CP v2

Tag: Raketų bandymai

  • Paslaptinga „šviesos siena“ virš SSRS: JAV žvalgybos įgula tai matė du kartus ir liko be atsakymo

    Paslaptinga „šviesos siena“ virš SSRS: JAV žvalgybos įgula tai matė du kartus ir liko be atsakymo

    Šaltojo karo metais JAV žvalgybiniai orlaiviai reguliariai stebėjo Sovietų Sąjungos balistinių raketų bandymus, fiksuodami skrydžio parametrus ir trajektorijas. Vienos tokios misijos metu netoli Kamčiatkos 1988 metais įgula užfiksavo reiškinį, kuris iki šiol viešai prieinamuose šaltiniuose neturi vienareikšmio paaiškinimo.

    Pilotas Robertas Hopkinsas, skridęs RC-135S „Cobra Ball“ lėktuvu, pasakojo prieš orlaivį pamatęs milžinišką pieno baltumo, pusiau permatomą šviesos sieną. Ji tęsėsi nuo žemės iki regimo dangaus krašto, judėjo neįprastai greitai ir po kelių akimirkų pranyko, palikdama įprastą nakties tamsą.

    Reiškinys kartojosi prie SS-20

    Tą pačią įgulą panašus vaizdas esą pasitiko dar kartą, ir vėl netrukus po SS-20 tipo raketos paleidimo. Būtent pasikartojimas sustiprino JAV analitikų įtarimus, kad tai ne pavienė optinė apgaulė ar stebėtojų klaida.

    Vėliau reiškinys imtas vadinti šviesos kupolu, nes kai kuriuose aprašymuose jis plėtėsi tolygiai, primindamas milžinišką skliautą. Išslaptinti JAV karinių analitikų dokumentai rodo, kad panašūs pastebėjimai buvo siejami su RSD-10 raketomis, NATO klasifikacijoje vadinamomis SS-20.

    Kodėl paaiškinimo taip ir nėra

    Ataskaitose minėta, kad kupolas galėjo užimti didelę dangaus dalį, o kartais esą būdavo pakankamai skaidrus, kad pro jį matytųsi žvaigždės. Trukmė įvairavo, o dar keisčiau atrodė tai, kad reiškinys ne visada sutapdavo su paleidimo momentu ir ne visuomet pasirodydavo per kiekvieną bandymą.

    Analitikai skeptiškai vertino paprasčiausią versiją, kad tai vien variklių išmetamųjų dujų ir saulės šviesos apšvietimo viršutiniuose atmosferos sluoksniuose sukurtas efektas. Kliuvo mastas, plėtimosi dinamika ir tai, kad kai kurie stebėjimai, sprendžiant iš aprašymų, neatitiko tipinių raketų paleidimų sukeliamų šviesos reiškinių.

    Buvo svarstomos ir sudėtingesnės hipotezės, pavyzdžiui, dirbtinai formuojami jonizuotų dalelių debesys ar chemiliuminescenciniai bandymai, galintys sukurti ryškius švytinčius darinius. Tačiau viešai prieinamuose dokumentuose akcentuota, kad nėra tokio paaiškinimo, kuris neprieštarautų daliai užfiksuotų detalių.

    Galėjo būti ir maskavimo priemonė

    Didžiausią nerimą kėlė galimybė, kad tai galėjo būti sąmoninga priemonė klaidinti priešininko stebėjimą. Šaltojo karo logikoje bet koks būdas sumažinti ankstyvojo perspėjimo sistemų patikimumą būtų turėjęs milžinišką reikšmę, ypač jei kalbama apie masinio raketų paleidimo aptikimą.

    SS-20 tema tapo itin jautri ir dėl to, kad 1987 metais pasirašyta INF sutartis numatė vidutinio nuotolio raketų eliminavimą, o tuo metu bandymų ir susijusių stebėjimų galėjo daugėti. JAV RC-135S „Cobra Ball“ buvo vieni svarbiausių tokių bandymų stebėjimo įrankių, todėl neįprasti optiniai reiškiniai natūraliai tapo rimtų vertinimų objektu.

    Ši istorija primena, kaip greitai karinėje žvalgyboje fizikos efektas gali virsti strategine mįsle. Net ir šiandien, kai raketų paleidimai neretai sukuria įspūdingas šviesos formas aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose, senieji SSRS bandymų epizodai išlieka vienu iš pavyzdžių, kiek daug neatsakytų klausimų paliko Šaltasis karas.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ proveržį: nori pirmą kartą pagauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ proveržį: nori pirmą kartą pagauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ intensyvina pasirengimą dar vienam „Starship“ bandymui, kuris gali tapti vienu svarbiausių šios programos istorijoje. Bendrovė siekia pademonstruoti tai, kas iki šiol dar nebuvo atlikta praktikoje: vienos misijos metu atgauti ir pirmąjį, ir antrąjį raketos laipsnius.

    Pastarosiomis dienomis Starbase poligone Teksase buvo atlikti statiniai variklių bandymai, skirti patikrinti sistemų darbą prieš skrydį. Tokie bandymai reiškia, kad varikliai užvedami raketai esant pritvirtintai ant aikštelės, vertinant trauką, degalų tiekimą, valdymo algoritmus ir saugos režimus.

    Kas buvo išbandyta Starbase

    Pagal pačios „SpaceX“ skelbiamą informaciją, atskirai buvo testuojamas ir „Super Heavy“ stiprintuvas, ir antrojo laipsnio „Starship“ laivas. Antrojo laipsnio statiniuose bandymuose buvo užvedami „Raptor“ varikliai, taip tikrinant pasirengimą skrydžio fazėms, kuriose reikalingas stabilus variklių darbas.

    Šie bandymai paprastai atliekami keliais etapais, nes kiekvienas sėkmingas užvedimas leidžia pereiti prie ilgesnės trukmės ar sudėtingesnių scenarijų. Tuo pat metu tikslinami programiniai sprendimai, kurie skrydžio metu atsakingi už variklių valdymą ir trajektorijos korekcijas.

    Ambicingas tikslas: pagauti abu laipsnius

    Artėjančio skrydžio esmė yra bandymas atgauti abu raketos elementus naudojant vadinamuosius bokšto manipuliatorius, dažnai apibūdinamus kaip mechaninės „rankos“. Iki šiol „SpaceX“ daugiausia dėmesio skyrė pirmojo laipsnio „Super Heavy“ sugrąžinimo scenarijams, o antrojo laipsnio atgavimas išlieka sudėtingiausia užduotis.

    Antrojo laipsnio sugrąžinimas ir pagavimas bokšte reikalauja itin tikslaus nusileidimo, šiluminės apsaugos patikimumo ir skrydžio valdymo sistemų stabilumo. Net ir nedidelės paklaidos gali lemti, kad konstrukcija bus pažeista arba apskritai nebus tinkama pakartotiniam naudojimui.

    Kodėl tai svarbu „Starship“ ateičiai

    „SpaceX“ strategija grindžiama pakartotiniu naudojimu, nes tai teoriškai leidžia reikšmingai sumažinti vieno paleidimo kainą ir padidinti skrydžių dažnį. Jei bendrovei pavyktų patikimai atgauti abu laipsnius, „Starship“ galėtų greičiau artėti prie komercinės eksploatacijos, įskaitant didelių krovinių gabenimą į orbitą.

    Kol kas „Starship“ programa išlieka bandymų stadijoje, o skrydžiai dažnai tampa technologinių sprendimų patikra realiomis sąlygomis. Sėkmingas abiejų laipsnių sugrąžinimas būtų aiškus signalas, kad sistema artėja prie pakartotinio naudojimo modelio, kurio „SpaceX“ siekia nuo pat pradžių.

  • „SpaceX“ užmojis šokiruoja: prašo leisti „Starship“ iš Teksaso kelti 456 kartus per metus

    „SpaceX“ užmojis šokiruoja: prašo leisti „Starship“ iš Teksaso kelti 456 kartus per metus

    „SpaceX“ pateikė paraišką JAV Federalinei aviacijos administracijai, prašydama išplėsti „Starship“ startų leidimą iš Starbase aikštelės Teksase iki 456 skrydžių per metus. Šiuo metu bendrovė šioje vietoje turi leidimą vykdyti iki 25 skrydžių per metus.

    Paraiška automatiškai nereiškia, kad tokie skaičiai bus patvirtinti, tačiau rodo „SpaceX“ planų mastą. FAA jau pradėjo procedūras, kurios apima programinio poveikio aplinkai vertinimo rengimą, viešų konsultacijų laikotarpį ir gyventojų susitikimus.

    Leidimų klausimas sprendžiamas etapais

    Pagal pateiktą planą, intensyvinimas būtų vykdomas dviem etapais. Pirmajame „SpaceX“ numato iki 100 „Starship“ startų per metus ir iki 200 nusileidimų, po 100 „Super Heavy“ pirmosios pakopos ir „Starship“ antrosios pakopos.

    Antrajame etape numatomas maksimalus scenarijus: 456 startai ir iki 912 nusileidimų per metus. Tokie skaičiai reikštų, kad skrydžiai vyktų daugiau nei kartą per dieną, todėl FAA vertintų ne tik pačių skrydžių saugą, bet ir triukšmo, eismo, gamtosaugos bei veiklos organizavimo poveikį regionui.

    „Starship“ dar tik bandomas

    „Starship“ yra kuriamas maždaug dešimtmetį ir tebėra aktyvių bandymų stadijoje. Iki šiol įvyko keliolika bandomųjų skrydžių, o didžioji jų dalis startavo būtent iš Starbase Teksase.

    Bandymų programa yra esminė, nes „Starship“ kuriamas kaip daugkartinio naudojimo itin didelio keliamojo pajėgumo kompleksas, kurį „SpaceX“ sieja su palydovų paleidimais, krovinių gabenimu ir ilgalaikėmis kosminėmis misijomis. Didelis planuojamų startų skaičius atspindi tikslą pasiekti oro transportui būdingą reguliarumą, tačiau realų tempą lems ir techninė pažanga, ir reguliaciniai sprendimai.

    Planuojami startai ir Floridoje

    Lygiagrečiai „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startų infrastruktūrą Floridoje, Kennedy kosmoso centro 39A komplekse, kuris priklauso NASA. Bendrovė šią vietą mato kaip papildomą bazę, kuri ateityje padėtų išskaidyti skrydžių srautus.

    Pranešama, kad 39A pritaikymo darbai vykdomi jau kelerius metus, o pirmasis „Starship“ startas iš Floridos galėtų įvykti kitais metais, jei techniniai ir reguliaciniai etapai bus įgyvendinti laiku. Artimiausi bandymai, tikėtina, ir toliau būtų vykdomi iš Teksaso.

    Be to, „SpaceX“ yra minėjusi ir dar ambicingesnius infrastruktūros planus kitose vietose JAV, kurie ilgainiui teoriškai galėtų atverti kelią dar didesniam metiniam skrydžių skaičiui. Vis dėlto tokios apimtys priklausytų nuo leidimų, visuomeninių konsultacijų rezultatų ir aplinkosauginių įsipareigojimų.

  • „SpaceX“ „Starship“ pirmąkart taikosi į orbitą: kada startas ir kur žiūrėti tiesiogiai

    „SpaceX“ „Starship“ pirmąkart taikosi į orbitą: kada startas ir kur žiūrėti tiesiogiai

    „SpaceX“ milžiniška raketa „Starship“ rengiasi dar vienam bandymui, kuris gali tapti vienu svarbiausių projekto etapų. Iki šiol bendrovė atliko 13 „Starship“ skrydžių bandymų, o dabartinis startas siejamas su ambicija pirmą kartą įgyvendinti orbitinį profilį.

    Raketa jau pastatyta į starto poziciją „SpaceX“ bazėje Starbase Teksase. Tiesioginę transliaciją tradiciškai planuojama rodyti internetu, o įprastai ji pradedama likus maždaug pusvalandžiui iki numatyto pakilimo.

    Starto laikas ir transliacija

    Skelbiama, kad starto langas truks 75 minutes. Tokiais atvejais tikslus pakilimo momentas gali keistis dėl techninių patikrų, oro sąlygų ar skrydžio saugos reikalavimų, todėl žiūrovams rekomenduojama stebėti oficialius „SpaceX“ pranešimus.

    Transliacija paprastai rodoma „SpaceX“ paskyrose socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose. Bendrovė realiu laiku pateikia atnaujinimus apie skaičiavimą, variklių patikrą ir sprendimą dėl starto.

    Kas planuojama šiame bandyme

    Skrydžio planas numato bandymą pasiekti orbitai artimą trajektoriją ir kelias valandas trunkantį skrydį aplink Žemę. Tokie bandymai leidžia įvertinti raketos elgseną nuo pakilimo iki sugrįžimo į atmosferą, kai konstrukciją veikia didžiausios šiluminės ir mechaninės apkrovos.

    Pirmoji pakopa „Super Heavy“ po starto turėtų būti nukreipta į nusileidimą vandenyne, o jos sugrąžinimas šį kartą nėra prioritetas. Ankstesniuose planuose buvo svarstomos ir gaudymo bokšto mechanizmais galimybės, tačiau bandymų programoje sprendimai gali kisti pagal rizikų vertinimą.

    Antroji pakopa „Starship“ šiame bandyme gali gabenti „Starlink“ kartos palydovų bandomąjį krovinį. Tokie skrydžiai yra svarbūs ne tik pačiai raketai, bet ir „Starlink“ tinklo plėtrai, nes ateityje „Starship“ siekiama pritaikyti didesnių palydovų partijų iškėlimui.

    Kodėl šis startas svarbus

    Orbitinio profilio bandymas laikomas būtinu žingsniu, jei „SpaceX“ nori paversti „Starship“ daugkartinio naudojimo sistema, galinčia pigiau kelti krovinius į Žemės orbitą. Programos tikslai apima ir NASA Mėnulio misijas, kur „Starship“ kuriama kaip „Artemis“ programos nusileidimo modulis.

    „Mūsų tikslas yra surinkti kuo daugiau duomenų realiame skrydyje, net jei bandymas baigsis anksčiau nei planuota“, – sakė „SpaceX“ atstovas, komentuodamas bandymų filosofiją.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir dalinai sėkmingi skrydžiai gali būti vertingi, nes leidžia patikrinti variklių darbą, valdymo sistemas, šiluminę apsaugą ir ryšį. Kiekvienas toks bandymas paprastai baigiasi techninių pakeitimų paketu, kuris įdiegiamas prieš kitą startą.

  • „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    Starship w zeszłym tygodniu ponownie poleciał w kosmos. Była to już 13. próba lotu wielkiej rakiety SpaceX, która była bardzo udana. Co prawda nie wszystko poszło, jak należy, ale misja okazała się dużym sukcesem. Tymczasem drugi stopień konstrukcji od kilku dni dryfuje na oceanie.

    Starship w trakcie 13. lotu dokonał najmiększego lądowania na wodzie w całej historii testów. Drugi stopień uruchomił silniki i to pozwoliło mu na delikatne zetknięcie się z powierzchnią Oceanu Indyjskiego. Następnie przewrócił się na bok, ale cała konstrukcja nie poszła na dno i dryfuje.

    Co ciekawe, jest tak być może nawet do teraz. SpaceX udostępniło we wtorek post ze zdjęciem Starshipa, który ciągle dryfował na Oceanie Indyjskim. Mimo faktu, że od lądowania upłynęło już ponad pięć dni. Dlaczego elementu rakiety nie wyłowiono?

    Z informacji przekazanych przez SpaceX we wspomnianym poście wynika, że zespół ds. odzyskiwania we wtorek ciągle kontynuował zbieranie obrazów statku. Zapewne z myślą o tworzonej dokumentacji z ostatniego lotu.

    Oczywiście element nie pozostanie wiecznie w wodzie i z pewnością zostanie z niej wyłowiony. Następnie przetransportowany w odpowiednie miejsce. Pamiętajmy, że jest to spory kolos. Drugi stopień Starshipa ma około 50 metrów wysokości.

    Ostatni lot rakiety Starship zakończył się ogromnym sukcesem, choć pojawiły się pewne problemy związane z boosterem Super Heavy oraz jego silnikami. Mimo to misja przebiegła bardzo pozytywnie.

    SpaceX po raz pierwszy wykorzystało ładownię drugiego stopnia rakiety do rozmieszczenia ładunku na orbicie. Było to 20 satelitów Starlink 3. generacji, które są duże. Cała operacja miała charakter testu.

    Wspomniane satelity Starlink V3 znalazły się na tej samej orbicie, co Starship i część z nich miało specjalne kamery. Te pozwoliły na monitorowanie statku. W międzyczasie próbowano także nawiązać połączenia z istniejącą konstelacją. Potem wszystkie jednostki zniszczono w atmosferze.


  • „Blue Origin“ po „New Glenn“ sprogimo skuba atstatyti aikštelę: kas keisis ir kada grįš startai

    „Blue Origin“ po „New Glenn“ sprogimo skuba atstatyti aikštelę: kas keisis ir kada grįš startai

    „Blue Origin“ pradėjo Floridoje, Kanaveralo kyšulyje esančios starto aikštelės LC-36 atkūrimo darbus po incidento, kai per „New Glenn“ variklių bandymą įvyko sprogimas ir buvo apgadinta infrastruktūra. Bendrovė teigia, kad tikslas yra ne tik atstatyti tai, kas sunaikinta, bet ir pertvarkyti procesus, kad raketos paruošimas būtų spartesnis ir saugesnis.

    Pasak bendrovės vadovų, atnaujinta starto vieta nebebus ankstesnės kopija. Planuojama pereiti prie vadinamosios horizontalios ir vertikalios integracijos schemos, kai dalis paruošimo darbų atliekama horizontaliai, o galutinė integracija ir krovinio prijungimas vyksta jau vertikalioje padėtyje pačioje aikštelėje.

    Kas keisis aikštelėje?

    „Blue Origin“ numato plačiau naudoti kraną ir pakeisti raketos aptarnavimo logiką, kad būtų galima greičiau pereiti nuo surinkimo prie galutinio parengimo. Toks modelis dažnai taikomas siekiant mažinti laiką, kurį raketa praleidžia ant starto stalo, ir lanksčiau planuoti grafikus, ypač kai vienu metu derinami bandymai, krovinio integracija ir saugos patikros.

    Po sprogimo bendrovei svarbu ne tik atkurti betoną, komunikacijas ir aptarnavimo sistemas, bet ir peržiūrėti rizikos valdymą. Aikštelių atstatymas po incidentų kosmoso sektoriuje paprastai apima papildomus patikrinimus, stipresnes priešgaisrines priemones, bandymų procedūrų korekcijas ir aiškesnį darbų atskyrimą, kad vienas gedimas nesukeltų grandininio infrastruktūros pažeidimo.

    „New Glenn“ reikšmė ir spaudžiantys terminai

    „New Glenn“ yra didžiausia raketa, kurią iki šiol sukūrė „Blue Origin“, ir viena pagrindinių JAV komercinių startų rinkos alternatyvų šalia „SpaceX“. Bendrovei svarbu kuo greičiau grįžti į bandymų ir startų ritmą, nes nuo to priklauso užsakymų vykdymas ir patikimumo reputacija rinkoje, kur klientai vertina ne pažadus, o realų skrydžių dažnį.

    Įmonė taip pat sieja „New Glenn“ programą su „Blue Moon“ nusileidimo modulio plėtra ir būsimomis misijomis pagal NASA „Artemis“ programą. Tokiuose projektuose terminai glaudžiai susiję su bandymų sėkme, sertifikavimo etapais ir tiekimo grandinės stabilumu, todėl kiekvienas didesnis incidentas su infrastruktūra turi tiesioginį poveikį planavimui.

    Ką rodo pirminė incidento analizė?

    „Blue Origin“ nurodo, kad incidento priežasčių analizė pažengusi, tačiau darbai dar nebaigti. Pirminiai vertinimai rodo, kad problema galėjo būti susijusi su „New Glenn“ pirmosios pakopos sistemomis, o galutinės išvados turės atsakyti, kokie techniniai ir procedūriniai pakeitimai būtini, kad panašus scenarijus nepasikartotų.

    Raketose įrengtos kameros ir jutikliai leidžia tiksliau atkurti įvykių seką ir nustatyti gedimo grandinę, tačiau kosmoso pramonėje tokie tyrimai dažnai užtrunka, nes tenka tikrinti ir aparatinę įrangą, ir programinę logiką, ir bandymų režimus. „Blue Origin“ tikisi, kad „New Glenn“ startai galėtų atsinaujinti dar šiais metais, tačiau tai priklausys nuo atstatymo tempo ir galutinių saugos sprendimų.

  • FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    „SpaceX“ kuriama itin didelė raketa Starship po naujausio bandymo skrydžio laikinai uzieminta. JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) šį skrydį įvardijo kaip avariją ir pareikalavo, kad bendrovė atliktų tyrimą bei pateiktų priemones, kurios sumažintų panašių incidentų riziką ateityje.

    Starship V3 debiutinis skrydis įvyko 2026 metų gegužės 22 dieną ir buvo jau 12-asis visos sistemos bandymas. Didžioji misijos dalis, kaip skelbta, vyko sklandžiai, tačiau problemos kilo lemiamu momentu, kai pirmoji pakopa Super Heavy turėjo atlikti kontroliuojamą nusileidimą.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, Super Heavy nepavyko pasiekti reikiamos traukos nusileidimo metu, todėl vietoj planuoto minkšto prisilietimo prie vandens įvyko vadinamasis kietas nusileidimas. Būtent šis epizodas ir tapo pagrindu FAA sprendimui stabdyti tolesnius skrydžius, kol bus išsiaiškintos priežastys.

    „FAA prižiūrės „SpaceX“ atliekamą tyrimą, dalyvaus kiekviename proceso etape ir patvirtins galutinę ataskaitą, įskaitant visas korekcines priemones“, – teigiama FAA pranešime.

    Tokios procedūros JAV kosminių startų reguliavime yra įprastos: po incidentų FAA paprastai reikalauja vadinamojo „mishap“ tyrimo, o skrydžiai atnaujinami tik tada, kai patvirtinama, jog rizika suvaldyta. Praktika rodo, kad tai nebūtinai reiškia ilgas pauzes, jei techninės problemos identifikuojamos greitai ir korekcijos yra aiškios.

    „SpaceX“ anksčiau yra susidūrusi su laikinais FAA ribojimais ir kitoms savo raketoms, o skrydžiai buvo atnaujinami per palyginti trumpą laiką. Dėl to rinkoje vyrauja lūkestis, kad ir Starship programos pauzė gali būti trumpalaikė, jei tyrimas neatskleis sisteminių trūkumų.

    Starship programa laikoma kritiškai svarbia „SpaceX“ planams: tai daugkartinio naudojimo sistema, kuri turėtų mažinti vieno skrydžio kaštus ir leisti dažninti startus. Kartu tai ir aukštos rizikos bandymų kampanija, kurioje gedimai nėra netikėtumas, tačiau reguliuotojo vertinimas lemia, kaip greitai galima grįžti prie naujų bandymų.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas tiksliai sutrikdė Super Heavy nusileidimo seką. Tikėtina, kad artimiausiu metu „SpaceX“ paskelbs daugiau detalių apie gedimo pobūdį ir planuojamus techninius pakeitimus, o nuo FAA patvirtinimo priklausys ir kito Starship bandymo grafikas.