CP v2

Tag: Rail Baltica

  • Rail Baltica atkarpa Lenkijoje sulauks rekordinės rekonstrukcijos: apie 1,2 mlrd. eurų ir 200 km/h

    Lenkijoje artėjama prie vienos didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sutarčių: planuojama pasirašyti kontraktą dėl Rail Baltica linijos Bialystokas–Elkas modernizavimo. Projektas įvardijamas kaip brangiausia vienkartinė investicija Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytojos istorijoje.

    Skelbiama, kad rangos vertė sieks apie 1,2 mlrd. eurų. Tai apima beveik 100 kilometrų ruožo rekonstrukciją, kuri yra tarptautinio Rail Baltica koridoriaus dalis ir turi pagerinti susisiekimą šiaurės rytų Lenkijoje.

    Leidimai ir darbų mastas

    Svarbus žingsnis jau atliktas: regiono valdžia išdavė statybos leidimą 36 kilometrų ruožui, taip užbaigdama leidimų paketą visai investicijai šiame regione. Modernizavimas buvo suskaidytas į kelias dalis, o likę ruožai leidimus buvo gavę anksčiau.

    Projektas apims esamos infrastruktūros griovimo ir atstatymo darbus, taip pat plėtrą, įskaitant antrojo kelio įrengimą atskirose vietose. Numatyta statyti ir rekonstruoti stotis, peronus, inžinerinius statinius, kad maršrutas atitiktų naujus greičio ir saugos reikalavimus.

    Nauji peronai ir tiltai

    Modernizavimo plane numatyti nauji peronai Knyszyno, Monkių ir Osoveco stotyse. Taip pat ketinama pertvarkyti keleivių sustojimo punktus Zastocze ir Goniądzo vietovėse, kad būtų patogesnis įlipimas, geresnis prieinamumas ir saugesni keleivių srautai.

    Didelę darbų dalį sudarys inžineriniai statiniai: planuojama įrengti penkis geležinkelio tiltus ir iš viso penkiolika kelių bei geležinkelio viadukų. Tokia apimtis rodo, kad rekonstrukcija apims ne tik bėgius, bet ir visą transporto mazgų bei susikirtimų infrastruktūrą.

    Kokio greičio tikimasi?

    Po modernizavimo keleiviniai traukiniai šiame ruože turėtų pasiekti iki 200 km/h greitį, o krovininiai iki 120 km/h. Tai reikštų trumpesnes keliones ir didesnį maršruto pralaidumą, ypač augant tiek keleivių, tiek krovinių srautams.

    Regiono atstovai viešai sieja projektą su susisiekimo patikimumu ir konkurencingumu, o darbų pabaiga prognozuojama iki 2029 metų. Galutiniai terminai priklausys nuo rangos sutarties pasirašymo ir realaus darbų grafiko.

    Rangos konkursas dar turėjo kliūčių

    Nors planuojamas rangovas yra pasirinktas, pirkimo procedūros Lenkijoje užtruko dėl teikusių pasiūlymus įmonių skundų ir pakartotinių vertinimų. Konkursas buvo paskelbtas 2025 metais, o pasiūlymų kainos varijavo maždaug nuo 1,0 iki 1,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad laimėtojo pasiūlymą pateikė konsorciumas, kuriame dalyvauja Track Tec Construction, Intop, Unibep ir Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe. Sutarties pasirašymą dar turi užbaigti su viešaisiais pirkimais susijusios procedūros.

  • Žemę paėmė visuomenės poreikiams? Štai kada dar galite ją dirbti ir ką privalote žinoti

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad tam tikrais atvejais visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas dar gali būti laikinai naudojamas žemės ūkio veiklai. Tai aktualu situacijose, kai sklypas jau įregistruotas valstybės vardu, tačiau realūs infrastruktūros darbai dar nepradėti.

    Dažniausiai žemė visuomenės poreikiams paimama kelių, geležinkelių, elektros tinklų ar kitos infrastruktūros projektams. Kol projektas pereina parengiamuosius etapus, buvęs sklypo savininkas ar teisėtas naudotojas gali kreiptis dėl laikino naudojimo, kad žemė neliktų apleista.

    Laikinai naudotis gali buvęs savininkas arba teisėtas naudotojas, kurio nuomos, panaudos ar kita naudojimosi teisę suteikianti sutartis buvo nutraukta dėl paėmimo visuomenės poreikiams. Ši galimybė taikoma ne tik dideliems projektams, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, bet ir kitiems infrastruktūros atvejams.

    Laikinas naudojimas turi aiškią pabaigą ir negali virsti nuolatiniu. Sklypu paprastai leidžiama naudotis iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba iki kito projektą įgyvendinančios institucijos nurodyto termino, o jam pasibaigus sklypas turi būti atlaisvintas.

    Svarbu, kad tokia žemė gali būti naudojama tik žemės ūkio veiklai, jos negalima perduoti kitiems asmenims ar naudoti kitai paskirčiai. Naudotojas privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, netrukdyti matavimams, tyrinėjimams ar kitiems parengiamiesiems darbams, taip pat mokėti žemės nuomos mokestį Vyriausybės nustatyta tvarka.

    Kaip pateikti prašymą NŽT

    Norint gauti teisę laikinai naudotis visuomenės poreikiams paimtu sklypu, NŽT reikia pateikti nustatytos formos prašymą. Gavusi prašymą, NŽT galimybę derina su projektą įgyvendinančia institucija, kuri įvertina, iki kada sklypą galima naudoti nekenkiant projekto eigai.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba per sistemą „E. pristatymas“. Taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, tačiau dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašytas ranka ir nuskenuotas.

    Norintys prašymą pateikti ne elektroniniu būdu, gali jį išsiųsti paštu arba pristatyti atvykę į NŽT klientų aptarnavimo padalinius. NŽT atkreipia dėmesį, kad planuojant vizitą dažnai patogiau užsiregistruoti iš anksto, kad nereikėtų laukti eilėje.

  • Metro Vilniuje grįžta į darbotvarkę: T. Tomilinas kviečia diskutuoti, ką rinktis XXI amžiui

    Seimui svarstant Metropoliteno įstatymo pataisas, Seimo narys Tomas Tomilinas kviečia į viešą vasaros diskusiją apie metro Vilniuje ir platesnius sostinės judumo sprendimus. Renginys numatytas Bernardinų sode Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 28 dieną, 15.30 valandos.

    Diskusijoje ketina dalyvauti judumo tyrėja ir strategė dr. Kristina Gaučė, transporto inžinerijos ir miestų mobilumo ekspertas Dovydas Skrodenis, aviacijos entuziastas Simonas Bartkus, taip pat Seimo komitetų vadovai Jekaterina Rojaka ir Tomas Tomilinas. Organizatoriai teigia, kad pokalbis bus skirtas ne tik metro idėjai, bet ir skirtingų transporto rūšių derinimui.

    Pasak T. Tomilino, Vilniuje, augant gyventojų skaičiui ir plečiantis miestui į vakarus bei šiaurės vakarus, kelionės automobiliu tebėra dominuojantis pasirinkimas, o viešasis transportas daugeliui dar nėra patraukliausia alternatyva. Politikas akcentuoja poreikį trumpinti kelionių laiką, ypač tarp Pilaitės ir stoties, ir kelti paslaugos patikimumą.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau keliama ir infrastruktūros atsparumo tema: priedangos, evakuacijos maršrutai, transporto sistemos darbas ekstremaliomis sąlygomis. T. Tomilinas tvirtina, kad karo realybė regione skatina iš naujo įvertinti didžiųjų miestų infrastruktūros sprendimus, įskaitant ir galimą požeminį transportą.

    Kitas svarbus argumentas, anot jo, yra europinės geležinkelio vėžės plėtra ir Vilniaus įjungimas į platesnį tinklą. T. Tomilinas sieja miesto sprendimus su „Rail Baltica“ tęstinumu ir idėja, kad geležinkelis vis dažniau gali veikti ne vien kaip tarpmiestinė, bet ir kaip kasdienė miesto transporto priemonė, integruota į bendrą sistemą.

    Šiuolaikinėje miestų praktikoje vis rečiau diskutuojama tik apie vieną priemonę, pavyzdžiui, vien metro ar vien tramvajų. Dažniau akcentuojamas vientisas tinklas, kuriame derinami greitieji autobusai, tramvajai, troleibusai, priemiestiniai traukiniai, o atskirose atkarpose, kur to reikia, infrastruktūra gali būti įrengiama ir po žeme.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad diskusijos tikslas yra įvardyti, kokio masto ir kokios logikos transporto sprendimo Vilniui reikia XXI amžiuje. Tikimasi aptarti ne tik technines galimybes, bet ir tai, kaip tokie projektai planuojami, finansuojami bei derinami su miesto plėtra ir kasdieniais gyventojų kelionių įpročiais.

  • Rail Baltica Bialystok–Elkas stringa: teismo sprendimas dėl „Mirbud“ gali apversti 1 mlrd. eurų konkursą

    Lenkijoje užsitęsė vienas didžiausių pastarųjų metų geležinkelių modernizavimo konkursų, susijęs su Rail Baltica ruožu tarp Bialystoko ir Elko. Nors užsakovas PKP PLK jau kelis kartus buvo paskelbęs laimėtoją, galutinio sprendimo iki šiol nėra, o procesą toliau stabdo ginčai ir teismų grandinė.

    Projekto vertė siekia apie 1,06 mlrd. eurų, tačiau investicija faktiškai jau apie 20 mėnesių juda labai lėtai: vyksta kontrolės procedūros, o konkurso rezultatai nuolat persvarstomi. Papildomos įtampos suteikia bylos baigtis Varšuvos apygardos teisme, kuri gali pakeisti vertinimą, kas apskritai turėjo teisę likti konkurse.

    Kas sustabdė sprendimą?

    Ginčo centre atsidūrė statybų bendrovė „Mirbud“, kuri kartu su partneriais iš pradžių buvo laikyta pateikusi vieną patraukliausių pasiūlymų. Tačiau konsorciumas buvo eliminuotas po to, kai viešųjų pirkimų ginčų institucijos nurodė atmesti pasiūlymą dėl to, kad konkurso dokumentuose nebuvo pateikta informacija apie anksčiau skirtą administracinę baudą.

    Bauda buvo susijusi su darbais greitkelyje S1 netoli Vengierska Gurka, kur, pasak aplinkosaugos inspekcijos, pažeistos aplinkosaugos sprendimo sąlygos. „Mirbud“ pozicija tokia, kad bauda buvo pritaikyta ne tam subjektui, o pats pažeidimas, bendrovės vertinimu, buvo kvalifikuotas ginčytinai.

    „Tai klausimas, ar dėl tokio dydžio baudos valstybė turėtų už modernizavimą mokėti šimtais milijonų eurų daugiau, o stakės yra ir proporcingumas, ir viešųjų finansų interesas“, – sakė „Mirbud“ valdybos narys Pawełas Korzeniowskis.

    Milžiniškas projektas ir griežti terminai

    PKP PLK šį konkursą yra įvardijusi kaip didžiausią savo istorijoje: planuojama modernizuoti apie 100 km geležinkelio linijos, daugelyje vietų įrengiant antrąjį kelią, pertvarkant stotis ir sustojimus, statant viadukus bei požemines perėjas. Tikslas – didesnis pralaidumas ir saugesnės sankirtos, mažinant pervažas viename lygyje.

    Po modernizacijos keleivinių traukinių greitis daugelyje atkarpų turėtų siekti iki 200 km per valandą, o kelionės laikas tarp Bialystoko ir Elko trumpėti iki maždaug 55 minučių. Krovinių vežimui numatomi parametrai taip pat ambicingi: ilgesni sąstatai ir didesnis leistinas greitis turėtų pagerinti logistiką regione.

    Projektui skirta daugiau nei 800 mln. eurų Europos Sąjungos parama iš Instrumento „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“, todėl rangos sutarties vilkinimas kelia ne tik politinę, bet ir finansinę riziką. PKP PLK nurodo, kad darbai turi būti užbaigti iki 2029 metų, o vėlavimai gali komplikuoti projekto atsiskaitymą pagal paramos taisykles.

    Kodėl ginčų tiek daug?

    Viešųjų pirkimų praktikoje tokios apimties konkursai dažnai tampa daugiapakopiais ginčais, kai dalyviai naudojasi visomis teisėtomis apskundimo priemonėmis. Statybų sektoriaus atstovai akcentuoja, kad pati sistema leidžia ir skatina tiekėjams ginti savo interesus, o ilgai trunkančios procedūros dažnai atsimuša į institucijų pajėgumus ir terminų valdymą.

    Šiuo atveju situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad buvo keletą kartų keistas „geriausio pasiūlymo“ vertinimas, o paraleliai vyksta atskiras teisminis ginčas dėl administracinės baudos adresato ir pagrįstumo. Būtent šis teismo sprendimas gali lemti, ar „Mirbud“ argumentai bus laikomi pakankamais grįžti į konkursą, arba ar bus įtvirtintas kelias dabartiniams favoritams.

    Kol vyksta procedūros, didžiausia rizika – kad strateginė Rail Baltica dalis Lenkijos šiaurės rytuose ir toliau liks „popieriuje“, o modernizacijos grafikas stumsis. Tai reikštų ne tik vėlesnę naudą keleiviams ir krovinių vežėjams, bet ir didesnį spaudimą valdyti europinės paramos terminus.

  • „Budimex“ taikosi į rekordinį D35 PPP kontraktą Čekijoje: kodėl šis projektas svarbus ir Ukrainai

    Lenkijos statybų grupė „Budimex“ ruošiasi rudenį pristatyti naują penkerių metų strategiją, tačiau jau dabar jos dėmesio centre – galimai didžiausias kelių infrastruktūros sandoris Čekijos istorijoje. Kalbama apie beveik 35 kilometrų greitkelio D35 atkarpos tarp Opatovec ir Mohelnice statybą, projekto finansavimą ir vėlesnį valdymą.

    Projektas vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) principu, todėl čia svarbi ne tik rangos kaina, bet ir finansavimo bei eksploatavimo modelis. „Budimex“ dalyvauja konsorciume su tarptautiniais partneriais, o pateikta paraiška, remiantis viešai skelbta informacija, buvo tarp pigiausių.

    Kas yra D35 projektas?

    Čekijos transporto institucijos vertina kelis pasiūlymus, o sprendimas gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais. Net ir laimėjimo atveju rinkoje tikimasi skundų bei procedūrinių ginčų, todėl galutiniai terminai gali slinkti, tačiau tikslas – sutartį pasirašyti iki metų pabaigos.

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad apima ne vien statybos darbus: privataus partnerio pareiga yra ne tik pastatyti kelią, bet ir prisidėti prie finansavimo bei užtikrinti vėlesnį projekto valdymą. Tokia schema reikalauja kitokių kompetencijų nei tradiciniai viešieji pirkimai, kuriuose rangovas paprastai atsako tik už statybą.

    Kodėl „Budimex“ to siekia?

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko pabrėžia, kad tai nėra eilinis užsakymas, o šuolis į kitą infrastruktūros rangovų lygį. Jo teigimu, tokio masto PPP projektas būtų pirmas grupės istorijoje, kai įsipareigojama reikšmingai dalyvauti ir finansinėje projekto dalyje.

    „Tai nėra įprastas kontraktas. Tai projektas, kuris mus perkelia į kitą infrastruktūros rangovų lygą – į įmonių grupę, kuri ne tik stato, bet ir bendrai finansuoja strategines investicijas“, – sakė „Budimex“ vadovas Arturas Popko.

    Įmonei svarbus ne tik pats kontraktas, bet ir įgyjama patirtis, kuri gali atverti duris panašiems projektams kituose regionuose. Infrastruktūros sektoriuje PPP modeliai dažnai pasirenkami tada, kai valstybės siekia greitesnio projekto įgyvendinimo arba nori dalį rizikų ir priežiūros perkelti privačiam partneriui.

    Kontekstas: Baltijos projektai ir Ukraina

    „Budimex“ pastaraisiais metais aktyviai plečia veiklą už Lenkijos ribų, dalyvaudama ir Baltijos šalių geležinkelio infrastruktūros projektuose. Tai leidžia grupei diversifikuoti portfelį ir įgyti patirties skirtinguose reguliavimo bei finansavimo modeliuose, ypač kai dalis projektų yra tarptautiniai ir vykdomi konsorciumų formatu.

    Bendrovė viešai nurodo, kad kol vyksta karo veiksmai, apie veiklą Ukrainoje nekalbama, tačiau kompetencijų kaupimas vertinamas kaip pasirengimas ateičiai. Įmonės logika paprasta: atstatymo ir didelės apimties infrastruktūros programose dažnai prireikia ne tik statybos pajėgumų, bet ir gebėjimo dirbti „finansuok ir statyk“ ar PPP formatu.

    Ši kryptis dera ir su platesne tendencija regione: kai infrastruktūros poreikiai auga, o viešųjų finansų spaudimas didėja, valstybės dažniau svarsto mišrius finansavimo modelius. Todėl „Budimex“ bandymas įsitvirtinti PPP segmente Čekijoje gali tapti svarbia repeticija būsimiems, dar didesniems projektams.

  • Panevėžio regiono LEZ prie „Rail Baltica“: ką žada 424 ha projektas gynybai ir pramonei

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pristatyta atnaujinta Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vizija. Numatyta iki 424 hektarų teritorijos plėtra greta būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, siekiant kurti pramonės, logistikos ir gynybos pramonės kryptims pritaikytą erdvę.

    Projekte akcentuojama, kad būtent tarptautinės geležinkelio jungties ir logistikos infrastruktūros artumas gali tapti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu pritraukiant investuotojus. Savivaldybė tikisi, kad tai padėtų Panevėžiui įsitvirtinti kaip regioninis gamybos ir krovinių judėjimo centras Baltijos šalyse.

    „Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos“, – sakė Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

    Idėja dėl naujos investicijoms skirtos teritorijos vystymo, savivaldybės teigimu, buvo pradėta formuoti dar prieš penkerius metus, vertinant „Rail Baltica“ kuriamas galimybes. 2023 metais Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įtvirtinusią bendrą kryptį planuojant teritoriją šalia būsimo infrastruktūros mazgo.

    Pristatymo metu pabrėžta, kad teritorijos plėtra būtų vykdoma etapais per ilgesnį nei 30 metų laikotarpį. Tokia trukmė siejama su didelės apimties infrastruktūros parengimu, sklypų pritaikymu investuotojams ir ilgalaikiu įmonių įsikūrimo ciklu.

    Skaičiavimai: darbo vietos ir investicijos

    Pristatyti ekonominiai vertinimai rodo ambicingą potencialą: LEZ teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 naujų darbo vietų. Taip pat skaičiuojama, kad per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų.

    Studijoje nurodoma, kad vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė teoriškai galėtų viršyti 22 mlrd. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų. Šie skaičiai pateikiami kaip ilgalaikės projekto naudos scenarijus, priklausantis nuo investuotojų pritraukimo tempo.

    Taip pat pažymėta multiplikacinė LEZ įtaka: augant įmonėms, didėja užsakymų kiekis vietos tiekimo grandinėse ir paslaugų sektoriuje. Tokia logika grindžiama praktika, kai gamybos ar logistikos darbo vietos kuria papildomą paklausą transportui, inžinerinėms paslaugoms, statyboms ir aptarnavimui.

    Naujos kartos LEZ kryptys

    Projektą rengę ekspertai pristatė naujos kartos LEZ koncepciją, orientuotą ne vien į tradicinę gamybą. Tarp prioritetų įvardijami aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, gynybos pramonė, technologijų vystymas ir modernesni infrastruktūros sprendimai, kurie didintų teritorijos patrauklumą tarptautinėms bendrovėms.

    Tokios kryptys siejamos su Europoje vykstančia pramonės transformacija, tiekimo grandinių persitvarkymu ir didėjančiu gynybos pajėgumų stiprinimo poreikiu. Regionams, galintiems pasiūlyti dideles, iš anksto investicijoms parengtas teritorijas prie pagrindinių transporto koridorių, tai atveria papildomų galimybių konkuruoti dėl kapitalo ir kompetencijų.

    Šiuo metu Panevėžio regiono LEZ projektas, savivaldybės teigimu, derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis, kad teritorijos vystymas būtų suderintas su „Rail Baltica“ projekto eiga ir valstybės investicijų planavimu.

  • Panevėžio rajone planuojama 424 ha LEZ: tarp Berčiūnų ir Gustonių numatyta ir gynybos pramonė

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybai pristatyta naujos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) koncepcija – tarp Berčiūnų ir Gustonių siūloma formuoti 424 hektarų pramonės teritoriją. Projekto rengėjai teigia, kad tokio masto zona galėtų tapti viso regiono augimo varikliu ir padėti pritraukti stambesnius investuotojus, kuriems šiandien trūksta paruoštos infrastruktūros.

    Sprendimo poreikį didina tai, kad esama Panevėžio LEZ teritorija, užimanti apie 47 hektarus, jau beveik užpildyta. Savivaldybė akcentuoja, kad be naujų pramoninių plotų regionas rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą, ypač kai įmonės ieško didelių, logistiškai patogių sklypų gamybai ir sandėliavimui.

    Vieta parinkta dėl logistikos

    Numatoma teritorija pasirinkta dėl susisiekimo perspektyvų: ji ribojasi su magistraliniu keliu A9, o netoliese planuojama „Rail Baltica“ trasa. Koncepcijoje taip pat įvardijama Gustonių krovinių stotis ir intermodalinis terminalas, kurie galėtų sustiprinti krovinių pervežimą ir suteikti pramonei alternatyvą vien kelių transportui.

    Dar vienu argumentu įvardijama tai, kad aplink planuojamą zoną nėra tankiai apgyvendintų teritorijų, todėl būtų lengviau derinti pramonės plėtrą su aplinkosaugos ir triukšmo reikalavimais. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios sąlygos ypač svarbios įmonėms, kurioms reikalingi dideli pastatai, inžineriniai tinklai ir intensyvus logistikos srautas.

    Prioritetas – MTEP ir gynyba

    Pristatant galimybių studiją nurodyta, kad iš kelių alternatyvų rekomenduojama kryptis siejama su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) bei gynybos pramonės plėtra. Tokia orientacija atitinka pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai, augant saugumo poreikiams, vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gynybos pramonei, tiekimo grandinių patikimumui ir aukštos pridėtinės vertės gamybai.

    „Esama pramonės zona jau užpildyta, todėl negalime ir mes stovėti vietoje – privalome veikti greitai ir strategiškai. Tikiu, kad naujoji 424 ha teritorija taps stipriu viso Panevėžio regiono ekonominiu varikliu“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Koncepciją tarybai pristatė Panevėžio plėtros agentūros atstovai kartu su studijos rengėjais – MB „Bauland“ ir UAB „Newsec advisers LT“. Jų skaičiavimu, per projekto laikotarpį teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 darbo vietų, o sukurta socialinė ir ekonominė pridėtinė vertė siektų apie 282 mln. eurų.

    Kokie būtų kiti žingsniai?

    Savivaldybė nurodo, kad suderinus galutinį studijos variantą su miesto ir rajono vadovybe, planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl valstybei svarbaus projekto statuso. Toks statusas paprastai leidžia greičiau koordinuoti procedūras, susijusias su žemės išpirkimu, teritorijų planavimu ir pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Pagal pristatytą planą, vienas iš tikslų – 2027 metais paskelbti LEZ valdymo operatoriaus konkursą. Savivaldybė pabrėžia, kad realus projekto tempas priklausys nuo sprendimų dėl statuso, planavimo procedūrų ir to, kaip greitai pavyks užtikrinti investuotojams reikalingus inžinerinius tinklus bei susisiekimo sprendinius.

  • „Mirbud“ dukterinė „Transkol“ arti 115 mln. eurų geležinkelio darbų, lems teismo sprendimas

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ skelbia, kad jos dukterinė įmonė „Transkol“, veikdama konsorciume, priartėjo prie didelės vertės geležinkelio užsakymo. Pagal paskelbtą informaciją, pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu PKP PLK vykdytame pirkime dėl geležinkelio linijos atkarpos tarp Skaržysko-Kamienna ir Kozłów modernizavimo.

    Pasirinktą pasiūlymą pateikė Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe (konsorciumo lyderis) ir „Transkol“. Jo vertė viršija 115 mln. eurų, o tai „Mirbud“ grupei būtų reikšmingas postūmis grįžtant į geležinkelių segmentą, kuriame pastaruoju metu bendrovės kontraktų portfelis buvo menkesnis.

    Kas numatyta projekte?

    Darbai apimtų daugiau nei 18 kilometrų ilgio geležinkelio ruožą. Plane numatyta atnaujinti bėgius ir kontaktinį tinklą, taip pat pastatyti nuo pagrindų dalį inžinerinių statinių bei sutvarkyti esamus tiltus per Nidą ir Czarna Nida.

    Taip pat būtų modernizuotos geležinkelio pervažos, siekiant didesnio eismo saugumo. Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šiame ruože galėtų važiuoti iki 140 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai sąstatai iki 120 kilometrų per valandą.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Nors konkurse pasiūlymas ir pripažintas geriausiu, „Mirbud“ geležinkelio ambicijoms didelę reikšmę turės teisiniai procesai kitame stambiame projekte. Birželio 19 dieną Varšuvos apygardos teismas turėtų nagrinėti skundą, susijusį su anksčiau priimtu Krajowej Izby Odwoławczej sprendimu dėl konkurso „Rail Baltica“ modernizavimo atkarpoje tarp Ełk ir Białystok.

    Ankstesniame ginče buvo keliami klausimai dėl informacijos pateikimo apie aplinkosauginę baudą, siekusią apie 3 500 eurų. „Mirbud“ argumentavo, kad nebuvo sprendimo adresatas ir todėl negalėjo būti laikomas subjektu, kuriam tiesiogiai taikytina piniginė sankcija.

    Situaciją pakeitė tai, kad Lenkijos Naczelny Sąd Administracyjny panaikino ankstesnį teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog būtina įvertinti, ar „Mirbud“ apskritai buvo subjektas, galėjęs pažeisti sprendimo sąlygas. Bendrovė tikisi, kad šis teisinis kontekstas sustiprins jos pozicijas ir kituose su viešaisiais pirkimais susijusiuose ginčuose.

    „Mirbud“ vadovybė pabrėžia, kad teismo verdiktas gali turėti platesnių pasekmių visai viešųjų pirkimų praktikai, nes kalbama ne tik apie vieną atvejį, bet ir apie tai, kaip užsakovai bei ginčų nagrinėjimo institucijos vertina formalius neatitikimus. Investuotojams tai tampa svarbiu veiksniu vertinant, ar bendrovė artimiausiu metu galės stabiliai didinti geležinkelio projektų apimtis.

  • Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.

    Apie sprendimą pranešė AB „LTG Infra“, pabrėždama, kad šis etapas yra būtinas, kad būtų galima pereiti nuo planavimo prie konkrečių žemėtvarkos ir projektavimo veiksmų. Patvirtintas specialusis planas nustato teritorijas, kuriose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su būsima geležinkelio infrastruktūra.

    Kas keičiasi žemės savininkams?

    Patvirtinus specialųjį planą, konkrečiose teritorijose gali būti nustatytos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių bei kelių apsaugos zonos. Tokiose zonose žemės naudojimas gali būti ribojamas, o kai kuriais atvejais gali būti inicijuojamas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams.

    „LTG Infra“ atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus žemės savininko ar valstybinės bei savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, tenkinant viešąjį interesą, nėra privalomas. Tai reiškia, kad procedūros gali būti vykdomos remiantis teisės aktų nustatyta tvarka, net ir nesant atskiro savininko pritarimo.

    Kompensacijos: kada ir kam jos priklauso?

    Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, teisę į kompensaciją turi asmenys, kurių žemės sklypai ar registruoti nekilnojamieji daiktai patenka į nustatytas teritorijas, jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, įvertinant kiekvieno pareiškėjo individualią situaciją ir pateiktus įrodymus.

    Sprendimas dėl kompensacijos gali būti priimamas tik už prašyme aiškiai nurodytus, dokumentais pagrįstus nuostolius. Prašymai pateikiami „LTG Infra“ nustatyta tvarka, o dėl praktinių klausimų gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami kreiptis į projekto atsakingus kontaktinius asmenis.

    Ką reiškia Kaunas–Vilnius atkarpa?

    Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių sprendinių, siekiant integruoti sostinę į europinės vėžės geležinkelio sistemą ir sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus su tarptautiniu „Rail Baltica“ koridoriumi. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį susisiekimą, didesnį krovinių vežimo patrauklumą ir papildomą impulsą regionų plėtrai, tačiau kartu ir didesnį jautrumą žemėtvarkos bei nuosavybės klausimams.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į procedūrinius veiksmus: tikslesnį teritorijų sužymėjimą, vertinimus, derinimus ir suinteresuotų asmenų informavimą. Šiame etape ypač svarbu, kad žemės savininkai aktyviai domėtųsi, ar jų turtas patenka į specialiajame plane numatytas zonas, ir laiku pasinaudotų teise kreiptis dėl kompensacijos.

  • Patvirtintas „Rail Baltica“ planas Kaunas–Vilnius: kur ir kada numatyti pagrindiniai infrastruktūros darbai

    Patvirtintas „Rail Baltica“ planas Kaunas–Vilnius: kur ir kada numatyti pagrindiniai infrastruktūros darbai

    Patvirtintas projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Tai svarbus žingsnis, įtvirtinantis teritorijų planavimo sprendinius ir sudarantis aiškesnį pagrindą tolesniems projektavimo bei statybos etapams.

    Patvirtinimas reiškia, kad konkrečiai apibrėžiami planuojami inžinerinės infrastruktūros sprendimai, reikalingi geležinkelio koridoriui ir su juo susijusioms komunikacijoms. Tokiuose planuose paprastai numatomi reikalavimai dėl susisiekimo sprendinių, inžinerinių tinklų, sankirtų ir kitų techninių elementų suderinimo.

    Dokumentai, susiję su specialiuoju planu ir nutarimu, skelbiami teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje. Gyventojams bei suinteresuotoms įmonėms tai yra pagrindinis oficialus kanalas susipažinti su patvirtintais sprendiniais ir jų apimtimi.

    Praktiškai patvirtintas planas paprastai mažina neapibrėžtumą dėl trasos ir infrastruktūros sprendinių, todėl toliau lengviau organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, techninį projektavimą ir rangos darbų planavimą. Kartu tai leidžia tikslinti sąnaudas, terminus ir poveikio aplinkai bei eismo organizavimo sprendinius statybų metu.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas patvirtintų sprendinių įgyvendinimui per techninio projektavimo darbus ir derinimus. Kiekviename etape papildoma informacija įprastai teikiama per oficialias informacines sistemas ir viešai skelbiamus projekto pranešimus.