Tag: Rafałas Brzoska

  • InPost atidarė „ateities“ sandėlį: 118 robotų per valandą apdoroja iki 1 600 užsakymų

    Lenkijos siuntų bendrovė „InPost“ atidarė itin automatizuotą sandėlį, kuriame didžiąją dalį prekių transportavimo darbo atlieka robotai. Įmonė skelbia, kad toks sprendimas leidžia apdoroti iki 1 600 užsakymų per valandą.

    Šiuolaikiniame centre darbuotojams nebereikia vaikščioti lentynų eilėmis ieškant prekių – jos atkeliauja tiesiai į jų darbo vietas. Taip siekiama pagreitinti surinkimą ir sumažinti klaidų tikimybę.

    Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, sandėlyje dirba 118 „AutoStore“ robotų, kurie atranda reikiamą dėžę ir ją pristato darbuotojui. Įmonės teigimu, vieno produkto paėmimas ir supakavimas trunka maždaug 8 sekundes.

    Toks robotizuotas modelis svarbus ne tik dėl greičio: automatizacija leidžia efektyviau išnaudoti sandėlio erdvę, o siuntų formavimo sprendimai – sumažinti „tuščios vietos“ pervežimą, taip optimizuojant logistiką.

    Kaip veikia naujasis sandėlis

    Automatizuotas „InPost“ sandėlis įkurtas Volios Bykovskos miestelyje Lodzės vaivadijoje. Prekės laikomos 41 tūkst. konteinerių, sustatytų vienas ant kito, todėl sandėliavimas tampa kompaktiškesnis.

    Gavus užsakymą, robotas identifikuoja reikalingą konteinerį ir nugabena jį į vieną iš darbuotojų stočių. Skelbiama, kad objekte įrengtos 24 darbo vietos, leidžiančios vienu metu priimti ir išduoti prekes.

    Įmonė nurodo, kad sistema gali aptarnauti apie 6 600 skirtingų produktų. Automatizacija apima ir siuntų pakavimą bei tinkamo dydžio dėžių parinkimą pagal užsakymą.

    Rafałas Brzoska pademonstravo robotus

    Naujojo centro veikimą viešai pristatė „InPost“ įkūrėjas Rafałas Brzoska. Jis platformoje „X“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip robotai juda sandėlyje ir pristato prekes darbuotojams.

    Pasak įmonės, automatinis dėžių parinkimas pagal siuntos dydį leidžia atsisakyti dalies užpildų, o pačios siuntos užima mažiau vietos transporte. R. Brzoska akcentavo tikslą – kuo mažiau „vežioti orą“.

    Galiausiai kiekviena siunta pasveriama, sužymima etikete ir nukreipiama į išsiuntimo zoną. Procesai sujungti su bendrovės sistemomis, kad būtų galima realiu laiku stebėti atsargas ir kiekvieno užsakymo įvykdymo etapą.

    Ankstesni pokyčiai: akcininkų kaita ir išbraukimas iš biržos

    Straipsnyje taip pat primenama, kad 2026 metais „InPost“ įvyko reikšmingi nuosavybės pokyčiai. Bendrovę perėmė tarptautinis konsorciumas, kuriame minimi „Advent International“, „FedEx“, čekų grupė PPF ir su R. Brzoska susijusi „A&R Investments“.

    Skelbta, kad sandorio vertė siekė apie 7,8 mlrd. eurų, o už akciją buvo mokama 15,60 euro. Tų pačių metų spalį „InPost“ buvo išbrauktas iš Amsterdamo biržos.

  • Rafałas Brzoska 49-ąjį gimtadienį šventė iki ryto: šokiai tualete ir žvaigždžių minia

    Lenkijos verslininkas Rafałas Brzoska, „InPost“ vadovas, neseniai atšventė 49-ąjį gimtadienį ir ta proga surengė triukšmingą vakarėlį viename Varšuvos klubų.

    Šventė, pasak aprašymo, tęsėsi beveik iki ryto – netrūko šokių, o dalis jų persikėlė ir į tualetą.

    Į vakarėlį susirinko ir gausus Lenkijos pramogų pasaulio būrys, tarp jų – Małgorzata Rozenek-Majdan, kurią svečiai pastebėjo atvykusią su blizgančia suknele.

    Tarp viešnios vakaro detalių minimi ir naktiniai užkandžiai – po išėjimo iš klubo dalis kompanijos patraukė valgyti zapiekankų.

    Vakarėlis Varšuvos klube ir garsūs svečiai

    Gimtadienio šventė vyko Varšuvos centre, o pirmieji svečiai, nurodoma, pradėjo rinktis apie 20 valandą.

    Tarp dalyvių taip pat buvo Ewa Chodakowska, atvykusi kartu su Żaneta Gortat-Stanisławska.

    Šventėje pasirodė ir kiti žinomi veidai: Quebonafide su Martyna Byczkowska, Olivier Janiak ir Karolina Malinowska, taip pat Krzysztof Stanowski su žmona.

    Brzoskos ryšiai su pramogų pasauliu

    R. Brzoska laikomas vienu geriausiai atpažįstamų Lenkijos verslininkų, o straipsnyje pabrėžiama, kad jis nevengia viešumos ir dažnai pasirodo renginiuose.

    Kartu su žmona Omenaa Mensah pora neretai matoma prestižiniuose renginiuose, labdaros iniciatyvose ir viešuose vakarėliuose.

    Minima, kad jų organizuojama „Top Charity“ gala per pastaruosius metus tapo vienu ryškiausių tokio tipo renginių.

  • „InPost“ traukiasi iš biržos: pasiekta 98,49 proc. riba, o bendrovei toliau vadovaus Rafałas Brzoska

    Siuntų ir paštomatų tinklą valdanti „InPost“ artėja prie pasitraukimo iš viešosios prekybos akcijomis Euronext biržoje Amsterdame. Papildomu laikotarpiu, kai investuotojai galėjo teikti akcijas supirkimui, pardavimui buvo pasiūlytos akcijos, sudarančios 8,68 proc. bendrovės kapitalo.

    Kartu su jau turimomis akcijomis tai supirkimą inicijuojantiems subjektams leido sukaupti 98,49 proc. visų „InPost“ akcijų. Toks lygis paprastai atveria kelią priverstiniam likusių akcijų išpirkimui, kad nuosavybė pasiektų 100 proc., o bendrovė būtų išbraukta iš biržos sąrašų.

    Supirkimo kaina nekinta

    Akcijų supirkimo kaina šiame etape nesikeitė ir siekia 15,60 euro už akciją. Po sandorių atsiskaitymo Euronext Amsterdame yra paskelbusi, kad paskutinė „InPost“ akcijų prekybos diena bus spalio 22 dieną, o kitą dieną numatomas oficialus akcijų išbraukimas iš prekybos.

    „InPost“ į biržą Amsterdame įžengė 2021 metų sausio pabaigoje, o bendrovės vertinimą daugelį ketvirčių smarkiai veikė intensyvios investicijos į paštomatų plėtrą. Pastaraisiais metais kompanija siekė augti ne tik organiškai, bet ir per įsigijimus, stiprindama pozicijas didžiausiose Europos rinkose.

    Augimas Europoje keičia balansą

    Bendrovė skelbia, kad per praėjusius metus pristatė apie 1,4 mlrd. siuntų Lenkijoje ir kituose Europos regionuose. 2026 metų pirmąjį pusmetį pristatymų apimtis siekė 739,9 mln., o paštomatų skaičius priartėjo prie 69 000.

    Plėtra buvo grindžiama ir įsigijimais: „InPost“ įsitvirtino Prancūzijoje bei kitose Vakarų Europos rinkose, o 2025 metų balandį pranešta apie įsigijimą Jungtinėje Karalystėje, sustiprinus pozicijas konkurencingoje kurjerių rinkoje. Toks mastelio didinimas ypač svarbus, kai e. prekybos pristatymų sektoriuje auga spaudimas dėl sąnaudų, greičio ir tinklo tankio.

    „Pagal akcininkų deklaraciją bendrovės centras liks Lenkijoje, o „InPost“ ir toliau vadovaus Rafałas Brzoska“, – sakoma su sandoriu susijusioje informacijoje.

    Pasikeitusi akcininkų struktūra numato, kad JAV fondas Advent ir tarptautinė kurjerių bendrovė FedEx turės po 37 proc. akcijų. Rafało Brzoskos A&R fondas valdys 16 proc., o Čekijos PPF grupei teks 10 proc.

  • „Meta“ po kritikos dėl sukčiavimo reklamų žada griežtesnę kontrolę: tikrins 100 proc. finansų reklamdavių

    „Meta“ pranešė, kad Lietuvoje ir Lenkijoje garsiai aptariamos sukčiavimo reklamos paskatino bendrovę spartinti papildomas apsaugos priemones jos platformose. Įmonė teigia diegianti atnaujintus sprendimus, kurie turėtų greičiau aptikti apgaulingą turinį ir mažinti vartotojų nuostolius.

    Pagrindinis pažadas susijęs su finansinių paslaugų reklama: „Meta“ skelbia pereinanti prie privalomo reklamdavių tapatybės tikrinimo, kai reklamos nukreipiamos į Lenkijos rinką. Bendrovė tvirtina, kad tikrinimas apims 100 proc. finansinių paslaugų reklamdavių, o įgyvendinimas turėtų būti baigtas artimiausiomis savaitėmis.

    DI prieš apsimetėlius

    Pasak „Meta“, sukčiai vis dažniau naudojasi viešų asmenų atvaizdais ir vardais, kad sukurtų patikimumo įspūdį ir pritrauktų žmones į netikras investavimo ar greito uždarbio schemas. Dėl to bendrovė akcentuoja automatizuotą aptikimą, kai platformos bando sustabdyti apgaulingas paskyras ir reklamas dar prieš joms pasiekiant auditoriją.

    Įmonė nurodo, kad jau naudoja DI sistemas, kurios padeda atpažinti apsimetinėjimą ir netikras reklamas. „Meta“ teigimu, ankstesnės priemonės leido sumažinti vartotojų pranešimų apie dažniausiai piktnaudžiaujamus žinomų žmonių atvaizdus skaičių daugiau kaip 80 proc., o dabar diegiama patobulinta versija turėtų dar labiau riboti tokias apgaules.

    Reklamdavių patikra ir skaičiai

    Iki šiol tapatybės patikra, anot „Meta“, buvo taikoma ne visais atvejais, o tik tam tikrose situacijose. Dabar bendrovė akcentuoja, kad finansinių paslaugų reklamdaviai, taikantys į Lenkijos auditoriją, bus tikrinami privalomai, siekiant sumažinti sukčiavimo riziką.

    „Meta“ taip pat sieja pokyčius su platesniu tikslu: iki 2026 metų pabaigos 90 proc. jos pasaulinių reklamos pajamų turi sudaryti patikrintų reklamdavių skelbimai, palyginti su 70 proc. 2025 metais. Bendrovė pabrėžia, kad patikros plėtra yra viena iš priemonių, kuriomis ketinama apsunkinti sukčių veikimą.

    Įmonė pateikia ir veiklos rodiklius Lenkijoje: nuo 2024 metų liepos iki 2026 metų birželio vartotojų pranešimų apie sukčiavimo pobūdžio reklamas rodiklis esą sumažėjo 83 proc. Taip pat nurodoma, kad nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio Lenkijoje pašalinta apie 137 000 apgaulingų reklamų, iš kurių daugiau nei 88 proc. buvo pašalintos dar iki vartotojų pranešimų.

    Politinis spaudimas ir tyrimai

    Pokyčių fonas įtemptas: Lenkijoje pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kritika „Meta“ dėl platformose plintančių apgaulingų skelbimų. Diskusijoje minimi tiek vieši verslo atstovų veiksmai prieš sukčiavimo reklamas, tiek ir valdžios institucijų iniciatyvos, kuriomis siekiama griežtesnės platformų atsakomybės.

    Lenkijos valdžia yra informavusi apie kreipimąsi į Europos Komisiją, prašant įvertinti platformos veiksmus pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad vertindama situaciją gali remtis ir valstybių narių perduodama informacija, tačiau kartu pabrėžia, jog taisyklių įgyvendinimas reikalauja ir nacionalinio pasirengimo.

    „Niekas nenori matyti tokio turinio: nei žmonės, nei reklamdaviai, nei mes patys“, – sakė „Meta“ atstovas, pristatydamas naujas priemones.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien technologinių filtrų dažnai nepakanka: sukčiai greitai keičia taktiką, naudoja naujas paskyras, perkelia kampanijas tarp šalių ir išnaudoja emocinius dirgiklius. Dėl to veiksmingiausia praktika paprastai apima kelis lygius: reklamdavių patikrą, greitą reagavimą į pranešimus, aiškias taisykles, duomenų dalijimąsi su institucijomis ir vartotojų švietimą.

    „Meta“ teigia būtent tai ir daranti: investuojanti į automatinius saugos sprendimus, bendradarbiaujanti su viešuoju sektoriumi ir privačiais partneriais, taip pat platformose rodanti įspėjimus ir saugumo rekomendacijas. Ar nauji pokyčiai reikšmingai sumažins sukčiavimo reklamų mastą, artimiausiu metu parodys tiek vartotojų patirtis, tiek institucijų vertinimai.

  • „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    Lenkijos siuntų ir paštomatų operatorė „InPost“ plečia savo mobiliosios programėlės „InPost Mobile“ galimybes ir vis ryškiau taikosi į e. prekybos rinką. Bendrovė pranešė, kad į programėlę diegia DI pirkinių asistentą „Von Halsky“, kuris turi padėti greičiau rasti prekes ir atlikti pirkimą neišeinant iš vienos aplikacijos.

    Apie naują funkciją viešai kalbėjo „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska. Pasak bendrovės, funkcija palaipsniui bus prieinama visiems „InPost Mobile“ naudotojams, kurių skaičius siekia apie 17 mln., o prieš tai sprendimas kelis mėnesius buvo testuojamas beta režimu su pasirinkta vartotojų grupe.

    Kaip veiks „Von Halsky“?

    Asistentas programėlėje pasiekiamas per atskirą ikoną ir leidžia užduoti klausimus natūralia kalba, pavyzdžiui, paprašyti surasti knygą konkrečia tema ar pasiūlyti tinkamiausią pirkinį pagal poreikius. Sistema peržiūri parduotuvių, siūlančių apsipirkimą su „InPost“, pasiūlymus ir pateikia rekomendacijas.

    Esminė idėja yra apsipirkimo procesą sutalpinti į vieną vietą: nuo prekės paieškos ir pasirinkimo iki užsakymo bei pristatymo valdymo. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai logistikos ir mokėjimų ekosistemas turinčios įmonės siekia tapti pilno ciklo prekybos platformomis.

    Įdiegimas vyks etapais

    „InPost“ nurodo, kad DI asistento diegimas vyks palaipsniui ir priklausys nuo programėlės versijos. Praktikoje tai reiškia, kad net atnaujinus „InPost Mobile“ ne visi vartotojai funkciją pamatys iškart, nes prieiga gali būti įjungiama nuosekliai skirtingoms naudotojų grupėms.

    Toks diegimo modelis dažnai taikomas technologijų bendrovėse, kai naujos funkcijos išleidžiamos etapais siekiant stebėti stabilumą, apkrovas ir vartotojų elgseną. Tai leidžia greičiau koreguoti sprendimą, jei paaiškėja trūkumų ar kyla nenumatytų saugumo bei kokybės klausimų.

    Kova dėl e. prekybos pirkėjo

    Naujasis asistentas rodo „InPost“ ambicijas konkuruoti ne vien logistikos, bet ir apsipirkimo patirties srityje, kur dominuoja didžiosios e. prekybos platformos. Lenkijos rinkoje panašius įrankius jau diegia ir „Allegro“, todėl DI funkcijos gali tapti dar vienu konkurenciniu argumentu kovoje dėl pirkėjų dėmesio.

    Pastaruoju metu e. prekyboje DI sprendimai vis dažniau naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, greitesnei paieškai, klausimų atsakymams apie prekes ir sklandesniam pirkimo keliui. Vartotojams tai gali reikšti patogesnį apsipirkimą, o verslui – didesnę konversiją ir mažesnę klientų aptarnavimo apkrovą.

    Kol kas „InPost“ neatskleidžia detalių, kokiu mastu „Von Halsky“ personalizuos pasiūlymus ir kokius duomenis naudos rekomendacijoms, tačiau tokie klausimai tampa vis svarbesni didėjant DI naudojimui. Vartotojų pasitikėjimas čia dažnai priklauso nuo aiškių privatumo taisyklių ir skaidraus paaiškinimo, kaip veikia rekomendacijų logika.

  • Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijoje priimtas reikšmingas teismo sprendimas gali pakeisti, kaip Europoje vertinama socialinių tinklų atsakomybė už apgaulingas reklamas ir deepfake turinį. Varšuvos apeliacinis teismas paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje verslininkas Rafałas Brzoska ir jo žmona Omena Mensah bylinėjasi su „Meta“, valdančia „Facebook“ ir „Instagram“.

    Teismas iš esmės atmetė argumentą, kad platforma tėra pasyvus tarpininkas, neatsakingas už reklamos turinį. Pasak nutarties logikos, kai reklamos tikrinamos, parenkamos auditorijos, optimizuojamas jų rodymas ir iš to uždirbama, platformos vaidmuo tampa aktyvus, o tai gali lemti didesnę teisinę atsakomybę.

    Kas nutiko Brzoskai ir Mensah?

    Bylos ištakos siejamos su 2024 metais prasidėjusia netikrų reklamų banga, kuriose naudoti R. Brzoskos ir O. Mensah atvaizdai. Tokiose reklamose buvo siūlomos tariamos investicijos, kriptovaliutų schemos ir kiti sukčiavimo modeliai, dažnai kuriami pasitelkiant deepfake technologijas.

    Pasak ieškovų, melagingas turinys ne tik kenkė reputacijai, bet ir galėjo skatinti žmones pervesti pinigus sukčiams, tikintis pelno ar patikėjus žinomų asmenų rekomendacijomis. Šio tipo apgaulės pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių grėsmių socialiniuose tinkluose.

    Ką reiškia sprendimas „Meta“?

    Varšuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad taikomos laikinosios priemonės lieka galioti ir aukštesnėje instancijoje. Tai reiškia, kad tolesnis draudžiamų reklamų su R. Brzoskos ar O. Mensah atvaizdu rodymas gali užtraukti finansines sankcijas.

    Pati „Meta“ byloje rėmėsi Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų akto logika, pagal kurią platformoms tam tikrais atvejais taikomos vadinamosios saugaus uosto apsaugos. Vis dėlto teismas akcentavo, kad reklamos ekosistema, kur platforma ne tik talpina, bet ir aktyviai paskirsto turinį bei gauna pajamas, gali būti vertinama kitaip.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Ši byla išsiskiria tuo, kad kalba eina ne apie pavienį įrašą, o apie sisteminį reklamos modelį, kuriame naudojami algoritmai, auditorijų taikymas ir automatizuotas turinio platinimas. Augant DI generuojamų klastočių skaičiui, vis daugiau valstybių ir institucijų ieško, kaip priversti platformas greičiau identifikuoti ir stabdyti sukčiavimą.

    Sprendimas gali tapti svarbiu orientyru kitoms byloms Europos Sąjungoje, nes kelia klausimą, kur baigiasi techninis tarpininkavimas ir prasideda aktyvus dalyvavimas reklamos grandinėje. Nors „Meta“ dar gali siekti tolesnio bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, pati kryptis rodo griežtėjantį požiūrį į platformų atsakomybę.

    R. Brzoska viešai teigė sprendimą laikantis precedento verta pergale ir pabrėžė, kad platforma, jo vertinimu, sprendžia, kurios reklamos bus rodomos, jas tikrina ir už tai gauna atlygį.

    „Teismas pripažino, kad platforma nėra pasyvus techninis tarpininkas: ji sprendžia, ką publikuoti, tikrina reklamas prieš rodymą, uždirba iš peržiūrų ir taiko pažangų taikymą“, – sakė Rafałas Brzoska.