Ramiajame vandenyne mokslininkai ištyrė dvi itin atokias koralines salas, kur jūrinės ekosistemos išlikusios beveik nepaliestos tiesioginio žmogaus poveikio. Kalbama apie Bikar ir Bokak atolus, esančius Maršalo Salose.
Kaip skelbia „ScienceAlert“, šie atokūs kampeliai išsiskiria tuo, kad iki šiol leidžia pamatyti, kaip gali atrodyti tropinė jūrinė sistema, kai joje palyginti mažai vietinių žmogaus veiklos pėdsakų.
Tai svarbu platesniame kontekste: pasaulio vandenynai sparčiai keičiasi dėl rūšių nykimo, koralų būklės prastėjimo, taršos, rūgštėjimo ir šylančio vandens. Dėl to vietų, kur ekosistemos būtų išlikusios artimos natūraliai būklei, lieka vis mažiau.
Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atolai tampa tarsi „etalonais“, leidžiančiais palyginti, ką kitos rifų sistemos jau prarado, ir geriau suprasti, kokių priemonių reikia apsaugai bei atkūrimui.
Nacionalinis jūrų draustinis Maršalo Salose
Naujas tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Frontiers in Marine Science“. Jame aprašomi 2023 metų ekspedicijos duomenys, surinkti tiriant Bikar ir Bokak atolų aplinką – nuo sausumos iki giliavandenių zonų.
Šie atolai pernai buvo paskelbti pirmuoju nacionaliniu jūrų draustiniu Maršalo Salose. Pasak mokslininkų, apsaugos statusas svarbus todėl, kad Bikar ir Bokak ekosistemos yra vienos iš geriausiai išlikusių šiame regione.
Prie unikalumo prisideda ir geografija: Bikar yra daugiau nei 100 kilometrų nuo artimiausio gyvenamo atolo, o Bokak – dar toliau, beveik 400 kilometrų nuo žmonių gyvenamų vietovių.
Ką parodė ekspedicija: žuvys, rykliai ir vėžliai
Ekspedicijų metu užfiksuota 266 rifinių žuvų taksonai iš 38 šeimų. Tyrėjai nurodė, kad Bokak atole stebėta didesnė žuvų biomasė.
Išskirtinis radinys – rykliai: jie sudarė didžiausią priekinio rifo zonos biomasės dalį. Bikar atole rykliai sudarė 26,8 proc., o Bokak atole – 33,9 proc. šios zonos biomasės.
Naudodami povandeninius aparatus mokslininkai taip pat dokumentavo 138 žuvų taksonus didesniame gylyje – iki 275 metrų. Dar 14 grupių, anot tyrėjų, galėjo būti anksčiau Maršalo Salose nefiksuoti įrašai, o giliavandenės kameros užfiksavo papildomas 79 žuvų grupes dar didesniuose gyliuose.
Be žuvų, fiksuotos ir paukščių bei vėžlių populiacijos: atoluose dokumentuota 17 jūrinių paukščių rūšių, taip pat 71 vėžlių išlipimas į krantą ir 132 lizdavietės duobės, daugiausia – Bikare.
Net ir atokiose vietose – žmogaus pėdsakai
Tyrėjai pabrėžia, kad „santykinai nepažeistas“ nereiškia visiškai „pristininis“. 2023 metų tyrimų metu tiek Bikar, tiek Bokak atoluose buvo aptiktos įvežtinių polinezinių žiurkių populiacijos.
Be to, net ir didelis atokumas neapsaugo nuo globalių procesų: šylančių vandenų, koralų blukimo bei vandenyno rūgštėjimo. Kitaip tariant, atstumas nuo žmonių sumažina dalį vietinio spaudimo, bet neištrina istorinių ir pasaulinių poveikių.
Ekspedicija pateikė ir ryškų kontrastą: vos po kelių dienų nuo Bokak tyrimų komanda persikėlė į Bikini atolą, žinomą kaip JAV branduolinių bandymų vieta XX amžiaus viduryje. Lauko dienoraštyje vienas ekspedicijos dalyvių aprašė slogų įspūdį ir nurodė, kad sprogdinimai sunaikino tris salas, o radioaktyvi tarša iki šiol daro atolą negyvenamą.
Mokslininkų teigimu, tokios vietos kaip Bikar ir Bokak – reta proga detaliai įvertinti, kaip veikia tropinės jūrinės ekosistemos, kai jose gausu plėšrūnų, aktyvios paukščių kolonijos, vyksta vėžlių perėjimas ir išlieka sudėtinga rifų struktūra.