CP v2

Tag: Raminta Popovienė

  • 1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    Vilniuje atidarytas atnaujintas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) daugiafunkcis sporto aikštynas, kuriuo naudosis ir Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių vaikams skirta mokyklos bendruomenė. Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė, o jo vertė siekia apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Naujoje erdvėje įrengtos krepšinio, futbolo, teniso, padelio, tinklinio bei treniruoklių zonos, taip pat modernus bėgimo takas. Tokia infrastruktūra leidžia planuoti tiek kasdienes kūno kultūros pamokas, tiek bendrus renginius, pritaikant veiklas skirtingiems vaikų poreikiams.

    Atidaryme dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir Vokietijos Federacinės gynybos ministerijos atstovai. Pasak renginio dalyvių, sporto aikštynas taps ne tik ugdymo, bet ir bendruomenių susitikimo vieta.

    „Šis aikštynas sukurtas galvojant apie visus čia sportuosiančius vaikus. Tai saugi, moderni erdvė, kuria dalinsis LASUC bei Vokiečių mokyklos moksleiviai“, – sakė Raminta Popovienė.

    „Turime užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančios karių šeimos čia galėtų kurti savo kasdienybę, o jų vaikai – augti kartu su Lietuvos vaikais. Investicija į tokią aplinką yra investicija į ilgalaikę mūsų šalių partnerystę ir saugumą“, – sakė Bronius Bieliauskas.

    „Dauguma atvykusių karių šeimų gyvena Vilniuje, todėl siekiame, kad mūsų miestas jiems būtų ne tik tarnybos vieta, bet ir antrieji namai“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Sporto aikštyno atnaujinimas siejamas su platesniu planu gerinti ugdymo sąlygas Vokietijos karių šeimoms Lietuvoje, ypač augant Vokietijos brigados dislokavimo mastui. Praktikoje tai reiškia ne tik karinės infrastruktūros, bet ir švietimo, neformaliojo ugdymo bei laisvalaikio erdvių plėtrą, kad šeimos galėtų sklandžiai integruotis.

    Vilniuje šalia LASUC moduliniuose pastatuose veikia Vokietijos karių vaikams skirta vokiečių mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokykloje mokslo metus pradėjo 95 mokiniai, dirba iš Vokietijos atvykę mokytojai, o ikimokyklines grupes lanko 57 vaikai, su kuriais dirba vokiškai kalbantys Lietuvos pedagogai.

    Valstybė finansuoja šių ugdymo sprendimų kūrimą ir veiklą: 2026 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatyta 2,2 mln. eurų švietimo infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje iki 2030 metų planuojama pastatyti atskirą mokyklą ir darželį, o prognozuojama, kad nuo 2027 metų sostinėje ugdomų Vokietijos karių vaikų skaičius gali išaugti iki 500.

    Kaune numatyta, kad Vokietijos karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje, taip pat planuojama rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Verkių gatvėje iki 2028 metų rudens. Šie sprendimai rodo kryptį, kad švietimo infrastruktūra tampa viena svarbiausių ilgalaikio sąjungininkų buvimo Lietuvoje dalių.

  • Nuo rugsėjo plečiasi prioritetinės pedagogikos studijos: tikslinės stipendijos iki 814 eurų per mėnesį

    Nuo rugsėjo plečiasi prioritetinės pedagogikos studijos: tikslinės stipendijos iki 814 eurų per mėnesį

    Nuo rugsėjo didėja prioritetinių pedagogikos specializacijų, į kurias įstoję studentai gali pretenduoti į tikslines stipendijas, skaičius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praneša, kad parama bus taikoma ir trims naujoms kryptims, kurios laikomos svarbiomis mokyklų poreikiams.

    Prie prioritetinių specializacijų nuo ateinančių mokslo metų prisideda anglų kalbos pedagogika, ispanų kalbos pedagogika ir socialinė pedagogika. Ministerija pabrėžia, kad sprendimai siejami su savivaldybių ir mokyklų poreikiu bei ilgalaikėmis pedagogų trūkumo prognozėmis.

    Kam skiriamos stipendijos

    Kaip ir anksčiau, tikslinės stipendijos numatytos stojantiesiems į matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų ir vokiečių kalbų pedagogiką. Taip pat į prioritetinių sąrašą įtrauktos fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos ir informatikos pedagogikos studijos.

    Stipendijų gali tikėtis ir specialiosios pedagogikos bei pradinio ugdymo studentai. Ministerija akcentuoja, kad prioritetinių krypčių sąrašas atnaujinamas siekiant valstybės paramą nukreipti ten, kur mokytojų trūkumas jaučiamas labiausiai.

    Kokio dydžio parama numatyta

    Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų bakalauro ar gretutines studijas galės pretenduoti į iki 481 euro per mėnesį siekiančias stipendijas. Tokia parama skirta didinti studijų patrauklumą ir sumažinti finansinius barjerus renkantis pedagogo kelią.

    Didesnė, iki 814 eurų per mėnesį siekianti stipendija, numatyta prioritetinių specializacijų pedagogikos profesinių studijų studentams ir baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų studentams. Ši parama siejama su aiškiu įsipareigojimu po studijų ateiti dirbti į švietimo sistemą.

    „Ieškodami galimybių, kaip į mokyklas pritraukti daugiau naujų mokytojų, atsižvelgiame į ilgalaikes pedagogų trūkumo prognozes, realius mokyklų ir savivaldybių poreikius. Tai leidžia valstybės paramą planuoti tikslingai“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

    Kokie įsipareigojimai taikomi

    Norint gauti 814 eurų per mėnesį stipendiją, reikės sudaryti sutartį su savivaldybe arba mokykla. Studentai įsipareigos baigę studijas dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažesniu kaip 0,7 etato krūviu.

    Ministerija pabrėžia, kad stipendijos nėra vienintelė priemonė sprendžiant mokytojų trūkumo problemą. Tarp planuojamų žingsnių minimas pradedančiųjų mokytojų mentorystės stiprinimas ir dėmesys darbo sąlygoms, nes šie veiksniai turi tiesioginės įtakos jaunų specialistų išlaikymui mokyklose.

  • Kėdainių meras su ministre R. Popoviene derino sprendimus: mokyklų tinklas ir sporto bazės

    Kėdainių meras su ministre R. Popoviene derino sprendimus: mokyklų tinklas ir sporto bazės

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene ir ministerijos komanda. Susitikime aptarti sprendimai, kurie artimiausiu metu gali turėti tiesioginės įtakos rajono mokykloms, mokiniams ir pedagogams.

    Pagrindinis dėmesys skirtas mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimui ir tam, kaip jis bus derinamas su demografinėmis prognozėmis bei mokinių srautais. Savivaldybėms šie sprendimai svarbūs ne tik dėl ugdymo kokybės, bet ir dėl finansavimo, pavėžėjimo bei paslaugų prieinamumo mažesnėse gyvenvietėse.

    Kas svarbiausia mokyklų tinkle?

    Švietimo sistemoje tęsiantis tinklo optimizavimui, savivaldybėms aktualu iš anksto suderinti praktinius žingsnius, kad pokyčiai nesukeltų staigių sutrikimų bendruomenėms. Tokiuose susitikimuose paprastai vertinama, kaip užtikrinti ugdymo paslaugų stabilumą ir racionaliai planuoti išteklius.

    Kėdainių atveju akcentuota, kad sprendimai turi būti pagrįsti realiais poreikiais ir aiškia komunikacija su tėvais, mokytojais bei mokyklų vadovais. Savivaldybė taip pat siekia, kad pertvarkos metu būtų išlaikytos kokybiško ugdymo sąlygos ir saugus mokinių pasiekiamumas.

    Suaugusiųjų mokymasis ir profesinis rengimas

    Susitikime aptartos ir suaugusiųjų mokymosi galimybės profesinio rengimo centre. Pastaraisiais metais ši tema vis labiau siejama su darbo rinkos poreikiais, nes kvalifikacijos keitimas ar kėlimas tampa svarbus tiek regionų gyventojams, tiek vietos darbdaviams.

    Tokio pobūdžio programos savivaldybėms leidžia greičiau reaguoti į trūkstamas specialybes, o gyventojams suteikia aiškesnį kelią į persikvalifikavimą. Aptariant šią kryptį, dažniausiai siekiama suderinti pasiūlą su realiu paklausos žemėlapiu regione.

    Sporto infrastruktūra: ką galima pagreitinti?

    Dar viena susitikimo tema buvo sporto bazių infrastruktūros gerinimas. Savivaldybėms tai apima ne tik didesnius objektus, bet ir kasdienį mokyklų sporto salių, stadionų, aikštynų būklės gerinimą, kuris tiesiogiai veikia mokinių fizinį aktyvumą ir bendruomenės užimtumą.

    Valentinas Tamulis pabrėžė konstruktyvaus dialogo su ministerija svarbą, siekiant kokybiškų švietimo paslaugų ir geresnių sąlygų mokiniams, pedagogams bei sporto bendruomenei. Taip pat akcentuotas bendradarbiavimo tęstinumas, ieškant sprendimų, kurie būtų naudingi Kėdainių krašto gyventojams.

  • Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė balandžio 29 dieną lankėsi Kaišiadorių rajone. Kartu į vizitą atvyko viceministrai Jonas Petkevičius ir Giedrius Grybauskas, daugiausia dėmesio skiriant savivaldos ir švietimo įstaigų dialogui.

    Vizitas prasidėjo Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kur ministrė susitiko su savivaldybės vadovais, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus bei administracijos atstovais. Aptarti svarbiausi švietimo sistemos iššūkiai, ugdymo kokybės gerinimas ir priemonės, kurios realiai veikia mokyklose.

    Susitikimuose išskirtas ir mokyklų tinklo klausimas, aktualus daugeliui regionų dėl besikeičiančio mokinių skaičiaus ir mokytojų trūkumo. Taip pat kalbėta apie investicijas į švietimo infrastruktūrą, kad ugdymo aplinka atitiktų šiuolaikinius poreikius ir būtų patraukli tiek mokiniams, tiek pedagogams.

    Vėliau ministrė apsilankė Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje, kur bendruomenė pristatė kasdienius ugdymo organizavimo iššūkius ir lūkesčius. Tokie susitikimai paprastai leidžia ministerijai tiksliau įvertinti, kaip nacionaliniai sprendimai veikia praktikoje ir kur būtinos korekcijos.

    Ministrė taip pat lankėsi Kaišiadorių lopšelyje-darželyje „Spindulys“, kuriame aptartos ankstyvojo ugdymo aktualijos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grandis savivaldybėms išlieka strategiškai svarbi, nes nuo jos priklauso ir vaikų pasirengimas mokyklai, ir tėvų galimybės derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.

    Dar viena vizito stotelė buvo Kaišiadorių švietimo ir sporto centras, kur ministrė susipažino su neformaliojo ugdymo veiklomis. Neformalusis ugdymas vis dažniau vertinamas kaip esminė priemonė mažinti mokinių atotrūkį ir stiprinti motyvaciją, ypač kai siūlomos įvairios sporto, kūrybos ir technologinės veiklos.

    Vizitas užbaigtas Žiežmarių gimnazijoje, kur ministrė susitiko su direktore ir gimnazijos bendruomene. Susitikime aptartos gimnazijų kasdienybės temos: mokinių pasiekimų gerinimas, mokytojų pritraukimas ir ugdymo sąlygų modernizavimas, kad mokykla galėtų pasiūlyti kokybišką ugdymą vietoje.

    Ministerijos atstovų vizitai savivaldybėse paprastai siejami su tikslu surinkti grįžtamąjį ryšį ir tikslinti prioritetus, susijusius su kokybe, prieinamumu ir infrastruktūra. Kaišiadorių rajone akcentuota, kad sprendimai turi remtis tiek nacionalinėmis kryptimis, tiek vietos poreikiais, kuriuos geriausiai mato pačios bendruomenės.