Lenkijos geležinkelių statybos sektorius kritikuoja vyriausybės sprendimą metams atidėti pokyčius, kurie turėjo sustiprinti Geležinkelių fondą. Verslo atstovai sako, kad dėl to rinkoje didėja neapibrėžtumas, o 2027 metais gali susiformuoti investicijų „duobė“.
Kaip rašoma portale WNP.pl apžvelgtoje sektoriaus organizacijų pozicijoje, į viešąsias konsultacijas pateiktas įstatymo pakeitimo projektas numato naujas finansavimo taisykles. Tačiau realus jų finansinis poveikis, anot organizacijų, bus juntamas tik nuo 2028 metų sausio 1 dienos, o ne nuo 2027 metų pradžios, kaip buvo viešai deklaruota.
Situacija ypač jautri dėl to, kad Lenkijos infrastruktūros valdytoja PKP Polskie Linie Kolejowe yra pasirengusi skelbti naujus konkursus. Vis dėlto kiekvieną planuojamą pirkimą, kaip teigiama, lydi klausimas – ar jam iš tiesų bus užtikrintas finansavimas.
Verslo asociacijos perspėja, kad užsitęsusi nežinia gali mažinti konkursų ir sutarčių skaičių, aštrinti kainų konkurenciją, o įmonėms apsunkinti investicijų bei darbuotojų planavimą. Tai, jų vertinimu, kelia riziką, kad rinka vėl pakartos ankstesnių pereinamųjų laikotarpių scenarijų, kai investicijos „užstringa“.
„Zgniły kompromis“ ir baimė dėl 2027 metų
Izba Gospodarcza Transportu Lądowego (IGTL) ir Railway Business Forum (RBF) pabrėžia, kad svarbiausias reformos tikslas turėjo būti investicijų tęstinumo užtikrinimas 2027 metais. Jų teigimu, atidėjimas reiškia, kad būtent ši dalis liko neišspręsta.
RBF vadovybė savo pareiškimuose nevengė aštrių žodžių – sprendimas pavadintas „supuvusiu kompromisu“ (lenk. „zgniły kompromis“). Organizacijos tvirtina, kad kiekvienas mėnuo be aiškių sprendimų tik pratęsia rinkos nestabilumą.
IGTL ir RBF primena, kad mažėjant užsakymų skaičiui ir atidedant konkursų rezultatus bei sutarčių pasirašymą paprastai didėja spaudimas kainoms. Tai, jų vertinimu, gali kelti papildomų verslo rizikų, sukurti problemų dėl darbuotojų ir medžiagų prieinamumo, o taip pat riboti įmonių investicijas į pajėgumų plėtrą.
Siūlo papildyti finansavimo šaltinius
Organizacijos taip pat siūlo ieškoti papildomų būdų, kaip sustiprinti fondo pajamas. Tarp siūlomų krypčių minimos ES lėšų kompensacijos ir srautai iš Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo (NFOŚiGW).
Jų teigimu, tokie sprendimai galėtų pagerinti investicijų finansavimo sklandumą, įskaitant galimybes iš anksto finansuoti projektus. Tai ypač svarbu projektams, kurių įgyvendinimas susijęs tiek su nacionalinėmis, tiek su europinėmis lėšomis.
Be to, IGTL ir RBF tikisi „patikimos, daugiametės“ investicinių išlaidų prognozės, apimančios PKP Polskie Linie Kolejowe ir Portu Polska planus bei visus finansavimo šaltinius.
Organizacijos pabrėžia suprantančios biudžeto kompromisų poreikį, tačiau teigia negalinčios sutikti, kad kompromiso kaina taptų reformos tikslų atidėjimas ir rizikos perkėlimas įmonėms.