CP v2

Tag: Rankų higiena

  • Piknike šių 3 klaidų nedarykite: medikai įspėja dėl apsinuodijimo rizikos

    Šiltuoju metų laiku piknikai ir grilio vakarienės neretai baigiasi ne tik gera nuotaika, bet ir apsinuodijimu maistu. Specialistai pabrėžia, kad dauguma incidentų kyla dėl kelių pasikartojančių klaidų: nepakankamai iškepamos mėsos, netinkamo laikymo ir prastos rankų higienos.

    Didžiausia problema ta, kad pavojingos bakterijos dažnai nepalieka jokių aiškių požymių: nei kvapas, nei skonis, nei išvaizda nebūtinai pasikeičia. Todėl vien pasikliauti intuicija nepakanka, o saugumo taisyklės turėtų tapti įpročiu kiekvienoje išvykoje į gamtą.

    Nepakankamai iškepta mėsa

    Jei mėsa ar paukštiena iškepa netolygiai, jos viduje gali išlikti ligas sukeliantys mikroorganizmai, pavyzdžiui, salmonelės ar kai kurios žarninės bakterijos. Rizika ypač išauga, kai ant grotelių kepami mėsainiai, nes faršas gali atrodyti parudavęs išorėje, bet likti žalias viduje.

    Maisto saugos rekomendacijose pabrėžiama, kad vidinė temperatūra turi pasiekti saugias ribas: paukštienai apie 74 laipsnius Celsijaus, maltai jautienai apie 71 laipsnį Celsijaus, žuviai apie 63 laipsnius Celsijaus. Patikimiausias būdas tuo įsitikinti yra maisto termometras, nes spalva ar sultys nėra tikslus rodiklis.

    Jeigu po įtartino maisto atsiranda stiprus pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra ar kraujas išmatose, delsti nereikėtų. Ypač svarbu greitai kreiptis į medikus, jei blogai pasijunta vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ar asmenys, kurių imunitetas nusilpęs.

    Maistas per ilgai laikomas šilumoje

    Dar viena dažna klaida piknike – patiekalus palikti ant stalo per ilgai, ypač karštą dieną. Bakterijos sparčiausiai dauginasi vadinamojoje pavojingoje temperatūrų zonoje, kai maistas laikomas maždaug nuo 5 iki 60 laipsnių Celsijaus.

    Praktinė taisyklė paprasta: jei lauke vėsiau, maistas neturėtų stovėti ilgiau nei apie 2 valandas, o kai labai karšta – apie 1 valandą. Greičiausiai genda mėsa, žuvis, paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai ir patiekalai iš jų, paruošti salotų mišiniai, virti ryžiai ar makaronai, taip pat supjaustyti vaisiai ir daržovės.

    Jei produktas išbuvo šilumoje ilgiau nei rekomenduojama, saugiausia jį išmesti net tada, kai jis atrodo normaliai. Dalis bakterijų ir jų gaminami toksinai ne visada pakeičia skonį ar kvapą, todėl rizika gali likti nepastebėta.

    Rankų higiena ir kryžminė tarša

    Piknike rankas nusiplauti sudėtingiau, todėl žmonės dažnai praleidžia šį žingsnį tarp kontakto su žalia mėsa ir paruošto maisto. Papildomą riziką kelia prisilietimai prie augintinių, šiukšlių, pinigų ar bendrų paviršių, o tada – prie sumuštinių, vaisių ar įrankių.

    Tokiais atvejais mikrobai lengvai pernešami nuo rankų ant maisto, o užkratas gali išplisti per pjaustymo lenteles, peilius ir lėkštes. Išvykose verta turėti rankų dezinfekantą ir drėgnų servetėlių, o žaliai ir paruoštai produkcijai naudoti atskirus įrankius.

    Maisto saugos specialistai taip pat primena, kad produktų negalima atitirpinti kambario temperatūroje ant stalo, o vien kvapas ar išvaizda nėra patikimas šviežumo testas. Saugiausia atitirpinti šaldytuve, šaltame vandenyje reguliariai jį keičiant arba mikrobangų krosnelėje, o vaisius ir daržoves prieš vartojimą kruopščiai nuplauti.

  • Bendra muilo plytelė visiems namuose? Gydytojai įspėja, kada rizika iš tiesų išauga

    Daugelyje namų vonioje vis dar guli viena kieto muilo plytelė, kuria naudojasi visi šeimos nariai. Vieniems tai atrodo praktiška ir įprasta, kitiems kelia klausimų dėl higienos. Pagrindinė baimė paprasta: ar taip galima „pasidalinti“ mikrobais?

    Moksliniai tyrimai rodo, kad ant kieto muilo paviršiaus mikroorganizmų iš tiesų gali būti. Pavyzdžiui, 2006 metais publikuotame tyrime buvo nustatyta, kad kieto muilo gabalėliuose gali aptinkami kelių rūšių mikrobai, tačiau tai dar nereiškia automatinės infekcijos.

    „Muilas nėra savaime apsivalantis, todėl po naudojimo ant jo gali likti bakterijų“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė, daktarė Kelly Reynolds.

    Svarbiausia detalė – riziką lemia ne vien pats muilas, o aplinka ir įpročiai. Drėgnoje muilinėje, kur muilas nuolat šlampa ir neapdžiūsta, mikroorganizmams sudaromos palankesnės sąlygos išlikti. Tuo metu gerai nusausinamas muilas ir tekantis vanduo prieš naudojimą gali sumažinti paviršinę taršą.

    Papildomą riziką sukuria situacijos, kai namuose yra sergančių žarnyno infekcijomis ar vėmimu ir viduriavimu pasireiškiančiais virusais, taip pat kai muilu naudojamasi neplautomis, akivaizdžiai nešvariomis rankomis. Tokiais atvejais ant paviršių, įskaitant muilą, gali patekti daugiau patogenų, o vėliau jie lengviau pasklinda per rankas ir bendrus daiktus.

    Norint sumažinti riziką, svarbu rankas plauti pakankamai ilgai, kruopščiai įtrinant visas vietas, o patį muilą laikyti taip, kad jis galėtų išdžiūti. Praktikoje tai reiškia muilinę su skylutėmis ar laikiklį, nuo kurio vanduo nubėga, taip pat reguliarų vonios ir kriauklės zonos valymą.

    Jei namuose daug žmonių, dažnai lankosi svečiai arba yra mažų vaikų, patogesnė alternatyva gali būti skystas muilas su dozatoriumi. Jis paprastai laikomas higieniškesniu, nes produktas talpoje nesiliečia su skirtingų žmonių rankomis, o dozatorius sumažina tiesioginį kontaktą su pačia priemone.

    Kitas pasirinkimas – prausikliai ar dušo geliai, kurie kai kuriais atvejais gali būti švelnesni odai dėl labiau subalansuoto pH ir drėkinamųjų sudedamųjų dalių. Vis dėlto esminė taisyklė išlieka ta pati: svarbiausia yra technika ir reguliarumas, o ne vien priemonės forma.

  • Rankų higienos diena Krekenavoje: kaip gimnazija ir darželis vaikams įtvirtino svarbų įprotį

    Rankų higiena išlieka vienu paprasčiausių ir kartu veiksmingiausių būdų mažinti užkrečiamųjų ligų plitimą kasdienėje aplinkoje. Tinkamai plaunamos rankos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų ir įvairių žarnyno susirgimų, todėl šio įpročio ugdymas vaikystėje laikomas ypač svarbiu.

    Vaikai nuolat liečia paviršius, žaislus, dalijasi priemonėmis, o rankos dažnai nejučiomis pasiekia veidą. Dėl to mikroorganizmai lengvai patenka į organizmą, o įgūdis laiku nusiplauti rankas tampa ne vien švaros, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.

    Pasaulinė rankų higienos diena

    Kasmet gegužės 5 dieną minima Pasaulinė rankų higienos diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija. Ši diena skirta priminti, kad rankų švara svarbi ne tik gydymo įstaigose, bet ir mokyklose, darželiuose bei namuose, kur formuojami kasdieniai įpročiai.

    Šių metų kampanijos mintis akcentuoja, kad konkretūs veiksmai gali padėti išvengti ligų ir prisidėti prie saugesnės aplinkos bendruomenėse. Ugdymo įstaigoms tai tampa proga praktiškai parodyti, kaip rankų plovimas turi atrodyti, o ne apsiriboti vien teorinėmis taisyklėmis.

    Edukacijos Krekenavoje

    Minint šią dieną, Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengė edukacinius užsiėmimus vaikams. Ketvirtokams vyko programa Rankų higiena – sveikatos pagrindas, o darželio „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupėms – Mažos rankytės – didelė švara.

    Užsiėmimuose vaikai buvo kviečiami ne tik klausytis, bet ir praktiškai išbandyti taisyklingus rankų plovimo judesius. Edukacijų metu akcentuota, kad svarbiausia yra reguliarumas ir kruopštumas, o taisyklingas plovimas turėtų trukti bent 20 sekundžių.

    Kada ir kaip plauti rankas?

    Per užsiėmimus vaikams priminta, kad rankas ypač svarbu plauti prieš valgį, po apsilankymo tualete, grįžus iš lauko ar viešų vietų, po kosėjimo ar čiaudėjimo, taip pat po kontakto su gyvūnais. Tokios situacijos dažniausiai tampa momentais, kai infekcijos perduodamos nepastebimai.

    Taip pat aptarta, kad vien vandens neužtenka: reikalingas muilas ir kruopštus trynimas delnų, tarpupirščių, nykščių, nagų bei riešų srityse. Vaikams paaiškinta ir praktinė detalė – nusausinimas yra svarbi proceso dalis, nes drėgnos rankos mikroorganizmus perneša lengviau.

    Pasak organizatorių, žaismingas mokymas padeda vaikams greičiau įsidėmėti, kodėl rankų higiena svarbi, ir paversti ją natūralia kasdienybės dalimi. Ilgainiui toks įprotis prisideda ir prie mažesnio sergamumo kolektyvuose, ir prie atsakomybės jausmo, kai vaikas supranta, kad saugo ne tik save, bet ir aplinkinius.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.