CP v2

Tag: Raketų paleidimai

  • „SpaceX“ vėl perrašė istoriją: dvi „Falcon 9“ raketos pakilo per 38 minutes ir nusileido

    „SpaceX“ vėl perrašė istoriją: dvi „Falcon 9“ raketos pakilo per 38 minutes ir nusileido

    „SpaceX“ pasiekė naują „Falcon 9“ operacijų tempų rekordą, per vieną naktį įvykdžiusi du startus, kuriuos skyrė vos 38 minutės. Tai pagerino ankstesnį rezultatą, pasiektą beveik prieš dvejus metus, kai du tokio tipo paleidimai buvo atlikti daugiau nei valandos intervalu.

    Rekordinis langas užfiksuotas naktį iš rugpjūčio 15 į rugpjūčio 16 dieną pagal Lietuvos laiką. Abu skrydžiai įvyko sėkmingai, o „SpaceX“ dar kartą pademonstravo savo strategijos esmę: kuo didesnį pakartotinį naudojimą ir kuo trumpesnį pasirengimo laiką tarp misijų.

    Pirmasis startas įvyko 3.12 valandos Lietuvos laiku iš JAV Kosminių pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje Floridoje. Misijos tikslas buvo į žemąją orbitą iškelti aštuonis „Globalstar“ palydovus, kurie naudojami palydovinio ryšio paslaugoms.

    Palydovų išskleidimo procedūros prasidėjo praėjus maždaug 56,5 minutės po pakilimo ir truko apie šešias minutes. Tokie tiksliai suvaldytų etapų grafikai yra kritiški, kai operatoriai vienu metu vykdo kelias misijas skirtinguose JAV pakrančių kosmodromuose.

    Antrasis startas įvyko 3.50 valandos Lietuvos laiku iš Vandenbergo kosmodromo Kalifornijoje. Šios misijos krovinys buvo palydovas USSF-366, siejamas su JAV Kosminėmis pajėgomis, o detalesnė jo paskirtis neviešinama dėl projekto slaptumo.

    Ypač reikšminga tai, kad „SpaceX“ pavyko atgauti abiejų raketų pirmuosius laipsnius. Floridos misijos stiprintuvas nusileido ant žemės Kanaveralo kyšulyje, o Vandenbergo misijos stiprintuvas maždaug po 8,5 minutės nuo starto nutūpė ant autonominės platformos jūroje „Of Course I Still Love You“.

    Nors intervalas tarp startų tapo nauju rekordu, pakartotinio panaudojimo rekordas šįkart nepagerintas. Vienas panaudotas pirmasis laipsnis buvo įvykdęs 14 misijų, kitas buvo atlikęs 18 startų, o aukščiausias žinomas „Falcon 9“ pirmojo laipsnio pasiekimas siekia 36 skrydžius ir jis taip pat buvo sėkmingai susigrąžintas po paskutinės misijos.

    Ekspertai tokį tempą vertina kaip dar vieną ženklą, kad „SpaceX“ toliau artėja prie aviacijos industrijai būdingos logikos, kai pagrindinis tikslas yra patikimai kartoti skrydžius su minimaliais techniniais pertraukimais. Kuo dažniau ta pati raketa gali skristi ir kuo greičiau paruošiama kitai misijai, tuo labiau mažėja vieno paleidimo kaštai ir didėja lankstumas klientams.

    Šis rekordas taip pat išryškina „SpaceX“ gebėjimą paraleliai vykdyti skrydžius iš skirtingų aikštelių rytinėje ir vakarinėje JAV pakrantėse. Tai svarbu tiek komerciniams ryšio projektams, tiek valstybiniams užsakymams, kuriems reikalingi tikslūs orbitų parametrai ir griežti terminai.

  • Žaibas trenkė į Kinijos raketą: įspūdingas vaizdas, bet misija tęsėsi ir pavyko

    Žaibas trenkė į Kinijos raketą: įspūdingas vaizdas, bet misija tęsėsi ir pavyko

    Kinijos raketa Chang Zheng-3B, dar vadinama Ilguoju žygiu, liepos 23 dieną pakilo iš Sičuanio provincijoje esančio Sičango palydovų paleidimo centro. Pagrindinis uždavinys buvo iškelti į orbitą ryšio palydovą Tianlian II-06.

    Starto metu virš kosmodromo buvo susitelkę audros debesys, o maždaug po 30 sekundžių nuo pakilimo į kylančią raketą trenkė žaibas. Socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti ryškus blyksnis ir akimirka, kai raketa atsiduria žaibo kanale.

    Nors epizodas atrodė grėsmingai, skrydis nebuvo nutrauktas, o raketa tęsė kilimą be akivaizdžių kontrolės praradimo požymių. Kinijos kosmoso programa pranešė, kad palydovas sėkmingai pasiekė numatytą orbitą, o misijos tikslai įvykdyti.

    Kodėl raketos gali atlaikyti žaibą?

    Šiuolaikinės raketos projektuojamos taip, kad galėtų atlaikyti elektros iškrovas, nes starto metu jos kyla per skirtingus atmosferos sluoksnius, kuriuose galimi dideli elektriniai potencialai. Korpuse naudojami laidūs elementai ir sprendimai, leidžiantys srovei tekėti išorine konstrukcija, o jautri avionika papildomai apsaugoma.

    Tokie principai primena Faradėjaus narvo idėją: energija nukreipiama aplink viduje esančias sistemas, sumažinant riziką kritiniams elektronikos mazgams. Vis dėlto net ir esant apsaugai, žaibas gali sukelti trikdžių telemetrijai ar laikiniems jutiklių sutrikimams, todėl kontrolė po tokių incidentų paprastai griežtinama.

    Kodėl startai dažniausiai nukeliami per audras?

    Praktikoje paleidimai planuojami giedresniu oru ne vien dėl žaibo. Didelę grėsmę kelia vėjo šlytis, stiprūs gūsiai, krituliai ir debesuotumas, kurie gali paveikti trajektorijos stabilumą, matomumą bei saugos procedūras.

    Dėl to kosmodromai taiko griežtus meteorologinius kriterijus, o startai neretai atidedami valandoms ar net kelioms dienoms, kol langas tampa pakankamai saugus. Visgi šis atvejis parodė, kad net ir netikėta iškrova ne visuomet reiškia nesėkmę, jei raketos apsaugos sistemos suveikia kaip numatyta.

    Istoriniai precedentai kosmose

    Incidentas priminė vieną garsiausių atvejų JAV kosmoso istorijoje, kai 1969 metais į misijos Apollo 12 raketą Saturn V net du kartus trenkė žaibas. Tuomet buvo sutrikdyta dalis borto indikacijų, tačiau įgulai pavyko stabilizuoti sistemas ir misija buvo tęsiama.

    Panašių epizodų fiksuota ir kitose programose, įskaitant Rusijos „Sojuz“ paleidimus, kai nepalankios oro sąlygos yra privertusios koreguoti planus arba sukėlusios trumpalaikių sistemų sutrikimų. Tai yra viena priežasčių, kodėl meteorologinė rizika kosmose laikoma ne mažiau svarbi nei techninė.

  • „Rocket Lab“ akcijos šovė 34 proc.: rekordas, milijardinis užsakymų portfelis ir nauji sandoriai

    „Rocket Lab“ akcijos šovė 34 proc.: rekordas, milijardinis užsakymų portfelis ir nauji sandoriai

    Kosmoso technologijų bendrovės „Rocket Lab“ akcijos per vieną prekybos sesiją pašoko 34 proc. – tai buvo geriausia diena įmonės istorijoje. Rinka taip sureagavo į paskelbtus geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir naują, rekordinės apimties paleidimų sutartį.

    Įmonė pranešė, kad jos kosminių sistemų segmentas sugeneravo 136,7 mln. JAV dolerių pajamų, o paleidimų segmentas – 63,7 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro atitinkamai apie 120 mln. eurų ir 56 mln. eurų, o rezultatai viršijo analitikų prognozes.

    Dar vienas investuotojams svarbus signalas – užsakymų portfelis, kuris, bendrovės teigimu, per metus daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 2,2 mlrd. JAV dolerių. Tai yra apie 1,9 mlrd. eurų, rodantys, kad paklausa planuojamiems projektams išlieka stipri ne tik trumpuoju laikotarpiu.

    Prognozės pranoko lūkesčius

    „Rocket Lab“ pateikė ir optimistišką artimiausio ketvirčio gairių prognozę: tikimasi 225–240 mln. JAV dolerių pajamų. Tai būtų apie 197–210 mln. eurų ir daugiau nei dalis rinkos tikėjosi iki rezultatų paskelbimo.

    Tokio tipo prognozės investuotojams dažnai svarbesnės už praeities skaičius, nes leidžia įvertinti užsakymų vykdymo tempą ir maržų perspektyvas. Kosmoso pramonėje pajamos neretai svyruoja dėl paleidimų grafiko, gamybos grandinės ir vyriausybinių užsakymų ciklų.

    Rekordinė sutartis ir hipergarsiniai bandymai

    Bendrovė paskelbė pasirašiusi didžiausią paleidimų kontraktą savo istorijoje su neatskleidžiamu klientu. Sutartis apima raketas „Neutron“ ir „Electron“ bei numato paleidimus iki 2029 metų, taip sustiprinant ilgalaikį pajamų matomumą.

    Prieš kelias savaites įmonė buvo paviešinusi dar vieną reikšmingą sandorį – 190 mln. JAV dolerių vertės susitarimą dėl 20 hipergarsinių bandymų skrydžių. Perskaičiavus, tai apie 166 mln. eurų, o tokie projektai glaudžiai susiję su augančiomis gynybos ir pažangių bandymų programomis.

    „Paklausos signalas yra akivaizdus“, – sakė „Rocket Lab“ vadovas Peteris Beckas, kalbėdamas su analitikais po rezultatų paskelbimo.

    Rinka kelia visą sektorių

    Teigiamos naujienos pakėlė ir kitų kosmoso sektoriaus bendrovių akcijas: reikšmingai brango „Firefly Aerospace“, „Intuitive Machines“, „Redwire“ ir „Voyager Technologies“. Tokie judėjimai dažnai rodo, kad investuotojai vertina ne vienos bendrovės rezultatą, o platesnę kosmoso ekonomikos paklausos kryptį.

    „Rocket Lab“ taip pat ruošiasi pirmajam „Neutron“ raketos startui, nors anksčiau šiemet buvo pranešta apie kvalifikacinių bandymų nesklandumus. Rinkoje „Neutron“ laikoma vienu svarbiausių bendrovės projektų, galinčių išplėsti jos galimybes nuo mažų iki vidutinės klasės krovinių paleidimų.