Viskas dažnai prasideda nekaltai: naktį ima dilgčioti ar tirpti keli pirštai, o ryte ranka būna tarsi nejautri. Vėliau prisideda skausmas, silpnėja suėmimas ir darosi sunku atlikti smulkius, tikslius judesius.
Tipiškiausia, kad simptomai labiausiai paliečia nykštį, smilių ir vidurinį pirštą, daliai žmonių ir bevardžio piršto pusę. Mažylis paprastai lieka be nusiskundimų, o tai gydytojams yra svarbi užuomina, padedanti atskirti šią būklę nuo kitų.
Kas vyksta rieše?
Riešo kanalo sindromas atsiranda tuomet, kai riešo kanale suspaudžiamas vidurinis nervas. Ši anatominė erdvė yra siaura, joje taip pat eina pirštus judinančių sausgyslių pluoštai, todėl bet koks patinimas ar uždegiminiai pokyčiai gali padidinti spaudimą.
Didėjant spaudimui nervas pradeda blogiau perduoti impulsus, todėl pirmiausia atsiranda jutimo sutrikimai. Ilgainiui gali nukentėti ir raumenų darbas, atsiranda nerangumas, daiktai dažniau krenta iš rankų, sunku užsisegti sagas ar laikyti smulkius daiktus.
Kas patenka į rizikos grupę?
Riešo kanalo sindromas nėra vien tik biuro darbuotojų problema, nors ilgas darbas kompiuteriu ir pasikartojantys rankos judesiai tikrai didina riziką. Simptomus gali provokuoti ir darbas įrankiais, ypač kai rankos nuolat veikiamos vibracijos, taip pat ilgas vairavimas ar dažnas telefono laikymas vienoje padėtyje.
Didesnė rizika siejama su būklėmis, kurios skatina skysčių susilaikymą ar audinių patinimą: nėštumu, menopauze, kai kuriomis endokrininėmis ligomis. Taip pat riziką didina cukrinis diabetas, hipotireozė, uždegiminės sąnarių ligos, o antsvoris ir nutukimas siejami su dažnesniu šio sindromo nustatymu.
Priežastimi gali tapti ir vietiniai veiksniai, pavyzdžiui, anksčiau patirtos riešo traumos, lūžiai, degeneraciniai pakitimai ar dariniai, kurie užima vietą riešo kanale. Dėl to gydytojai visada vertina ne tik simptomus, bet ir bendrą sveikatos būklę bei galimas gretutines ligas.
Kaip atpažinti ir ką daryti?
Ankstyvoje stadijoje būdinga, kad tirpimas ar dilgčiojimas sustiprėja naktį ir gali pažadinti iš miego. Žmonės neretai pastebi, kad trumpam palengvėja nuleidus ranką žemyn ar papurčius plaštaką, tačiau simptomai vėliau kartojasi vis dažniau.
Jei pojūčiai persikelia į mažylį, atsiranda kaklo skausmas ar simptomai apima plaštakos nugarinę pusę, tai gali reikšti kitą problemos šaltinį. Tokiais atvejais ypač svarbu nedelsti ir išsitirti, nes savidiagnostika gali suklaidinti.
Įtarus riešo kanalo sindromą įprastai pradedama nuo šeimos gydytojo, kuris prireikus nukreipia pas neurologą ar ortopedą. Diagnozei patikslinti dažnai skiriami nervo laidumo tyrimai, o papildomai gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, padedantis įvertinti nervo būklę ir galimą suspaudimo priežastį.
Gydymo taktika priklauso nuo to, kiek pažengęs nervo spaudimas. Lengvesniais atvejais pirmiausia taikomos konservatyvios priemonės, pavyzdžiui, įtvaras, laikantis riešą neutralioje padėtyje, ypač naktį, kai žmogus nevalingai sulenkia ar išlenkia riešą.
Kai kuriems pacientams gali būti siūlomos injekcijos į riešo kanalą, kurios padeda sumažinti uždegimą ir skausmą, nors efektas ne visada būna ilgalaikis. Reabilitacijoje dažnai pasitelkiami specializuoti pratimai ir rankos terapija, skirti gerinti nervo ir sausgyslių slydimą bei mažinti audinių įtampą.
Jei konservatyvus gydymas nepadeda arba atsiranda ryškus jėgos silpnėjimas ir raumenų nykimas, gali būti svarstomas operacinis gydymas. Operacijos tikslas yra atlaisvinti vidurinį nervą praplečiant riešo kanalo erdvę, o tai daugeliu atvejų leidžia sumažinti simptomus ir apsaugoti rankos funkciją ilgalaikėje perspektyvoje.