas oficialiai fiksuojamas metraščiuose – prieš žūtį.

  • Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai, šiemet nešantys Lietuvos kultūros sostinės vardą, bando suderinti dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas kryptis: istorinio miesto tapatybės saugojimą ir kasdieniams poreikiams pritaikytą modernėjimą. Miesto veidas čia formuojamas ne tik renginiais, bet ir sprendimais, kurie turi likti pasibaigus intensyviausiai programos daliai.

    Vienas ryškiausių Kėdainių išskirtinumų yra daugiakultūrė praeitis, kurią liudija senamiesčio planas, skirtingų konfesijų architektūros ženklai ir prekybinio miesto tradicija. Ši istorija šiandien vis dažniau pristatoma ne kaip vienkartinis pasakojimas turistams, o kaip nuosekliai tvarkomo paveldo pagrindas.

    Kėdainiuose iki šiol juntamas Radvilų epochos palikimas, tačiau miestas stengiasi, kad istorija netaptų vien dekoracija. Didesnis dėmesys skiriamas viešųjų erdvių kokybei, patogiam judėjimui pėsčiomis ir dviračiais bei aiškesniam senamiesčio ir šiuolaikinių rajonų ryšiui.

    Paveldas kaip miesto ekonomikos dalis

    Kultūros sostinės statusas dažnai tampa proga išbandyti naujus renginių formatus ir pritraukti lankytojų, tačiau ilgalaikė nauda priklauso nuo to, ar miestas sugeba sukurti pastovų srautą. Kėdainiams tai reiškia ne tik didesnį matomumą, bet ir galimybę stiprinti vietos paslaugų sektorių, apgyvendinimą, maitinimą bei kultūrines iniciatyvas.

    Čia ypač svarbi paveldo objektų priežiūra ir įveiklinimas, nes būtent jie kuria atpažįstamą miesto „parašą“ ir išskiria Kėdainius tarp kitų vidutinio dydžio Lietuvos miestų. Miestams, turintiems stiprų istorinį branduolį, tai tampa ir konkurenciniu pranašumu, ir atsakomybe.

    Kas lieka pasibaigus renginiams?

    Didžiausias iššūkis po kultūros sostinės metų paprastai yra ne suorganizuoti didelį renginių skaičių, o užtikrinti tęstinumą. Jei infrastruktūra, viešosios erdvės ir kultūros pasiūla stiprinami nuosekliai, miestas gali išlaikyti augantį lankytojų dėmesį ir vėliau.

    Kėdainiai šį klausimą sprendžia bandydami išlaikyti pusiausvyrą: kurti šiuolaikinius sprendimus, bet nepamesti istorinio audinio, dėl kurio miestas ir tapo išskirtinis. Tokia kryptis leidžia tikėtis, kad kultūros sostinės impulsas bus ne vien trumpalaikė šventė, o realus postūmis miestui kasdienėje gyventojų ir svečių patirtyje.