CP v2

Tag: Raketinė artilerija

  • Lenkija gavo 290 km nuotolio Homar-K raketas: ką tai keičia saugumui prie NATO sienos

    Lenkija gavo 290 km nuotolio Homar-K raketas: ką tai keičia saugumui prie NATO sienos

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pranešė gavusios naują valdomų raketų partiją, skirtą daugkartinėms raketų paleidimo sistemoms Homar-K. Tarp pristatytos amunicijos yra CGR-080 valdomos raketos ir CTM-290 balistinės raketos, kurių maksimalus nuotolis siekia iki 290 kilometrų.

    CGR-080 klasės raketos skirtos taikiniams iki 80 kilometrų atstumu, o CTM-290 yra didesnio kalibro balistinės raketos, galinčios gabenti maždaug 500 kilogramų kovinę galvutę. Lenkijos gynybos institucijos nenurodė, kiek konkrečiai vienetų buvo pristatyta, motyvuodamos operaciniu saugumu.

    Kas yra Homar-K sistema

    Homar-K yra Lenkijos kariuomenėje diegiama Pietų Korėjos K239 „Chunmoo“ sistemos versija, pritaikyta vietos poreikiams. Paleidimo įrenginiai montuojami ant aštuonračio „Jelcz“ važiuoklės ir integruojami su Lenkijoje naudojama ugnies valdymo sistema TOPAZ.

    Kiekviena paleidimo sistema turi du transportavimo ir paleidimo konteinerius, kuriuose gali būti po šešias CGR-080 raketas arba po vieną CTM-290 balistinę raketą. Tai leidžia vienai platformai gabenti iki 12 valdomų raketų arba dvi balistines raketas, priklausomai nuo užduoties.

    Kodėl svarbus 290 km nuotolis

    Iki 290 kilometrų nuotolis reikšmingai plečia Lenkijos smogiamąsias galimybes, nes tokio tipo ginkluotė gali veikti ne tik fronto zonoje, bet ir pasiekti gilesnius taikinius. Karo planavime tai dažniausiai siejama su logistikos mazgų, amunicijos sandėlių, oro gynybos elementų ir vadaviečių neutralizavimu.

    Tokia koncepcija atitinka platesnę NATO praktikoje taikomą atgrasymo logiką, kai svarbu ne tik gynyba ties kontaktine linija, bet ir galimybė greitai sutrikdyti priešininko aprūpinimą. Lenkijos atveju tai vertinama kaip dalis spartaus artilerijos ir raketinių pajėgumų stiprinimo, prasidėjus Rusijos plataus masto karui Ukrainoje.

    Modernizacija ir gamybos lokalizavimas

    Lenkija deklaruoja planą įsigyti didelį Homar-K paleidimo modulių skaičių, o papildomi užsakymai su Pietų Korėjos „Hanwha Aerospace“ tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų ginkluotės įsigijimų Europoje. 2024 metų balandį skelbta apie papildomų 72 paleidimo įrenginių užsakymą kartu su tūkstančiais skirtingo nuotolio raketų.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, kontrakto vertė siekė apie 1,5 milijardo eurų, perskaičiavus iš JAV dolerių. Tuo pat metu Lenkija pabrėžia siekį dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti į šalies pramonę, kad būtų mažinama priklausomybė nuo tiekimo grandinių krizės metu.

    Šalia įsigijimų vystomi ir lokalizavimo projektai: numatoma, kad pirmosios CGR-080 raketos vėlesniais metais galėtų būti pradėtos gaminti Lenkijoje, o bendradarbiavimas su „Hanwha Aerospace“ ir vietos partneriais orientuojamas į didesnį technologijų perkėlimą. Tokie sprendimai Europoje tampa tendencija, nes valstybės siekia užsitikrinti atsargų papildymą ir greitesnį remontą ilgalaikės įtampos sąlygomis.

  • Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedijos Vyriausybė leido ginkluotosioms pajėgoms įsigyti JAV gaminamą tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemą HIMARS iš „Lockheed Martin“. Sandorio vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų sistemų pristatymo tikimasi 2027 metais.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, įsigijimas numato 10 HIMARS paleidimo įrenginių ir šaudmenų paketą, kuris užpildo iki šiol trūkusį pajėgumą. Sistema skirta tiksliems smūgiams didesniu atstumu nei įprasta vamzdinė artilerija, todėl turi išplėsti Švedijos kariuomenės veikimo zoną.

    HIMARS laikoma mobilia, greitai dislokuojama platforma, suderinama su NATO standartais ir plačiai naudojama sąjungininkų. Švedija pabrėžia, kad naujoji raketinė artilerija papildys turimas „Archer“ haubicas ir granatsvaidžių pajėgumus, o ne juos pakeis.

    Bendra kryptis su Suomija

    Lygiagrečiai pirkimui Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen pasirašė bendrą deklaraciją dėl raketinės artilerijos bendradarbiavimo. Dokumente numatoma koordinuoti mokymus, rengimą, pajėgumų vystymą, priežiūrą ir tiekimo saugumą.

    Suomija jau eksploatuoja MLRS tipo salvinės ugnies sistemas, kurios naudoja tuos pačius šaudmenis ir komponentus kaip HIMARS. Dėl to abi šalys gali efektyviau planuoti atsargas, techninį aptarnavimą ir logistinius sprendimus, mažindamos dubliavimą ir didindamos pasirengimą krizių atvejais.

    „Raketinės artilerijos įvedimas aiškiai rodo, kad Švedija prisiima atsakomybę už saugumą Europoje“, – sakė Pål Jonson.

    Pramoninis elementas ir Europos tendencijos

    Sandoris turi ir pramoninę dimensiją: „Lockheed Martin“ bei Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ numato bendradarbiavimą integruojant „Saab“ kuriamą Ground-Launched Small Diameter Bomb sprendimą su HIMARS. Taip pat aptariamos galimybės didinti šaudmenų gamybą ne tik HIMARS, bet ir kitoms platformoms, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemą.

    Švedijos sprendimas įsigyti amerikietišką sistemą atspindi platesnę Europos kryptį didinti gynybos išlaidas ir greitai užpildyti trūkstamus pajėgumus po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Tuo pat metu daugelis valstybių susiduria su iššūkiu: kaip spartų perėjimą prie modernesnės ginkluotės suderinti su vietinės gynybos pramonės stiprinimu, ypač šaudmenų gamybos grandinėje.

    Šis pirkimas įtrauktas į Švedijos 2025–2030 metų bendrosios gynybos finansavimo planą, šalies integracijai į NATO įgaunant praktinį turinį. Stokholmas signalizuoja, kad siekia ne tik didesnės nacionalinės atgrasymo galios, bet ir glaudesnio operacinio suderinamumo su artimiausiais partneriais regione.

  • Švedija pasirinko „Lockheed Martin“: HIMARS suteiks 300 km nuotolį, planuojama amunicijos gamyba šalyje

    Švedijos pasirinkimas ir planuojami pajėgumai

    Švedija pasirinko JAV gynybos pramonės bendrovę „Lockheed Martin“ kaip tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemų tiekėją. Apie sprendimą pranešė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas, o kariuomenė ketina įsigyti 10 mobiliosios sistemos HIMARS paleidimo įrenginių ant sunkvežimių.

    Iki šiol Švedijos sausumos pajėgų artilerijos galimybės daugiausia rėmėsi nacionaline sistema Archer, kurios deklaruojamas nuotolis siekia apie 50–60 kilometrų. HIMARS įsigijimas reikšmingai praplečia smogiamąjį nuotolį, kuris, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, gali siekti maždaug 80–300 kilometrų.

    „Prisiimame atsakomybę už saugumą Europoje: priešui bus sunkiau pulti mūsų šalį ir sąjungininkus“, – sakė Palas Jonsonas.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, investicijos vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų pristatymų tikimasi pradėti kitais metais. Tokia laiko juosta atitinka bendrą Europos tendenciją spartinti ginkluotės pirkimus, reaguojant į išaugusias saugumo rizikas regione.

    Kodėl HIMARS svarbus Baltijos jūros regione

    HIMARS pasirinkimas Švedijai svarbus ir geografiniu požiūriu. Atstumas tarp Švedijai priklausančios Gotlando salos ir Rusijos Kaliningrado srities yra apie 300 kilometrų, todėl naujos sistemos suteikia galimybę pasiekti taikinius visame šiame ruože, jei naudojama atitinkama amunicija.

    Toks pajėgumas didina atgrasymą Baltijos jūros regione, nes suteikia papildomą priemonę greitam ir tiksliam smūgiui didesniu atstumu. Kartu tai gerina sąveikumą su NATO šalimis, kurios jau naudoja HIMARS, ir leidžia lengviau integruoti Švedijos pajėgas į bendras operacijas.

    Amunicijos trūkumas ir planai dėl gamybos Švedijoje

    Vienas didžiausių iššūkių – amunicijos prieinamumas, nes pasaulyje fiksuojamas tam tikrų HIMARS naudojamų raketų trūkumas ir didelės paklausos spaudimas tiekimo grandinėms. Švedija siekia mažinti šią riziką, plėsdama pramoninį bendradarbiavimą ir stiprindama vietinę gamybą.

    Švedijos gynybos pramonės grupė Saab ketina bendradarbiauti su „Lockheed Martin“ – pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimybių pritaikyti Saab amuniciją, prisidėti prie raketų gamybos HIMARS sistemai ir kitoms platformoms, įskaitant Patriot. Tarp tikslų – galimos gamyklos Švedijoje įkūrimas, kuris ilgainiui didintų tiekimo saugumą.

    Platesnis bendradarbiavimas su Suomija ir JAV pratybos

    Švedija taip pat stiprina regioninį bendradarbiavimą: ministras Palas Jonsonas ir Suomijos gynybos ministras Antti Hakkkanenas Upsaloje pasirašė susitarimą dėl HIMARS sistemų aptarnavimo ir mokymų. Suomija tokias sistemas jau naudoja, tačiau sunkesnės konfigūracijos – ant vikšrinių važiuoklių.

    Švedija dar iki sprendimo buvo įtraukiama į praktinius bandymus: 2025 metų gegužę JAV kariai Gotlande išbandė HIMARS panaudojimą poligone netoli Visbio. 2024 metais panašios pratybos vyko Stokholmo salyne, kur raketos paleidimą atliko JAV kariai, o švedai užtikrino logistiką ir transportą.