Tag: Ramiojo vandenyno silkės

  • Palydovas užfiksavo žalią žuvų spermos debesį prie Vankuverio salos Kanadoje

    Palydovinė nuotrauka užfiksavo neįprastą reginį Kanados vakarinėje pakrantėje – po vandeniu nusidriekusį ryškiai žalią žuvų spermos, vadinamos pieniais, debesį.

    Vaizdas nufotografuotas prie Britų Kolumbijos Vankuverio salos, Barkley įlankoje, o nuotrauką 2026 metų vasario 19 dieną padarė palydovas „Landsat 9“, rašo „Live Science“.

    Šis „švytėjimas“ susijęs su Ramiojo vandenyno silkių nerštu: patelės padeda ikrus ant jūros dumblių, žolių ar uolų, o patinai išleidžia pienius, kurie pasklinda dideliame plote ir apvaisina ikrus.

    Debesis driekėsi maždaug 7 kilometrus ir, stebint iš kosmoso, buvo matomas apie 48 valandas – tokie neršto epizodai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    Kodėl vanduo atrodo žalias?

    Nors nuotraukose pienių plėmas atrodo sodriai žalias, iš tikrųjų ši medžiaga yra balta. Žalios spalvos įspūdis atsiranda dėl to, kaip vanduo sugeria ir atspindi šviesą, kai balta medžiaga yra arčiau paviršiaus nei aplinkinė dugno zona.

    Dėl panašių optinių priežasčių seklūs vandens plotai iš aukštai neretai atrodo žalsvi ar turkio atspalvio, net jei realiai vanduo tokios spalvos nėra.

    Vieta – silkių „saldusis taškas“

    Pakrantė ties Salmon Beach, tarp šios gyvenvietės ir mažesnės Forbes salos, laikoma ypač tinkama silkių nerštui. Biologų teigimu, čia susidaro palankus derinys: labiau apsaugotos vietos, uolėtas dugnas ir galimybė rinktis mažesnio druskingumo zonas.

    Ramiojo vandenyno silkės šiame regione yra svarbi maisto grandinės dalis – jos tampa grobiu įvairiems plėšrūnams. Neršto metu į teritoriją pritraukiama ir daugiau gyvūnų: jūroje – didesnės žuvys, banginiai, jūrų liūtai, o pakrantėse dažniau pasirodo ir stambesni sausumos plėšrūnai.

    Palydovai vis dažniau stebi nerštą

    Mokslininkai vis dažniau pasitelkia palydovinius vaizdus, kad galėtų sekti tokius trumpalaikius gamtos reiškinius. Iš aukštai matomi vandens spalvos ir skaidrumo pokyčiai leidžia įvertinti, kur ir kada vyksta masiniai nerštai.

    Šis atvejis – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip iš kosmoso galima pastebėti net ir po vandeniu vykstančius procesus, kurie plika akimi nuo kranto ne visada matomi.