CP v2

Tag: Rafale

  • Milžiniški gaisrai Prancūzijoje: liepsnos priartėjo prie M51 ir „Rafale“ gamybos

    Milžiniški gaisrai Prancūzijoje: liepsnos priartėjo prie M51 ir „Rafale“ gamybos

    Liepsnos priartėjo prie strateginių objektų

    Prancūziją apėmę didelio masto miškų gaisrai kelia vis didesnį nerimą, nes ugnis priartėjo prie kelių strategiškai svarbių gynybos ir pramonės objektų Žirondos regione. Apie situacijos rimtumą viešai įspėjo Prancūzijos analitikas Étienne Marcuz, nagrinėjantis branduolinio atgrasymo ir strateginių sistemų temas.

    Jo vertinimu, gaisrų plitimo duomenys rodo, kad liepsnos buvo priartėjusios per kelis kilometrus prie CESTA centro. Tai vienas svarbiausių Prancūzijos atominei energetikai ir gynybiniams tyrimams priskiriamų kompleksų, veikiančių CEA/DAM sistemoje.

    CESTA teritorijoje veikia ir Laser Mégajoule infrastruktūra, naudojama branduolinio arsenalo modeliavimui ir tyrimams, leidžiantiems palaikyti atgrasymo pajėgumus neatliekant realių branduolinių bandymų. Nors viešai nenurodoma, kad ugnis būtų pasiekusi patį kompleksą, artumas prie tokio objekto vertinamas kaip reikšmingas rizikos veiksnys.

    Rizika M51 ir aviacijos pramonei

    Dar tiesioginesnę reikšmę branduolinėms pajėgoms turi „ArianeGroup“ objektas Issac, netoli Saint-Médard-en-Jalles. Skelbiama, kad būtent čia balistinių raketų M51 varikliai pildomi kietuoju kuru, o pats objektas priskiriamas SEVESO kategorijai dėl pavojingų medžiagų.

    M51 raketos yra vienas pagrindinių Prancūzijos branduolinio atgrasymo ramsčių, nes jos dislokuojamos branduoliniuose povandeniniuose laivuose ir gali gabenti kovines galvutes dideliais atstumais. Bet koks sutrikimas grandinėje, susijusioje su variklių gamyba ar paruošimu, turėtų pasekmių, kurios peržengtų vien regiono ribas.

    Gaisrai palietė ir aviacijos pramonės nervų centrus. Martignas-sur-Jalle veikia automatizuota gamykla, kurioje gaminami naikintuvų „Rafale“ sparnai bei verslo lėktuvų „Falcon“ komponentai, vėliau keliaujantys į galutinio surinkimo padalinius.

    Dalį vietos gyventojų valdžia įtraukė į evakuacijos nurodymų zonas. Tuo pačiu viešai skelbta, kad informacijos apie gaisro pasiekimą ar gamybos sustabdymą Mérignac gamykloje, kur vyksta „Rafale“ surinkimas, kol kas nėra.

    Karščio banga didina gaisrų mastą

    Gaisrų plitimą stiprina intensyvi karščio banga, dėl kurios augmenija greičiau išdžiūsta, o ugnis tampa sunkiau valdoma. Tokiomis sąlygomis ypač pavojingos tampa staigios vėjo krypties permainos, kurios per kelias valandas gali pakeisti gaisro frontą.

    Žirondos regione liepsnos jau nuniokojo apie 42 000 hektarų, o per vieną naktį buvo evakuota apie 55 000 žmonių. Bendrai iš namų pasitraukusių gyventojų skaičius siekė apie 220 000.

    Į kovą su ugnimi mobilizuota apie 2 500 ugniagesių, taip pat į pagalbą įtraukti kariai, savanoriai, policija ir žandarmerija, gauta ir tarptautinė parama. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez pripažino, kad po itin sunkios nakties situacija išlieka nepalanki, o tarnybos ruošiasi naujiems iššūkiams.

    Be gynybos pramonės objektų, regione minimas ir raketų bandymų poligonas Biscarrosse apylinkėse, kur taip pat fiksuoti mažesni gaisro židiniai. Net ir lokalūs incidentai šalia tokios infrastruktūros vertinami atsargiai, nes bet kokie apribojimai gali paveikti bandymų grafikus ir saugumo procedūras.

  • Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų savo kariuomenės modernizavimo etapų, kurio ašimi taps naujas oro ir priešraketinės gynybos sprendimas. Atėnai paskelbė apie 4,2 mlrd. eurų vertės paketą, skirtą naujai ginkluotei, o didžiausia dalis – apie 3,1 mlrd. eurų – numatyta Izraelio oro gynybos sistemoms.

    Pagrindinis projekto elementas – daugiasluoksnė gynyba, Graikijoje pristatoma kaip Achilo skydas. Ji turėtų sustiprinti šalies apsaugą nuo raketų, bepiločių orlaivių ir orlaivių atakų, o kartu užpildyti per finansų krizės dešimtmetį susikaupusias spragas gynybos planavime.

    Modernizacija po įšaldyto biudžeto

    Graikijos vyriausybė dar 2025 metais pristatė platesnį planą, kuriame numatytos išlaidos gali siekti apie 25 mlrd. eurų. Tai reikšmingas posūkis po 2009–2018 metų laikotarpio, kai dėl viešųjų finansų krizės gynybos biudžeto galimybės buvo smarkiai apribotos, o dalis atnaujinimų atidėta.

    Pasak Graikijos gynybos ministro Nikoso Dendiaso, šalis „žengia į naują erą“, akcentuodama technologijų ir oro gynybos svarbą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau prioritetą teikia būtent priešlėktuvinei ir priešdroninei gynybai, ypač išaugus grėsmių spektrui.

    Ką dar perka Atėnai?

    Modernizacijos paketas neapsiriboja vien oro gynyba. Graikija planuoja įsigyti Brazilijoje gaminamus transporto lėktuvus „Embraer“ C-390 „Millennium“, Izraelio bepiločius orlaivius „Heron“, taip pat raketas, skirtas JAV sraigtasparniams „Apache“.

    Toks kompleksiškas pirkinių rinkinys rodo siekį stiprinti ne tik oro erdvės apsaugą, bet ir logistiką, žvalgybą bei greitą pajėgų perkėlimą. Bepiločiai orlaiviai vis dažniau laikomi būtina priemone tiek jūros, tiek sausumos sienų stebėsenai, o transporto aviacijos pajėgumai svarbūs reagavimui krizėse ir sąjungininkų operacijose.

    Regioninė įtampa ir partnerystės

    Atėnų sprendimai turi ir aiškų geopolitinį foną. Graikija siekia geriau apsaugoti salas netoli Turkijos pakrantės, o dvišaliai santykiai su Ankara išlieka įtempti dėl ginčų Rytų Viduržemio jūroje, įskaitant ekonominių zonų ribas ir energetinių išteklių perspektyvas.

    Kartu stiprėja Graikijos, Kipro ir Izraelio bendradarbiavimas saugumo srityje, o gynybos projektai tampa platesnių regioninių susitarimų dalimi. Vis dėlto Graikija nemažina ir europinės krypties: Atėnai tęsia ginkluotės įsigijimus iš Prancūzijos, anksčiau įsigydami „Rafale“ naikintuvus ir „Belharra“ fregatas.

  • Rafale Ukrainai? Prancūzijos ambasadoriaus įrašas pakurstė spėliones dėl naikintuvų

    Rafale Ukrainai? Prancūzijos ambasadoriaus įrašas pakurstė spėliones dėl naikintuvų

    Prancūzijos ambasadoriaus Švedijoje Thierry Carlier žinutė socialiniuose tinkluose sukėlė naują spėlionių bangą dėl galimo naikintuvų „Rafale“ pasirodymo Ukrainoje. Diplomatas sveikino Švedijos sprendimus dėl „JAS 39 Gripen“ ir pridūrė frazę, kurią daugelis perskaitė kaip užuominą apie artėjančias Prancūzijos tiekimo naujienas.

    Įraše ambasadorius paminėjo, kad Ukrainos oro pajėgos esą stiprės turėdamos „Mirage 2000-5“ ir „netrukus pasirodysiančius Rafale“. Kol kas nėra viešai paskelbtų oficialių sprendimų, patvirtinančių, kad „Rafale“ perdavimas Ukrainai jau suderintas ar prasidėjęs, todėl tokia formuluotė tapo politinių ir karinių analitikų dėmesio objektu.

    „Sveikinimai Švedijai ir Ukrainai dėl šio milžiniško žingsnio. „Gripen“ yra puikus naikintuvas. Su „Mirage 2000-5“ ir netrukus pasirodysiančiais „Rafale“ Ukrainos oro pajėgos laimės danguje“, – sakė Thierry Carlier.

    Švedijos sprendimai dėl aviacijos paramos Ukrainai jau anksčiau buvo aptarinėjami kaip vieni reikšmingiausių po „F-16“ programos. Viešojoje erdvėje minėta, kad Ukraina turėtų gauti naudotus „JAS 39 Gripen“ C/D, o taip pat planuoti naujesnių E/F įsigijimą ateityje, kartu su mokymais, logistika ir ginkluotės integracija.

    „Gripen“ laikomas ypač tinkamu šalims, kurios turi veikti iš išsklaidytų bazių ir pritaikyti infrastruktūrą prie nuolatinių atakų grėsmės. Šis daugiafunkcis naikintuvas projektuotas taip, kad galėtų kilti ir leistis trumpesnėse atkarpose, o aptarnavimo ciklai būtų greiti, kas karo sąlygomis gali tapti kritiniu pranašumu.

    Prancūzija Ukrainai jau yra siejama su „Mirage 2000-5“ linija, o „Rafale“ tema iki šiol dažniau skambėjo kaip ilgalaikė perspektyva, priklausanti nuo gamybos pajėgumų, politinių sprendimų ir mokymų trukmės. „Rafale“ yra sudėtinga platforma, todėl realistiškai vertinant reikėtų ne tik pačių orlaivių, bet ir pilotų bei technikų rengimo, atsarginių dalių grandinės ir ginkluotės suderinimo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad diplomatų pasisakymai socialiniuose tinkluose neretai tampa informacinių signalų forma, tačiau jie nepakeičia oficialių sprendimų, kuriuos paprastai skelbia vyriausybės ar gynybos ministerijos. Kol kas aišku viena: Ukraina nuosekliai plečia vakarietiškos aviacijos spektrą, o 2026–2027 metais jos oro pajėgų struktūra gali tapti dar įvairesnė.

  • Didžiausias Europos lėktuvnešis Charles de Gaulle plaukia į Ormūzą: ką tai reiškia?

    Didžiausias Europos lėktuvnešis Charles de Gaulle plaukia į Ormūzą: ką tai reiškia?

    Prancūzijos karinis jūrų laivynas į Artimųjų Rytų prieigas nukreipė lėktuvnešį Charles de Gaulle – didžiausią Europoje. Laivas po kelionės per Sueco kanalą juda į pietinę Raudonosios jūros dalį, o jo maršrutas siejamas su Ormūzo sąsiauriu.

    Ormūzas laikomas vienu svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“, nes per jį keliauja reikšminga dalis tarptautinių energijos išteklių srautų. Dėl įtampos regione bet kokie trikdžiai šiame sąsiauryje paprastai greitai atsiliepia tiekimo grandinėms ir naftos kainų svyravimams.

    Prancūzijos sprendimas siejamas su tarptautinėmis pastangomis sustiprinti laivybos saugumą ir atgrasymą regione. Paryžius pabrėžia, kad tikslas yra prisidėti prie jūrinių komunikacijų apsaugos ir reagavimo pasirengimo, o ne tiesiogiai įsitraukti į karinius veiksmus.

    „Tai aiškus signalas, kad esame pasirengę prisidėti prie saugumo Ormūzo sąsiauryje, tačiau neketiname kištis į patį konfliktą“, – sakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas.

    Charles de Gaulle į tarnybą įvestas 1990-aisiais ir yra varomas branduoline energetika, todėl gali ilgai veikti toli nuo savo uostų. Lėktuvnešis yra daugiau nei 260 metrų ilgio, o jo pilnutinė vandentalpa viršija 40 000 tonų.

    Laivas gali gabenti iki 40 orlaivių, o šiuo metu jo aviacijos grupę sudaro ir naikintuvai „Rafale“ bei sraigtasparniai. Toks junginys leidžia vykdyti oro erdvės stebėseną, eskortuoti laivus, rinkti žvalgybinę informaciją ir, esant poreikiui, užtikrinti oro gynybą jūroje.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad lėktuvnešio buvimas regione veikia ir kaip politinis bei strateginis signalas, mažinantis riziką, kad atskiri incidentai jūroje peraugs į didesnę eskalaciją. Kartu tai priminimas, kad Europa, nors ir turi mažiau lėktuvnešių nei Jungtinės Valstijos, gali greitai mobilizuoti pajėgas svarbiausioms prekybos arterijoms apsaugoti.

    Tuo pat metu Prancūzija tęsia planus dėl naujos kartos lėktuvnešio, kuris būtų dar didesnis už Charles de Gaulle. Skelbiama, kad projektas siejamas su daugiau nei 300 metrų ilgio laivu, kurio statyba galėtų kainuoti apie 10 milijardų eurų, o į tarnybą jis realistiškai patektų ne anksčiau kaip 2038 metais.

  • Indija svarsto nutraukti 114 „Rafale“ naikintuvų sutartį: ginčas dėl programinės įrangos kontrolės

    Indijoje bręsta rimtas posūkis viename didžiausių pastarųjų metų karinės aviacijos planų: svarstoma atsitraukti nuo numatyto 114 prancūziškų „Rafale“ naikintuvų įsigijimo. Apie tai skelbia regiono gynybos tematikos leidiniai, remdamiesi aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnais.

    Esminė konflikto priežastis nėra gamybos apimtys ar kaina, o prieiga prie kritinių skaitmeninių sistemų. New Delhi siekia didesnės kontrolės, kad naikintuvai nebūtų priklausomi nuo tiekėjo sprendimų atnaujinimų, integracijos ar krizės atveju.

    Kas kelia didžiausią įtampą?

    Indijos pusė akcentuoja vadinamąją skaitmeninę suverenitetą, kai valstybė pati gali valdyti platformos programinę įrangą, jos sąsajas ir integraciją su vietiniais ginklais bei ryšių sistemomis. Derybose minimi reikalavimai gauti daugiau techninės dokumentacijos ir prieigos prie borto programinės įrangos.

    „Jei negausime reikiamos dokumentacijos ir prieigos, susitarimo nebus“, – sakė gynybos ministerijos pareigūnas, kurio poziciją cituoja gynybos tematikos žiniasklaida.

    Prancūzijos pusė tradiciškai tokiose sutartyse itin saugo intelektinę nuosavybę ir jautrius sprendimus, susijusius su elektronine kova, misijų planavimu bei sistemos architektūra. Būtent čia dažniausiai kertasi pirkėjų noras turėti maksimalų savarankiškumą ir gamintojo siekis riboti prieigą prie kritinių technologijų.

    Kiek tai galėtų kainuoti ir ką reikštų rinkai?

    Programo vertė įvairiuose vertinimuose svyruoja plačiai, tačiau kalbama apie dešimtis milijardų eurų. Tokia sutartis reikšminga ne tik Indijos oro pajėgų modernizacijai, bet ir Prancūzijos gynybos pramonei, kuri „Rafale“ eksporto užsakymus laiko vienu svarbiausių portfelio ramsčių.

    Jei susitarimas žlugtų, Indijai atsivertų keli alternatyvūs scenarijai. Vienas jų būtų spartinti vietinius projektus ir didinti investicijas į nacionalinę naikintuvų programą, kad būtų mažinama priklausomybė nuo importo ne tik gamybos, bet ir programinės įrangos lygmenyje.

    Kokios galimos alternatyvos Indijai?

    Be nacionalinių projektų, New Delhi galėtų grįžti prie derybų su kitais tiekėjais. Pastaraisiais metais JAV aktyviai siūlo savo platformas įvairioms rinkoms, o Rusija taip pat tradiciškai bando išlaikyti pozicijas Indijoje, neretai žadėdama platesnį technologijų perdavimą.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: šiuolaikiniai naikintuvai vis labiau tampa programinės įrangos valdoma sistema, todėl pirkėjams vien „geležies“ nepakanka. Valstybės nori užtikrinti, kad modernizacijos, ginkluotės integravimas ir duomenų ryšiai būtų įmanomi be nuolatinio tiekėjo pritarimo, ypač esant įtampai su kaimyninėmis branduolinėmis valstybėmis.

    Kol kas sprendimas dėl 114 „Rafale“ nėra galutinis, tačiau derybų kryptis rodo, kad Indija vis griežčiau sieja pirkimus su realia skaitmenine kontrole. Artimiausi mėnesiai parodys, ar abi pusės ras kompromisą, ar rinkoje prasidės naujas konkurencinis etapas dėl vieno svarbiausių gynybos užsakymų pasaulyje.