CP v2

Tag: Raguva

  • Raguvos „Spindulėlis“ sugrįžo su rekordu: nuo keturmečių iki jaunimo, paaiškėjo laureatai

    Paskutinį pavasario šeštadienį Raguvos miestelyje nuaidėjo XXIV šalies vaikų ir jaunimo ansamblių bei solistų festivalis-konkursas „Spindulėlis“. Renginys, jau tapęs vasaros pradžios tradicija, šiemet sutraukė dalyvius iš kelių Aukštaitijos miestų ir rajonų, o saulėtas oras tik sustiprino šventės nuotaiką.

    Organizatoriai skelbia, kad į Raguvoje vykusį konkursą atvyko atlikėjai iš Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio bei Panevėžio miesto ir rajono. Scenoje pasirodė įvairaus amžiaus dainininkai – nuo ketverių metų vaikų iki vyresnio jaunimo, o gausiausia, kaip įprasta, buvo solistų grupė.

    Festivalio-koordinatorė Kotryna Juškaitė subūrė komisiją, kuri vertino pasirodymus nuo pirmųjų iki paskutiniųjų numerių. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad konkurso formatas dalyviams kelia papildomo jaudulio, tačiau kartu suteikia aiškų tikslą ir motyvaciją tobulėti, o vadovams leidžia palyginti ugdymo rezultatus skirtingose mokyklose ir studijose.

    Vertinimo komisijai susumavus balus, laureatai paskelbti atskirose vaikų ir jaunimo kategorijose, išskiriant solistus ir ansamblius. Prizinės vietos atiteko Panevėžio rajono kultūros centro padaliniams, Kupiškio kultūros centrui, Anykščių kultūros centro kolektyvui, Rokiškio rajono Obelių gimnazijos neformaliojo švietimo skyriaus ansambliui bei kitiems dalyviams.

    Vaikų kategorijos solistų grupėje pirmą vietą iškovojo Liepa Erlikaitė iš Panevėžio rajono kultūros centro Miežiškių padalinio, antra vieta skirta Radvilei Timofejevai, trečia – Elijai Račinskaitei iš Panevėžio rajono kultūros centro Ramygalos padalinio. Vaikų ansamblių grupėje nugalėjo Pažagienių mokyklos-darželio būrelis „Do Re Mi šalyje“, antroji vieta atiteko Paįstrio padalinio ansambliui „Muzikos ABC“, trečioji – Obelių gimnazijos ansambliui „Obuoliukais lyja“.

    Jaunimo kategorijos solistų grupėje pirmą vietą pelnė Vakarė Jokimaitė iš Kupiškio kultūros centro, antrą – Nora Nuobaraitė iš Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos, trečią – Domas Kuizinas iš Panevėžio rajono kultūros centro Miežiškių padalinio. Jaunimo ansamblių grupėje nugalėjo Anykščių kultūros centro merginų kvartetas, antrą vietą užėmė Panevėžio rajono kultūros centro Raguvos padalinio merginų populiariosios muzikos grupė „Spindulėlis“, trečią – Kupiškio kultūros centro vaikų dainavimo studijos dainininkės.

    Pagrindinis apdovanojimas, „Grand Prix“, atiteko Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos solistei Dovilei Ledzinskaitei. Organizatoriai pažymi, kad „Spindulėlis“ kasmet išlieka svarbia scena jauniesiems atlikėjams: čia jie ne tik varžosi, bet ir įgyja patirties dirbti su scena, garsu, komisijos pastabomis bei viešu pasirodymu.

    Renginio kūrybinė grupė dėkoja rėmėjams ir partneriams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo, tarp jų – Panevėžio rajono savivaldybei, Panevėžio rajono kultūros centrui, Raguvos bendruomenei ir Panevėžio rajono Raguvos bendruomenei „Raguva kartu“. Taip pat padėkota vietos verslams ir ūkininkų šeimoms, prisidėjusioms prie dalyvių priėmimo bei prizų.

    Festivalio akimirkas įamžino fotografas Gintaras Lukoševičius, o renginį apžvelgė Panevėžio rajono kultūros centro Raguvos padalinio meno vadovė Ina Kuodienė. Organizatoriai linki bendruomenei saugios ir šiltos vasaros bei patvirtina, kad „Spindulėlis“ planuojamas ir kitais metais.

  • Raguvos sąskrydyje – 965 metrų Bendrystės staltiesė iš 2 600 marškinių ir fiksuotas rekordas

    Raguvos miestelyje gegužės 16 dieną surengtas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos sąskrydis subūrė bendruomenių atstovus iš skirtingų seniūnijų, svečius iš kitų regionų ir socialinius partnerius. Renginys tapo ne tik švente, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip bendros iniciatyvos stiprina vietos ryšius.

    Nuo ryto bendruomenės kūrė savo kiemelius, vaišino lankytojus, bendravo ir dalijosi patirtimis. Oficialus atidarymas pažymėtas vėliavų pakėlimu, o sveikinimuose akcentuota savanorystė, tarpusavio pagalba ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius vietos klausimus.

    Bendrystės staltiesė ir rekordo fiksavimas

    Vienu ryškiausių sąskrydžio akcentų tapo Bendrystės staltiesė, kurios pristatymas virto teatralizuotu pasakojimu apie žmonių istorijas ir antrą gyvenimą daiktams. Idėja rėmėsi tvarumo principu: vietoj naujų medžiagų pasirinkta panaudoti nebenešiojamus drabužius.

    Renginio metu oficialiai išmatuota 965 metrų ilgio ir 125 centimetrų pločio staltiesė, pasiūta iš daugiau nei 2 600 senų marškinių. Rekordo faktą patvirtino „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius, o iniciatyvos autoriai pabrėžė, kad svarbiausia buvo ne skaičiai, o procesas ir žmonių įsitraukimas.

    Staltiesė gimė per daugiau nei keturis mėnesius trukusius siuvimo vakarus ir kūrybines dirbtuves skirtingose Panevėžio rajono vietose. Skaičiuojama, kad prie projekto prisidėjo daugiau nei 350 žmonių, o susitikimai virto neformalia bendruomenių „dirbtuvių“ platforma, kurioje dalytasi įgūdžiais ir istorijomis.

    Veiklos šeimoms ir vietos partnerystės

    Sąskrydžio programoje netrūko veiklų visoms amžiaus grupėms: vyko kūrybiniai užsiėmimai, sportinės rungtys, lauko žaidimai, amatininkų mugė. Lankytojai taip pat susipažino su įvairių tarnybų ir įstaigų veiklomis, kurios kasdien prisideda prie saugumo, sveikatos ir socialinės gerovės rajone.

    Renginyje pristatyta ir tvarios mados kryptį akcentuojanti iniciatyva: kolekcija, sukurta iš nebenešiojamų drabužių, papildė pagrindinę sąskrydžio žinutę apie atsakingą vartojimą. Tokios praktikos vis dažniau pasitelkiamos bendruomeniniuose projektuose, nes jos leidžia vienu metu spręsti atliekų mažinimo ir socialinio įsitraukimo klausimus.

    Šventinę nuotaiką kūrė kapela „Ragauva“, moterų ansamblis „Baladė“, vėliau pasirodė grupės „Dirmantai“ ir „Lietuvaičiai“. Taip pat vyko apdovanojimai, prizų loterija, o norintieji galėjo leistis į pažintinį pasivaikščiojimą po Raguvą.

    Vakare nuleidus sąskrydžio vėliavas jos simboliškai perduotos kitų metų renginio organizatoriams – Krekenavos seniūnijos bendruomenėms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie sąskrydžiai veikia kaip praktinė bendradarbiavimo mokykla ir stiprina pasitikėjimą tarp žmonių, kuriems svarbi savo krašto ateitis.

    Renginio veiklos finansuotos pagal projektą Du krantai – viena širdis, įgyvendinamą Panevėžio rajono vietos veiklos grupės priemonėmis ir Panevėžio rajono savivaldybės skirtu finansavimu. Tokie projektai paprastai orientuoti į NVO stiprinimą ir vietos gyventojų bendruomeniškumo skatinimą, todėl finansavimas dažniausiai siejamas su ilgalaike socialine nauda.

  • Raguvoje sieks Lietuvos rekordo: bendruomenės iš senų marškinių siuva tūkstančių metrų staltiesę

    Šeštadienį, gegužės 16 dieną, Panevėžio rajono Raguvos miestelyje vyks tradicinis bendruomenių sąskrydis Viena staltiesė – šimtai istorijų. Renginio kulminacija taps Bendrystės staltiesės išskleidimas ir oficialus matavimas, siekiant Lietuvos rekordo.

    Staltiesė kuriama iš gyventojų dovanotų senų marškinių, o sumanymas sujungė dešimtis Panevėžio rajono bendruomenių, įstaigų ir pavienių žmonių. Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyva vienu metu primena apie bendrystę ir skatina tvarumą, kai nebenaudojami drabužiai virsta bendru kūriniu.

    Idėją sutelkti viso rajono bendruomenes bendram siuvimo darbui pasiūlė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė. Pasak jos, kiekviena audinio skiautė turi savo istoriją, o bendras rezultatas tampa simboliniu rajono žmonių susitelkimo ženklu.

    „Ši staltiesė – tai ne tik audinys. Tai tūkstančiai dygsnių, kurių kiekvienas pasakoja apie mūsų krašto žmonių kantrybę, susitelkimą ir norą kurti bendrą istoriją“, – sakė Odeta Baltramiejūnienė.

    Projekto mastą iliustruoja ir konkrečios detalės: vien Vaivadų bendruomenė šiam sumanymui paaukojo apie 130 marškinių. Organizatorių teigimu, kai kurioms staltiesės atkarpoms susiūti prireikė dešimčių tūkstančių metrų siūlų, o ilgesnes dalis ruošė ir kitos rajono vietovės.

    Simboliška, kad rekordo siekis vyks būtent Raguvoje, kuri vietos istorijoje siejama su siuvimo amatu. Renginio organizatoriai primena, kad 2026 metais Lietuvoje minimi Vyskupo Motiejaus Valančiaus metai, o jo kūryboje aprašomas siuvėjas Juzė siejamas su šiuo kraštu.

    Šventės programa apims ne tik rekordo fiksavimą: numatytas Šv. Florijono paminklo šventinimas, koncertai, edukacinės erdvės, sporto veiklos ir kūrybinės dirbtuvės šeimoms. Panevėžio rajono savivaldybė ir bendruomenių sąjunga kviečia atvykti kraštiečius bei svečius ir tapti istorinio įvykio liudininkais.

  • Raguvos aikštėje vėl stovi Šv. Florijonas: po žiemos gedimo skulptūra pakeista nauja kopija

    Raguvos miestelio aikštėje vėl iškilo Šv. Florijono skulptūra, nuo seno laikoma simboliniu Raguvos sergėtoju nuo gaisrų. Po to, kai žiemos pabaigoje pastebėta, jog paminklas dėl prastos būklės ėmė krypti ir tapo nesaugus, skulptūra buvo nukelta, o jos vietoje netrukus atsirado nauja kopija.

    Raguvos seniūnija skelbė, kad 2025 metų sausio pabaigoje skulptūra pradėjo judėti, todėl sprendimas ją laikinai nuimti buvo priimtas pirmiausia dėl saugumo. Pasak vietos atstovų, taip siekta išvengti rizikos, kad paminklas galėtų nuvirsti ir sužaloti žmones arba apgadinti aplinką.

    Istorija siekia XIX amžių

    Šv. Florijono skulptūra Raguvos centre stovi nuo XIX amžiaus, o pirmasis šios skulptūros autorius minimas Žigas. Bėgant laikui medinė skulptūra neišvengiamai dėvėjosi, o restauravimai ne visuomet galėjo sustabdyti atmosferos poveikio sukeltus pažeidimus.

    1970 metais, kai ankstesnė skulptūra jau buvo itin prastos būklės, ji buvo pakeista kopija. Tuometinę senosios skulptūros versiją sukūrė skulptorius Giedrius Plechavičius, tačiau ir ši kopija per dešimtmečius patyrė gamtos bei laiko poveikį.

    Naują kopiją kūrė Kęstutis Krasauskas

    Naująją Šv. Florijono skulptūrą šįkart sukūrė buvęs panevėžietis skulptorius Kęstutis Krasauskas. Darbai, kaip nurodoma Raguvos bendruomenės pateikiamoje informacijoje, buvo planuojami taip, kad skulptūra sugrįžtų iki Šv. Florijono dienos, minimos gegužės 4 dieną.

    Kūrėjams teko dirbti sparčiau, kad drožybos ir polichromavimo darbai būtų užbaigti laiku. Balandžio pabaigoje, padedant statybos specialistams, naujai parengta skulptūra buvo užkelta ir tvirtai pritvirtinta įprastoje vietoje miestelio aikštėje.

    Senasis Florijonas keliaus į muziejų

    Atnaujinta, naujai polichromuota skulptūra dabar vėl matoma pagrindinėje Raguvos erdvėje ir, kaip tikimasi, tarnaus ilgus metus. Tuo metu anksčiau stovėjęs paminklas neliks pamirštas: jis bus perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui.

    Toks sprendimas leidžia išsaugoti ir parodyti ankstesnį Raguvos simbolį kaip kultūros ir vietos istorijos liudijimą. Vietos bendruomenei tai taip pat svarbus ženklas, kad miestelio aikštės akcentas ne tik atnaujintas, bet ir įprasmintas platesniame krašto paveldo kontekste.