CP v2

Tag: Rafinuoti angliavandeniai

  • 4 kasdieniai produktai, kurie nepastebimai kenkia blužniai: gydytojai ragina riboti

    Blužnis dažnai lieka nepastebėta, kol nepradeda siųsti signalų, tačiau jos vaidmuo organizme itin svarbus. Ji filtruoja kraują, padeda kovoti su infekcijomis ir dalyvauja imuninės sistemos veikloje, todėl ilgalaikiai mitybos įpročiai gali turėti netiesioginę, bet realią įtaką ir šiam organui.

    Gydytojai pabrėžia, kad blužnies būklė neretai susijusi su kepenų sveikata. Kai mityba didina kepenų suriebėjimo, uždegimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų riziką, grandininė reakcija gali paveikti ir blužnį, ypač esant ilgalaikiams kepenų pažeidimams.

    Kas dažniausiai kenkia

    Viena dažniausių rizikų siejama su perdirbta mėsa, tokia kaip dešrelės, šoninė ar saliamis. Tokiuose produktuose dažnai būna daug druskos, sočiųjų riebalų ir priedų, o reguliarus vartojimas siejamas su prastesniais kardiometabolinės sveikatos rodikliais.

    Kita problema – perteklinis sočiųjų riebalų kiekis racione, ypač kai dominuoja riebi mėsa, sviestas ir riebūs pieno produktai. Tokia mityba gali skatinti riebalų kaupimąsi kepenyse, o pažengus kepenų ligoms kartais stebimas ir blužnies padidėjimas.

    Specialistai taip pat išskiria rafinuotus angliavandenius: baltus miltus, bandeles, saldumynus, saldžius gėrimus. Jie skatina staigius gliukozės šuolius, o ilgainiui gali didinti atsparumo insulinui ir metabolinio sindromo riziką, todėl dažnai rekomenduojama rinktis pilno grūdo produktus ir daugiau skaidulų.

    Dar vienas veiksnys – alkoholiniai gėrimai, kurie pirmiausia žaloja kepenis, o jų pažeidimai gali paveikti ir kraujotaką bei imuninės sistemos pusiausvyrą. Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas siejamas su rimtomis kepenų ligomis, o tai gali turėti pasekmių ir blužniai.

    Kodėl blužnį verta saugoti

    Blužnis yra viršutinėje kairėje pilvo dalyje ir padeda organizmui šalinti senas ar pažeistas kraujo ląsteles. Ji taip pat prisideda prie antikūnų gamybos ir imuninės reakcijos, todėl jos funkcijos sutrikimai gali didinti imlumą infekcijoms.

    Nors žmogus gali gyventi ir be blužnies, po jos pašalinimo reikalinga papildoma apsauga nuo infekcijų, įskaitant skiepus ir gydytojų stebėseną. Dėl to medikai ragina neignoruoti bendrų sveikos mitybos principų, nes jie padeda saugoti ne tik širdį ar kepenis, bet ir visą imuninę sistemą.

    Ką verta keisti kasdien

    Praktikoje rekomenduojama mažinti perdirbtos mėsos, saldumynų ir riebaus maisto kiekį, o alkoholį vartoti kuo rečiau arba visai jo atsisakyti. Daugeliui žmonių palankesnis pasirinkimas yra daržovės, ankštinės kultūros, pilno grūdo produktai, liesesni baltymų šaltiniai ir nesočiosios riebalų rūgštys.

    Jei jaučiate skausmą ar spaudimą kairėje viršutinėje pilvo dalyje, nepaaiškinamą nuovargį, dažnas infekcijas ar turite diagnozuotų kepenų sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai nebūtinai susiję su blužnimi, tačiau laiku atlikti tyrimai padeda išvengti rimtesnių komplikacijų.

  • Valgome kasdien ir nepastebime: šie populiarūs produktai ilgainiui ardo žarnyno mikrobiotą

    Žarnyno mikrobiota vis dažniau vadinama vienu svarbiausių sveikatos „indikatorių“, nes ji siejama su virškinimu, imunine sistema ir net uždegimo procesais. Kai šių bakterijų pusiausvyra sutrinka, organizmas gali reaguoti pilvo pūtimu, nereguliariu tuštinimusi, diskomfortu ar sumažėjusiu atsparumu infekcijoms.

    Mokslinėje literatūroje toks mikrobiotos disbalansas dažnai apibūdinamas kaip disbiozė. Nors ji nėra atskira diagnozė, tyrimai rodo, kad ilgainiui disbiozė gali būti siejama su didesne rizika kai kurioms žarnyno ligoms, įskaitant uždegimines žarnyno būkles.

    Rafinuoti angliavandeniai

    Balta duona, saldūs užkandžiai, šviesūs makaronai ar baltieji ryžiai paprastai turi mažiau skaidulų ir daugiau greitai pasisavinamų angliavandenių. Tokie produktai gali skatinti staigesnius gliukozės svyravimus ir trumpalaikį sotumą, todėl lengviau viršyti dienos kalorijų normą.

    Svarbu ir tai, kad skaidulos yra vienas pagrindinių „kuro“ šaltinių naudingoms žarnyno bakterijoms. Kai skaidulų racione nuolat trūksta, mikrobiotos įvairovė gali mažėti, o tai siejama su silpnesne žarnyno barjero funkcija ir didesniu uždegiminiu fonu.

    Perdirbta raudona mėsa ir druskos perteklius

    Dešros, dešrelės, šaltiena ar kiti perdirbtos mėsos gaminiai dažnai turi daugiau druskos ir technologinių priedų. Epidemiologiniai tyrimai rodo ryšį tarp didelio perdirbtos raudonos mėsos vartojimo ir didesnės storosios žarnos vėžio rizikos, todėl specialistai paprastai pataria tokius produktus rinktis rečiau.

    Ne mažiau svarbi ir druska, kuri dažnai „pasislepia“ kasdieniuose produktuose: duonoje, sūriuose, paruoštuose padažuose, užkandžiuose ar greitai paruošiamame maiste. Per didelis natrio kiekis siejamas su prastesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, o netiesiogiai gali paveikti ir virškinamojo trakto būklę.

    Grūdų kokybė ir aštrus maistas

    Viso grūdo produktai dažnai rekomenduojami dėl skaidulų, tačiau verta atkreipti dėmesį į žaliavos kokybę ir kilmę. Diskusijų kelia augalų apsaugos priemonių likučiai, pavyzdžiui, glifosatas, kurį Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra yra priskyrusi prie tikėtinai kancerogeniškų medžiagų, nors skirtingos reguliavimo institucijos riziką vertina nevienodai.

    Aštrūs patiekalai kai kuriems žmonėms gali būti visai tinkami, tačiau jautresnį virškinamąjį traktą turintiems asmenims, pavyzdžiui, sergantiems refliuksu ar dirgliosios žarnos sindromu, labai aštrus maistas neretai sustiprina deginimą ir dirginimą. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama aštrumą didinti palaipsniui ir stebėti individualią reakciją.

    Norint palankiau veikti žarnyno mikrobiotą, dažniausiai siūloma remtis paprasta kryptimi: daugiau skaidulų iš daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau itin perdirbto maisto ir kruopštesnis etikečių skaitymas. Jei virškinimo simptomai kartojasi ar stiprėja, vertėtų pasitarti su gydytoju ar dietologu.