CP v2

Tag: Rasa Vitkauskienė

  • Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė kreipiasi į tėčius: ką primena Tėvo dienos proga

    Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė kreipiasi į tėčius: ką primena Tėvo dienos proga

    Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė Tėvo dienos proga pasveikino rajono gyventojus ir visus tėčius. Pasak merės, ši diena skirta sustoti ir prisiminti tėvystės svarbą šeimai bei vaikų kasdienybei.

    Sveikinime akcentuojama, kad tėčio vaidmuo nėra tik pareigos ar formalus statusas. Tai nuolatinis buvimas šalia, atsakomybė ir pavyzdys, kuris vaikams svarbus nuo ankstyvos vaikystės iki suaugusio gyvenimo.

    Tėvo diena Lietuvoje minima birželio pirmąjį sekmadienį, todėl savivaldybės vadovės sveikinimas tapo proga priminti šios tradicijos prasmę. Šventė dažnai skatina šeimas daugiau dėmesio skirti bendram laikui, pokalbiams ir dėkingumo išraiškai.

    Viešuose sveikinimuose dažnai pabrėžiama ir bendruomenės dimensija, kai tėvystė siejama su saugia, palaikančia aplinka vaikams. Tokie kreipimaisi ragina pastebėti tėčių pastangas ne tik šventinę dieną, bet ir kasdienybėje.

    Merės sveikinimas Tėvo dienos proga perduoda paprastą žinią: tėvystė matuojama ne žodžiais, o kasdieniais darbais ir dėmesiu. Ji palinkėjo stiprybės, sveikatos ir prasmingų akimirkų kartu su vaikais bei artimaisiais.

  • Valstybinis apdovanojimas už motinystę: Punios daugiavaikė mama pripažinta už nuopelnus šeimai

    Valstybinis apdovanojimas už motinystę: Punios daugiavaikė mama pripažinta už nuopelnus šeimai

    Punios gyventoja Zita Sabaitienė sulaukė valstybinio įvertinimo už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis jai įteiktas už atsakingą vaikų auklėjimą, pasiaukojimą ir bendruomenei svarbų pavyzdį.

    Šį apdovanojimą moteriai įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, apsilankiusi pas apdovanotąją, pasveikino ją ir padėkojo už šeimos vertybių puoselėjimą.

    „Esate darbščios, pareigingos, atsidavusios šeimai moters ir motinos pavyzdys. Linkiu Jums stiprios sveikatos, energijos, daug džiugių dienų, artimųjų meilės bei dėmesio“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kartu su mere moterį sveikino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė ir Punios seniūnė Toma Anušauskaitė. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie įvertinimai primena visuomenei apie ilgalaikį, kasdienį tėvų darbą ir jo reikšmę vaikų ateičiai.

    Zita Sabaitienė užaugino penkis vaikus – tris dukras ir du sūnus. Ji sako apie kiekvieną jų kalbanti su pasididžiavimu, nes vaikai užaugo atsakingi, dirbantys, susikūrę savarankišką gyvenimą ir palaikantys glaudų ryšį su gimtaisiais namais.

    Šeimos susitikimai, anot moters, tebėra dažni: vaikai ir vaikaičiai grįžta į Puniją, o didžiosios metų šventės dažniausiai minimos kartu. Ji skaičiuoja, kad per Velykas ar Kalėdas prie stalo neretai susėda 16 artimiausių šeimos narių.

    „Didelė šeima – džiaugsmas. Kai augo, gal ir buvo sunkiau, bet dabar labai džiaugiuosi. Pilni namai. Vaikai nenuėjo klystkeliais“, – sakė Zita Sabaitienė.

    Moters gyvenime netrūko ir išbandymų: ji anksti liko našlė, kai jauniausias sūnus dar buvo paauglys. Tuomet kasdieniai rūpesčiai ir atsakomybė už šeimą gulė ant jos pečių, o pragyvenimui teko dirbti ir namuose, ir ūkyje.

    Vėliau, Punioje įkūrus vaikų darželį, atsirado galimybė įsidarbinti, o dalį gyvenimo ji skyrė darbui Punios seniūnijoje. Pasak Zitos Sabaitienės, motinystė reikalavo daug fizinės ištvermės, o buities darbai, ypač skalbimas rankomis, paliko pėdsakų sveikatai.

    Šiandien, vaikams užaugus, ji daugiau dėmesio skiria sau ir kasdieniams pomėgiams: skaito, važinėja dviračiu, dalyvauja renginiuose, bendrauja su kaimynais. Vasarą laiko pareikalauja ir sodyba – tvarkinga aplinka, gėlės bei prižiūrėti augalai liudija šeimininkės kruopštumą ir prisirišimą prie namų.

    Valstybiniai apdovanojimai už nuopelnus motinystei Lietuvoje tradiciškai skiriami siekiant pagerbti tėvus ir globėjus, ilgus metus atsakingai auginančius vaikus ir prisidedančius prie visuomenės gerovės. Šiemet tokiu pačiu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota ir Daugų seniūnijos gyventoja Ona Lesniauskienė, užauginusi dešimt vaikų.

  • Kaišiadorių vyskupijai – 100 metų: iškilmėse katedroje merų sveikinimai ir apdovanojimai

    Kaišiadorių vyskupijai – 100 metų: iškilmėse katedroje merų sveikinimai ir apdovanojimai

    Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje surengtos iškilmės, skirtos Kaišiadorių vyskupijos 100-mečiui paminėti. Renginyje dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė, taip pat kiti savivaldos ir Bažnyčios atstovai.

    Padėkos šv. Mišias aukojo Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas dr. Georgas Gänsweinas, kartu meldėsi Lietuvos vyskupai, Kaišiadorių vyskupijos kunigai ir tikinčiųjų delegacijos iš parapijų. Liturgijoje skambėjo LDK Birutės ulonų bataliono orkestras, giedojo choras, pasirodė solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas.

    Iškilmių pabaigoje buvo įteikti jubiliejiniai ženklai vyskupijai nusipelniusiems tikintiesiems ir rėmėjams. Tarp pagerbtųjų minėtas Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas monsinjoras Vincas Baublys, taip pat parapijos ir Alytaus dekanato atstovai.

    Apaštalinis nuncijus įteikė ir popiežiaus Leono XIV apdovanojimą verslininkui Arvydui Paukščiui už mecenatystę. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie ženklai jubiliejaus metais skirti ne tik padėkai, bet ir bendruomenės ryšio stiprinimui.

    Susirinkusiuosius pasveikino Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna ir Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Sveikinimą vyskupijos bendruomenei perdavė ir Alytaus rajono merė, akcentuodama vyskupijos indėlį puoselėjant bendruomeniškumą, dvasines vertybes bei teikiant žmonėms palaikymą.

    „Šis jubiliejus – tai prasmingos bendrystės, tvirto tikėjimo ir meilės žmogui šventė. Linkiu, kad maldos namai būtų jaukia užuovėja, į kurią gera sugrįžti, nurimti ir pasisemti vilties“, – sakė Rasa Vitkauskienė.

    Konferencija apie vyskupijos pradžią

    Prieš šv. Mišias katedroje vyko istorinė konferencija, skirta Kaišiadorių vyskupijos įkūrimo aplinkybėms ir pirmiesiems veiklos dešimtmečiams. Joje priminta, kad vyskupija įsteigta 1926 metais balandžio 4 dieną popiežiui Pijui XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente sukūrus Lietuvos bažnytinę provinciją.

    Šiuo metu Kaišiadorių vyskupijai vadovauja vyskupas Jonas Ivanauskas. Vyskupijoje veikia 68 parapijos, jose tarnauja daugiau nei 40 kunigų, o teritorija apima 13 savivaldybių.

    Vyskupijai priklauso ir Alytaus rajono parapijos, tarp jų Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios bei Ryliškių. Taip pat pabrėžta, kad vyskupijoje veikia trys moterų vienuolijos, o pastoracinėje veikloje talkina ir vienuolės iš kitų Lietuvos vyskupijų.

    Renginiai tęsis visus metus

    Vyskupijos šimtmečiui skirtas renginių ciklas, pasak organizatorių, vyks visus metus ir apims tiek liturgines šventes, tiek kultūrinius bei istorinius renginius. Taip siekiama įtraukti kuo platesnę parapijų bendruomenę ir priminti vyskupijos vaidmenį regionų gyvenime.

    Viena ryškesnių šimtmečio programos datų Alytaus rajone numatyta rugpjūčio 15 dieną Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Tądien per atlaidus tradiciškai sutelkiami piligrimai ir vietos tikintieji, o šiemet renginys įgaus ir jubiliejinį akcentą.

  • Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus apskrities vyrų krizių centras mini dešimties metų veiklos sukaktį ir sulaukė Alytaus rajono savivaldybės padėkos už nuoseklų darbą. Organizacija jau dešimtmetį teikia emocinę, socialinę ir teisinę pagalbą vyrams, jų artimiesiems bei šeimų nariams, patiriantiems krizes.

    Centro bendruomenei dėkojo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, įteikęs merės Rasos Vitkauskienės padėką. Savivaldybė pabrėžė centro indėlį stiprinant bendruomenės gerovę ir kuriant pagalbos kultūrą tiems, kurie dažnai linkę sunkumus spręsti tyliai.

    Minėjime dalyvavo ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Žeimienė. Centrą taip pat sveikino kitų savivaldybių ir įstaigų atstovai, socialiniai partneriai bei nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis sprendžiamos sudėtingos šeimų situacijos.

    Centro vadovas V. Tamulionis akcentavo, kad per dešimtmetį pasikeitė ir visuomenės požiūris į vyrų patiriamas krizes. Pasak jo, pagalbos prireikia ne tik dėl skyrybų ar konfliktų šeimoje, bet ir susidūrus su priklausomybėmis, emociniais sunkumais, savivertės problemomis ar prarastu socialiniu ryšiu.

    „Prieš dešimt metų daug kas skeptiškai vertino, ar vyrai iš tiesų susiduria su sunkumais ir išgyvena krizes. Norėjau įrodyti, kad vyrai patiria įvairių išbandymų – šeimoje, skyrybų metu ar kovodami su priklausomybėmis“, – sakė V. Tamulionis.

    Centras buvo įkurtas 2016 metais ir tapo vienu iš pirmųjų tokio profilio pagalbos taškų Lietuvoje. Per šį laiką paslaugų poreikis augo, o veikla plėtėsi nuo individualių konsultacijų iki ilgalaikių programų, padedančių žmonėms grįžti į stabilesnį kasdienį gyvenimą.

    Pagalba ne tik vyrams

    Įstaiga pagalbą teikia ne vien vyrams, bet ir jų artimiesiems bei paaugliams, kai šeimoje kyla konfliktai ar užsitęsusios krizės. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamos ne pavienės situacijos, o siekiama mažinti rizikas visai šeimai, ypač kai įtampa persikelia į vaikų gerovę.

    Centro veiklos apima savipagalbos grupes, individualias ir grupines konsultacijas, priklausomybių prevenciją, smurto mažinimo bei elgesio keitimo programas. Bendradarbiaujama su specialistais ir partneriais, kad pagalba būtų prieinama laiku, o žmogus neliktų vienas su problema.

    Patirtis pristatoma ir tarptautiniu mastu

    Centro atstovai teigia, kad sukaupta patirtis pristatoma ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Įstaiga dalyvauja Europos Sąjungos projektuose, kuriuose siekiama stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir kurti veiksmingesnius pagalbos modelius bendruomenėse.

    Pasak organizacijos, svarbiausias rezultatas per dešimtmetį yra didėjantis žmonių ryžtas kreiptis pagalbos. Tai, kad tema nebėra nutylima, laikoma esmine prielaida ankstyviau suvaldyti krizes ir mažinti jų pasekmes tiek asmeniui, tiek šeimai.

  • Butrimonių Išganytojo bažnyčiai – 100 metų: jubiliejus sutapo su Sekminių švente ir koncertais

    Butrimonių Išganytojo bažnyčiai – 100 metų: jubiliejus sutapo su Sekminių švente ir koncertais

    Butrimonyse šiemet išskirtinai paminėtas Butrimonių Išganytojo bažnyčios 100 metų jubiliejus, sutapęs su Sekminių švente. Sukaktis į miestelį subūrė parapijiečius, svečius ir kraštiečius, o renginių programa sujungė sakralumą, bendruomeniškumą ir kultūrines tradicijas.

    Šventinė diena prasidėjo iškilmingomis šventosiomis Mišiomis Butrimonių Išganytojo bažnyčioje. Pamaldų metu skambėjo sakralinė muzika, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, giedojo bažnyčios choras, dainavo solistė Eglė Malinauskienė.

    Iškilmėse dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai, Butrimonių seniūnijos atstovai, buvę parapijos kunigai, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Renginyje akcentuota, kad šventovė per šimtmetį išliko vienu svarbiausių vietos bendruomenės traukos centrų, lydėjusiu žmones skirtingais istoriniais laikotarpiais.

    „Visą amžių bažnyčios sienos saugojo svarbiausias šios bendruomenės akimirkas – čia buvo krikštijami vaikai, laiminamos besikuriančios šeimos, kai sunku, ieškota dvasinės paguodos bei stiprybės“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Minint jubiliejų prisiminta ir ilga dvasininkų tarnystės tradicija Butrimonyse: parapijoje dirbo ne viena kunigų karta, kurių veikla formavo ne tik religinį, bet ir socialinį miestelio gyvenimą. Vietos žmonėms tai tapo proga padėkoti ankstesnėms kartoms ir aptarti, kaip išlaikyti šventovės bei tradicijų gyvybingumą ateityje.

    Sekminės: tradicijos persikėlė į aikštę

    Po pamaldų šventinė eisena pajudėjo į Butrimonių miestelio aikštę, kur tęsėsi Sekminių minėjimas. Renginį lydėjo Sausumos pajėgų orkestras, o šventės pradžią pažymėjo choreografinė kompozicija Sekminių sakmė, skirta Sekminių papročiams ir lietuviškoms tradicijoms.

    Sekminės Lietuvoje siejamos su žalumos ir atsinaujinimo simbolika: nuo seno puošti kiemai, pinami vainikai, o vaišės tapdavo proga susitikti giminėms ir kaimynams. Butrimonyse ši nuotaika persikėlė į bendruomeninę šventę, kurioje dėmesys skirtas ir šiuolaikinei kultūrinei programai.

    Šventės metu vyko penktasis respublikinis linijinių šokių festivalis Šokantys Butrimonys, į miestelio aikštę sukvietęs 16 kolektyvų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Organizatoriai pabrėžė, kad toks formatas ne tik pritraukia dalyvius, bet ir leidžia mažesniems miesteliams išlaikyti gyvas tradicijas per šiuolaikišką bendruomenės įsitraukimą.

    Po apdovanojimų scenoje vėl nuskambėjo Butrimonių himnas, kurį atliko miestelio choras. Vėliau programą tęsė Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Butrimonių skyriaus kolektyvai, tarp jų folkloro ansambliai Žolynai ir Dėdės ir dėdienės, vaikų folkloro ansamblis Ciltukas, šokių kolektyvas Gojelis ir vokalinė grupė Crescendo.

    Vakarą užbaigė koncertai

    Šventėje netrūko ir vaišių bei mugės: bendruomenės kiemelyje vaišinta tradicine Sekminių kiaušiniene, naminiais sūriais, gira, o aikštėje veikė amatininkų ir gardumynų prekyba. Mažiesiems lankytojams pasiūlyta daugiau pramogų ir žaidimų.

    Vakaro programą vainikavo koncertai: pasirodė Martynas Kavaliauskas, grupės 16Hz ir Husarai. Renginys užbaigtas fejerverkais, o organizatoriai akcentavo, kad tokios šventės tampa svarbiu vietos identiteto ženklu, kai religinė sukaktis natūraliai susijungia su bendruomenės kultūriniu gyvenimu.

    Ši sukaktis Butrimonyse priminė ir platesnę tendenciją regionuose: istorinės datos vis dažniau minimos ne vien oficialiomis ceremonijomis, bet ir įtraukiomis programomis, kurios pritraukia skirtingas kartas. Taip šventovės ir tradicijos išlaiko aktualumą, o miesteliai randa būdų telkti žmones ne tik per atmintį, bet ir per gyvą patirtį.

  • Alytaus rajono 2025 metų ataskaita: švietimas, keliai ir 19 naujų autobusų – kas keitėsi labiausiai?

    Alytaus rajono 2025 metų ataskaita: švietimas, keliai ir 19 naujų autobusų – kas keitėsi labiausiai?

    2025 metų veiklos ataskaita

    Alytaus rajono savivaldybė pristatė 2025 metais nuveiktų darbų apžvalgą, akcentuodama švietimo infrastruktūros atnaujinimą, susisiekimo gerinimą ir socialinių paslaugų plėtrą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad metai buvo kupini iššūkių, tačiau daugelyje sričių fiksuota apčiuopiama pažanga.

    Kaip nurodoma dokumente, savivaldybė siekė, kad kasdienė aplinka gyventojams taptų patogesnė ir saugesnė, o viešosios paslaugos būtų lengviau pasiekiamos. Dalis darbų orientuota į ilgalaikius pokyčius – nuo pastatų modernizavimo iki transporto sistemos atnaujinimo.

    Švietimas ir sveikata

    Vienas ryškiausių akcentų – investicijos į ugdymo įstaigas. Remonto ir atnaujinimo darbai vyko gimnazijose ir jų skyriuose, o ataskaitoje išskiriama Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos išsaugojimas bei naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių įkūrimas Alovėje.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje planuojami platesni pokyčiai: numatyta įrengti fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos erdves bei trečiajame aukšte pritaikyti patalpas kūrybai, renginiams ir bendradarbystei. Taip pat pradėti atnaujinimo darbai Simno gimnazijos specialiojo ugdymo skyriuje, kurie, savivaldybės vertinimu, turėtų pagerinti mokinių ir darbuotojų kasdienes sąlygas.

    Sveikatos srityje ataskaitoje akcentuojama, kad į rajoną pavyko pritraukti 24 medikus, o tai siejama su paslaugų prieinamumo didinimu. Taip pat minima atnaujinta Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė bei savivaldybės finansinis prisidėjimas prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės įsigyto mamografo.

    Vaikų saugumo ir sveikatingumo temoje išskiriamos pirmokams organizuotos plaukimo treniruotės, kuriose, kaip teigiama ataskaitoje, dalyvavo 87 mokiniai. Savivaldybės vertinimu, tokios iniciatyvos prisideda prie praktinių įgūdžių ir prevencijos, susijusios su nelaimingais atsitikimais vandenyje.

    Keliai, viešasis transportas ir aplinka

    Susisiekimo infrastruktūrai 2025 metais skirta reikšminga dalis darbų: ataskaitoje nurodoma, kad išasfaltuota beveik 44 kilometrai rajono kelių. Taip pat minima, jog suremontuota apie 50 kilometrų kelių, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai bei įrengtos ir išplėstos automobilių stovėjimo aikštelės.

    Viešojo transporto atnaujinimas įvardijamas kaip vienas labiausiai matomų pokyčių: rajone pradėjo važiuoti 19 naujų, aplinkai draugiškesnių autobusų. Kartu diegtos keleiviams aktualios priemonės – realaus laiko judėjimo stebėjimas, švieslentės, garsiniai pranešimai, vaizdo kameros ir bilietų kontrolės sprendimai.

    Aplinkos tvarkymo dalyje pabrėžiama viešųjų erdvių, paplūdimių ir poilsio zonų priežiūra, vaikų žaidimų aikštelių atnaujinimas. Taip pat aprašomi kapinių infrastruktūros sutvarkymo darbai: tvėrimas, takai, laiptai, vandens kolonėlės ir automobilių stovėjimo vietos.

    Socialinės politikos srityje ataskaitoje minima, kad atnaujintas socialinis būstas Praniūnuose pritaikytas daugiavaikei šeimai, o Simne planuojama įrengti dar 20 socialinių būstų. Taip pat nurodoma, kad vienkartinė išmoka gimus vaikui Alytaus rajone padidinta iki 1 000 eurų.

    Ūkiui ir žemės ūkiui svarbioje dalyje akcentuojami klimato iššūkiai, turėję įtakos ūkininkams, bei savivaldybės sprendimas skelbti ekstremaliąją situaciją, kad būtų lengviau taikyti paramos priemones. Melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams 2025 metais, pagal ataskaitą, skirta beveik 300 000 eurų.

    Kultūros ir bendruomenės gyvenime išskiriamas tarptautinis projektas, kurio metu atkurti tautodailininko Ipolito Užkurnio ąžuoliniai darbai Pupasodyje esančiame Dainavos legendų parke. Taip pat paminėtas Alytaus rajono viešosios bibliotekos šimtmetis, Nemunaičio parapijos 400 metų jubiliejus ir bendruomenei nusipelniusių žmonių apdovanojimai.

    „Alytaus rajonas – matomas, girdimas ir vertinamas. Visa tai – mūsų bendro darbo rezultatas“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2025 metais rajone lankėsi šalies vadovai ir aukšto rango svečiai, o savivaldybė šiuos vizitus įvardija kaip didesnio matomumo ženklą. Dokumentas užbaigiamas kvietimu gyventojams teikti pasiūlymus ir aktyviai įsitraukti į rajono sprendimų priėmimą.

  • Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Vizitas į ekologinį ūkį

    Alytaus rajono Daugų seniūnijos Žvirgždėnų kaime veikiantis Klimkevičių ekologinis ūkis savivaldybės vadovams tapo proga iš arčiau pamatyti, kaip praktikoje atrodo šeimos ūkininkavimas ir ilgalaikės investicijos į kaimo verslą. Ūkyje dirba kelios kartos, o pasirinktas ekologinio ūkininkavimo kelias tęsiamas beveik 25 metus.

    Ūkyje lankėsi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir patarėja verslo plėtros klausimais Ieva Stalevičiūtė. Vizito metu jie susipažino su ūkio veikla, apžiūrėjo naudojamą žemės ūkio techniką ir aptarė kasdienius iššūkius.

    „Kai žmonės dirba žemę su meile, apie savo darbą jie kalba su džiaugsmu ir entuziazmu. Smagu matyti, kad vaikai kartu su tėvais puoselėja ūkio tradicijas, imasi naujovių ir turi aiškią viziją, kurią linkiu jiems įgyvendinti“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Nuo 30 hektarų iki mišraus ūkio

    Klimkevičių ūkio istorija prasidėjo 2002 metais, kai Aldona ir Rimas Klimkevičiai iš Alytaus persikėlė į tėviškę Žvirgždėnų kaime. Pradžioje šeima dirbo apie 30 hektarų, augino daržoves, užsiėmė bitininkyste, o vėliau nuosekliai plėtė veiklą ir investavo į techniką.

    Šiandien ūkis yra mišrus: vystoma augalininkystė ir gyvulininkystė. Augalininkystės plotai siekia apie 680 hektarų, auginami kviečiai, avižos ir grikiai, o galvijų banda sudaro apie 60 gyvulių.

    Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad ekologiniame ūkyje ypač svarbus planavimas ir procesų disciplina, nes derlingumas ir tręšimo galimybės skiriasi nuo įprastinės gamybos. Tokiuose ūkiuose didelę reikšmę įgauna sėjomaina, dirvožemio būklė, piktžolių kontrolė ir kaštų valdymas.

    Mieste augę vaikai grįžo į ūkį

    Nors Aldonos ir Rimo Klimkevičių vaikai užaugo mieste, šeima kartu atkūrė sodybą ir atgaivino senelių ūkio tradiciją. Darbai ir atsakomybės pasiskirstyti taip, kad kiekvienas šeimos narys turi aiškią sritį, o tai padeda valdyti didesnį ūkį.

    Tėvai daugiausia rūpinasi gyvulininkyste, sūnus Donatas atsakingas už vadybą ir augalininkystę, dukra Rima prižiūri finansinius reikalus. Donatas su žmona Birute taip pat gyvena kartu su tėvais, todėl sprendimus galima priimti greitai ir operatyviai.

    „Ūkis padidėjo tiek, kad plėsti jau nėra tikslo. Tai, ką turime, reikia optimizuoti“, – sako ūkininkas Donatas Klimkevičius.

    Pasak jo, savivaldybės vadovų apsilankymai ūkiuose padeda abiem pusėms geriau suprasti realią situaciją: nuo investicijų ir darbo jėgos trūkumo iki produkcijos realizavimo. Ūkininkas pabrėžia, kad tiesioginis dialogas dažnai yra efektyvesnis už formalias diskusijas.

    „Pasikalbi, padiskutuoji – tai geresnis būdas suprasti, ko iš tikrųjų reikia ūkininkui ir rajono gyventojui“, – sakė Donatas Klimkevičius.

    Didžiausias klausimas – realizavimas

    Ūkininkai atvirai kalba, kad ekologinės produkcijos realizavimas dažnai tampa sudėtingesnis nei įprastinėje grandinėje. Procesai užtrunka ilgiau dėl sertifikavimo, o pardavimo kelias neretai reikalauja papildomų tarpininkavimo žingsnių ir logistikos sprendimų.

    Klimkevičių ūkis siekia, kad pieno ūkio veikla būtų bent jau nenuostolinga, o augalininkystėje svarbiausia išlaikyti stabilumą. Ūkininkai pabrėžia, jog ekologinėje gamyboje ypač reikšmingas kainų svyravimų amortizavimas, nes sprendimai priimami ilgesniam laikotarpiui.

    Nepaisant iššūkių, šeima ieško naujų galimybių ir semiasi idėjų tarptautinėse žemės ūkio parodose, tarp jų ir Vokietijoje vykstančioje „Žalioji savaitė“. Tokie renginiai, anot ūkininkų, leidžia įvertinti vartotojų kryptis ir matyti, kaip keičiasi ekologiškos produkcijos paklausa.

    Viena iš svarbiausių ateities krypčių, kurią svarsto Klimkevičiai, yra produkto kūrimas nuo pirminės žaliavos iki galutinio vartotojo. Ūkininkai jau yra bandę gaminti speltos miltus, manų kruopas, sėlenas bei kelių rūšių miltus, vertindami, ar perdirbimas gali tapti tvirtesniu verslo modeliu.

    Vizitas Klimkevičių ekologiniame ūkyje savivaldybės atstovams leido ne tik susipažinti su ūkio kasdienybe, bet ir išgirsti konkrečius klausimus, susijusius su rinkomis, investicijomis ir veiklos tęstinumu. Tokie susitikimai, tikimasi, padeda tiksliau planuoti savivaldybės sprendimus ir stiprinti bendradarbiavimą su rajono ūkininkais.

  • Karjeros dienos Alytaus rajono savivaldybėje: septintokai išbandė tarybos darbą ir kalbėjosi su mere

    Karjeros dienos Alytaus rajono savivaldybėje: septintokai išbandė tarybos darbą ir kalbėjosi su mere

    Alytaus miesto „Volungės“ progimnazijos septintokai per karjeros dienas apsilankė Alytaus rajono savivaldybėje, kur iš arti susipažino su vietos valdžios darbu. Mokiniai aiškinosi, kaip priimami sprendimai, kokių klausimų dažniausiai sulaukia savivaldybė ir kaip jie sprendžiami praktiškai.

    Vizito pradžioje mokiniai užsuko į priimamąjį ir sužinojo, kaip organizuojamas gyventojų aptarnavimas bei kodėl dalis problemų sprendžiamos iškart, o kitos reikalauja ilgesnių procedūrų. Taip pat aplankyta santuokų salė, kurioje vyksta civilinės metrikacijos ceremonijos ir fiksuojami svarbūs šeimų gyvenimo įvykiai.

    Trumpam tapo tarybos nariais

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė tarybos posėdžių salė, kur mokiniai turėjo galimybę „pasimatuoti“ tarybos nario vaidmenį. Septintokai diskutavo, svarstė pateiktas situacijas ir praktiškai išbandė balsavimo procesą, kad geriau suprastų, kaip formuojami sprendimai.

    Toks formatas padeda pamatyti, kad savivaldos darbas nėra vien formalūs posėdžiai: sprendimai dažnai remiasi derinimais, skirtingų interesų suderinimu ir atsakomybe prieš bendruomenę. Moksleiviams tai tapo proga įvertinti, kiek daug pasirengimo ir argumentų reikia, kad idėja virstų realiu sprendimu.

    Pokalbis su mere Rasa Vitkauskiene

    Vizito pabaigoje mokiniai susitiko su Alytaus rajono mere Rasa Vitkauskiene ir uždavė jiems rūpimus klausimus. Jaunuoliai domėjosi, kaip tampama meru, kokie yra didžiausi iššūkiai kasdieniame darbe ir kas teikia daugiausia motyvacijos dirbant savivaldai.

    „Svarbiausia – smalsumas, atkaklumas ir noras prisidėti prie savo krašto gerovės, o didžiausi tikslai kartais gimsta visai netikėtai“, – sakė Rasa Vitkauskienė.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokie vizitai padeda mokiniams geriau suprasti pilietiškumo reikšmę ir tai, kaip vietos sprendimai daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui. Moksleiviai išvyko ne tik su įspūdžiais, bet ir su aiškesniu vaizdu, ką reiškia dirbti viešajame sektoriuje.

  • Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje šią vasarą planuojama atverti naują viešą erdvę poilsiui ir bendruomenės renginiams – „Laisvalaikio salą“. Alytaus rajono savivaldybė skelbia, kad teritorijoje šiuo metu vyksta intensyvūs įrengimo darbai, o tikslas – sukurti patogią vietą kasdieniam laisvalaikiui ir šventėms.

    Pasak savivaldybės, beveik 30 arų plote numatyta sutvarkyti takus ir aikšteles, pastatyti lauko pavėsinę, įrengti suoliukus bei atliekų dėžes. Erdvėje suplanuotos atskiros zonos skirtingam amžiui: vaikams – žaidimų aikštelė su čiuožykla ir sūpynėmis, vyresniems – lauko treniruokliai.

    „Kiekviena naujai kuriama erdvė Alytaus rajone pirmiausia yra skirta žmonėms – poilsiui, bendrystei ir buvimui kartu. Tikiu, kad ši vieta Alovėje taps ne tik traukos tašku, bet ir gyvu bendruomenės centru, kuriame susitiks skirtingos kartos, gims šventės ir stiprės tarpusavio ryšys“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Vienas svarbiausių akcentų – infrastruktūra patogiam ir saugiam naudojimui vakare: projektuojamas apšvietimas, numatytos tvarkingos prieigos. Taip pat pabrėžiama, kad erdvė bus pritaikyta žmonėms su negalia, kad ja galėtų naudotis kuo platesnė bendruomenės dalis.

    „Laisvalaikio sala“ projektuojama ne tik kaip parkas pasivaikščiojimams, bet ir kaip vieta vietos renginiams. Savivaldybė nurodo, kad ateityje čia planuojama įrengti sceną, kuri leistų organizuoti kultūrinius pasirodymus, bendruomenės šventes ir kitus susibūrimus.

    Projektas siejamas ir su vietos tapatybe: erdvėje integruojami simboliniai motyvai, susiję su krašto istorija ir ženklais. Nurodoma, kad Saulės ratas simbolizuoja šeimą ir gyvybę, spiralė – laiką ir judėjimą, o trys auksiniai Alovės ženklai primena bendrystę; šie elementai įkomponuojami į takus, aikšteles ir mažąją architektūrą.

  • Butrimonių šeimos gydytojai – 70: Honorata Žilinskienė pacientais rūpinasi jau 45 metus

    Butrimonių šeimos gydytojai – 70: Honorata Žilinskienė pacientais rūpinasi jau 45 metus

    Jubiliejus Butrimonių ambulatorijoje

    Alytaus rajone paminėta išskirtinė sukaktis: 70-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Butrimonių ambulatorijoje dirbanti šeimos gydytoja Honorata Žilinskienė. Į susitikimą atvyko Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė ir Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Giedrė Ilgūnaitė.

    Sveikinimas vyko pačioje gydytojos darbo vietoje, kuri, kaip sako bendruomenė, per daugelį metų tapo jos kasdienybės centru. Butrimonyse H. Žilinskienė pacientų sveikata rūpinasi daugiau nei keturis dešimtmečius.

    Padėka už ilgametę tarnystę

    Jubiliejaus proga merė padėkojo gydytojai už nuoseklų ir atsakingą darbą, pagalbą rajono gyventojams bei atsidavimą profesijai. Savivaldybė pabrėžė, kad šeimos gydytojo vaidmuo regionuose dažnai tampa ne tik medicinine, bet ir socialine atrama žmonėms.

    „Jūsų profesionalumas, rūpestis ir žmogiškas dėmesys pelnė pacientų pagarbą bei pasitikėjimą. Per daugelį metų Jūs ne tik gydėte, bet ir teikėte viltį, buvote svarbi atrama daugeliui žmonių“, – sakė Rasa Vitkauskienė.

    Pati gydytoja dėmesio neslėpė sutikusi su jauduliu ir šiluma. Ji trumpai padėkojo už sveikinimus, pabrėždama, kad bendruomenės įvertinimas jai yra itin prasmingas.

    45 metai su tais pačiais pacientais

    Butrimonių ambulatorijoje H. Žilinskienė dirba 45 metus ir per tą laiką rūpinosi ne viena pacientų karta. Pasak gydytojos, jos prižiūrimų pacientų skaičius siekia apie 1 200, o ilgalaikis ryšys su žmonėmis dažnai perauga į artimą pasitikėjimą.

    Gydytoja pasakoja, kad šiandien tenka konsultuoti ne tik seniai pažįstamus pacientus, bet ir jų vaikus bei anūkus. Toks tęstinumas, anot medikų, yra viena svarbiausių šeimos medicinos stiprybių, leidžianti geriau pažinti žmogaus sveikatos istoriją ir laiku pastebėti pokyčius.

    H. Žilinskienė teigia, kad svarbiausia motyvacija per visus metus nepasikeitė: noras padėti ir matyti realų rezultatą, kai pacientai pasveiksta ar išmoksta geriau valdyti lėtines ligas. Ji pabrėžia, kad šeimos gydytojo darbe vienodai reikšmingi ir medicininiai sprendimai, ir žmogiškas dėmesys.

    Medikės profesija gydytoją lydėjo nuo vaikystės, o pasirinkimą sustiprino šeimos pavyzdys: jos mama taip pat buvo medikė. Kolegos ir bendruomenė akcentuoja, kad ilgametė patirtis ir ramus, nuoseklus darbas regiono ambulatorijoje yra svarbus pavyzdys jauniesiems specialistams.