Tag: Raseinių rajono savivaldybė

  • Jaunimas iš regionų kelia problemas Seime: štai ko prašo Raseinių rajono moksleiviai

    Seime spalio 28 dieną vyks konferencija apie jaunimo gyvenimą regionuose, kurioje bus pristatytos Raseinių rajono jaunuolių patirtys ir siūlymai sprendimų priėmėjams. Renginys numatytas Seimo III rūmų Konferencijų salėje, jame dalyvaus jaunimo politikos, savivaldos ir parlamento atstovai.

    Konferencijoje bus apžvelgti projekto „Savivaldus Raseinių rajono jaunimas“ rezultatai, sukaupti per metus trukusias veiklas. Projekto metu jauni žmonės dalyvavo mokymuose, diskusijose, stovykloje ir idėjų kūrimo renginiuose, kuriuose įvardijo kasdienes problemas ir siūlė sprendimus.

    Viena ryškiausių išsakytų temų yra emocinė gerovė ir mokyklos mikroklimatas. Jaunuoliai akcentuoja, kad pagalbos poreikis auga, tačiau regionuose ją gauti neretai sunkiau dėl ribotų specialistų pajėgumų ir ilgesnių laukimo eilių.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra jaunimo laisvalaikio ir susibūrimo erdvės, taip pat sporto infrastruktūra. Pasak jaunuolių, kai veiklų pasirinkimas mažas, o alternatyvų po pamokų trūksta, didėja atskirties jausmas ir silpnėja motyvacija likti gyventi gimtajame krašte.

    Praktiniai kasdienybės iššūkiai regionuose dažnai siejami su susisiekimu ir paslaugų pasiekiamumu. Jaunimas pabrėžia viešojo transporto svarbą tarp gyvenviečių, nes nuo maršrutų ir jų dažnio tiesiogiai priklauso galimybės mokytis, dirbti, dalyvauti neformaliame ugdyme ar būreliuose.

    Konferencijoje bus aptarti ir jaunimo pasiūlymai dėl įtraukimo į mokyklų sprendimus, vasaros užimtumo bei darbo galimybių plėtros. Tokie sprendimai siejami su jaunų žmonių savarankiškumu, ankstyva darbo patirtimi ir didesniu pasitikėjimu vietos bendruomene.

    „Jaunimo balsas turi būti girdimas ne tik apklausose ar renginiuose, bet ir priimant sprendimus, kurie keičia kasdienybę mokykloje bei savivaldybėje“, – sakė vienas iš renginio dalyvių.

    Diskusijoje apie tai, kaip jaunuolių įžvalgas paversti konkrečiais sprendimais nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, dalyvaus Seimo nariai, Jaunimo reikalų agentūros ir Raseinių rajono savivaldybės atstovai. Taip pat bus pristatyti Raseinių rajono planai ruošiantis Lietuvos jaunimo sostinės 2027 metais iniciatyvai.

    Renginio iniciatoriumi įvardijamas Seimo narys Matas Skamarakas, o tarp numatomų dalyvių minimas Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius ir Jaunimo reikalų agentūros direktorė Olga Polevikova. Konferenciją moderuos Nerijus Miginis, o organizacinį įgyvendinimą koordinuoja VšĮ „Ariogalos tėkmė“, bendradarbiaujant su savivaldybės administracija.

    Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“. Organizatoriai pabrėžia, kad viešumas ir galimybė stebėti renginį nuotoliu padeda įtraukti daugiau regionų jaunimo ir bendruomenių, kurioms aktualūs tie patys klausimai.

    Projektas „Savivaldus Raseinių rajono jaunimas“ finansuojamas iš Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ lėšų. Renginio medžiagoje akcentuojama, kad pateikiamos įžvalgos atspindi projekto dalyvių požiūrį ir nebūtinai sutampa su finansuotojų pozicija.

  • Šiluva tampa tarptautiniu traukos centru: pirmasis religinio turizmo forumas Lietuvoje

    Raseiniuose ir Šiluvoje spalio 1–2 dienomis surengtas pirmasis Lietuvoje tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“. Renginys subūrė turizmo paslaugų teikėjus, kelionių organizatorius, piligrimystės centrų, Bažnyčios, savivaldybių ir valstybės institucijų atstovus.

    Forumo tikslas buvo praktiškas: Lietuvos sakralinio paveldo vietas, tokias kaip Šiluva, Kryžių kalnas, Žemaičių Kalvarija ir Tytuvėnai, aiškiau ir patraukliau pristatyti užsienio rinkoms. Nors šios vietovės gerai žinomos Lietuvos keliautojams, tarptautiniams turistams jos dažnai dar nėra įtrauktos į įprastus maršrutus.

    Į renginį užsiregistravo per 100 dalyvių, vyko konferencija, diskusijos, turizmo pasiūlymų pristatymai ir verslo susitikimai. Antrąją dieną svečiai dalyvavo pažintiniame ture po svarbiausias sakralines vietas, kad galėtų įvertinti maršrutų logistiką ir patirtis realiomis sąlygomis.

    Religinis turizmas vis dažniau vertinamas kaip platesnė kelionių kryptis, apjungianti piligrimystę, istorijos, architektūros, meno ir tradicijų pažinimą. Praktikoje tai reiškia, kad atvykę lankytojai naudojasi gidų paslaugomis, renkasi nakvynę, lankosi muziejuose ir palieka pajamas vietos verslams, todėl savivaldybėms svarbus tampa ne tik srautas, bet ir lankytojų patirties kokybė.

    Renginio dalyvius pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius ir ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Artūras Pekauskas. Forume akcentuota, kad tarptautinei auditorijai svarbiausia aiški informacija, patogus susisiekimas, patikimi vietos partneriai ir paslaugų prieinamumas skirtingoms keliautojų grupėms.

    „Šiluva mums yra ypatinga vieta, kuria norime pasidalyti su atvykstančiais į Lietuvą. Tikiuosi, kad pažintys ir pokalbiai virs konkrečiomis kelionėmis, o svečiai mūsų krašte ras priežasčių pasilikti ilgiau ir sugrįžti“, – sakė meras Arvydas Nekrošius.

    Organizatorių teigimu, kelias iki forumo buvo nuoseklus: Raseinių rajono atstovai jau ne vienus metus bendradarbiauja su Europos piligrimystės centrais ir kartu su kaimyninėmis savivaldybėmis plėtoja „Malonių kelią“. Tarptautiniai ryšiai užmegzti dalyvaujant religinio turizmo dirbtuvėse Fatimoje, o tai atvėrė galimybę į Lietuvą pakviesti užsienio partnerius.

    Forume apie tendencijas ir keliautojų lūkesčius kalbėjo ir užsienio pranešėjai, pabrėžę, kad religinė kelionė šiandien dažnai planuojama kaip kultūrinė patirtis. Tai reiškia didesnį poreikį profesionaliai interpretacijai, daugiakalbei informacijai, iš anksto rezervuojamoms paslaugoms ir aiškiai suformuotiems maršrutams.

    Diskusijoje apie tikėjimo kelius Europoje dėmesys sutelktas į tvarumą ir pusiausvyrą tarp lankytojų srautų ir šventovių ramybės. Akcentuota, kad svarbu atliepti skirtingų keliautojų poreikius, išlaikant pagarbą vietai ir vietos bendruomenių kasdienybei.

    Po konferencijos surengti 98 verslas verslui susitikimai, kuriuose kelionių organizatoriai ir paslaugų teikėjai aptarė konkrečius maršrutus, grupių poreikius, nakvynę, transportą ir gidų paslaugas. Organizatorių vertinimu, būtent tokie tiesioginiai susitarimai dažniausiai ir lemia, ar vietovė atsiras tarptautinėse kelionių programose.

    Forumas baigtas pažintiniu turu į Šiluvos šventovę, Kryžių kalną, Žemaičių Kalvariją ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyną. Daliai svečių programa pratęsta ir Vilniuje, siekiant parodyti, kaip religinis paveldas gali būti pristatomas kaip vientisas pasakojimas, jungiantis skirtingas Lietuvos vietas.

    Renginį organizavo Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“, partneriais tapo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, Užsienio reikalų ministerija ir „Malonių kelias“. Organizatoriai teigia, kad užmegzti ryšiai turėtų virsti naujomis programomis ir ilgesne keliautojų viešnage regione.

  • Ukmergės bendruomenės sveikatos taryba Raseiniuose: kokių sprendimų parsiveš rajono paslaugoms?

    Praėjusią savaitę Ukmergės rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos nariai vyko į Raseinių rajono savivaldybę. Susitikimo tikslas buvo pasidalyti patirtimi ir pasitikrinti, kokie praktiniai sprendimai regionuose veikia geriausiai, kai kalbama apie sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę.

    Vizito metu su Raseinių savivaldybės administracijos specialistais aptartos temos, susijusios su vykdoma sveikatos sistemos pertvarka. Daug dėmesio skirta bendruomenės sveikatos tarybų vaidmeniui, jų įsitraukimui į sprendimų priėmimą ir tam, kaip savivaldybės gali greičiau reaguoti į gyventojų poreikius.

    Ką aptarė savivaldybių atstovai?

    Diskusijose akcentuota, kad savivaldybėms svarbu turėti aiškius mechanizmus, kaip koordinuoti visuomenės sveikatos priemones ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tokios tarybos kaip BST neretai tampa jungtimi tarp įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldos, ypač sprendžiant prevencijos, psichikos sveikatos ir paslaugų tęstinumo klausimus.

    Taip pat aptarti praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria regionai: specialistų trūkumas, eilių valdymas, paslaugų organizavimas mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Pasidalinta idėjomis, kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp įstaigų ir geriau informuoti gyventojus apie jiems priklausančias paslaugas.

    Apsilankė gydymo įstaigose

    Ukmergės delegacija lankėsi VšĮ Raseinių ligoninėje ir VšĮ Raseinių psichiatrijos dienos stacionare suaugusiems. Įstaigose pristatyti organizaciniai sprendimai, diegiamos naujovės ir kryptys, kuriomis plečiamos paslaugos, kad jos būtų lengviau pasiekiamos vietos gyventojams.

    Tokie vizitai savivaldai leidžia ne tik susipažinti su veikiančiais modeliais, bet ir įvertinti, ką realiai galima pritaikyti savo rajone. Dažniausiai tai apima pacientų srautų valdymą, paslaugų integravimą, komandinio darbo stiprinimą ir psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimą.

    Kas dalyvavo išvykoje?

    Į Raseinius vyko BST pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė Danutė Užkurėlytė ir tarybos nariai: Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Dalia Unikienė, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Ragelytė-Kraucevičienė, Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Liubomirskienė, Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Evelina Kimsė, VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Ukmergės vaikų dienos centro direktorė Daiva Kalvelienė.

    Kartu dalyvavo ir Savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, sveikatos reikalų koordinatorė Dainora Šlinkšienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ingrida Krikštaponienė ir Ramūnė Bakučionienė. Kelionės metu taip pat aplankyti regiono objektai, tarp jų Šiluvos šventovė, Šiluvos piligrimų centras ir Lyduvėnų tiltas.

    Savivaldybės teigimu, tokie tarpsavivaldybiniai susitikimai padeda greičiau identifikuoti veiksmingas praktikas ir susitarti dėl konkrečių žingsnių, kurie gali pagerinti paslaugas gyventojams. Tikimasi, kad įžvalgos iš Raseinių bus panaudotos planuojant tolesnius Ukmergės rajono sprendimus sveikatos priežiūros srityje.

  • Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kaip gerinti paslaugas ir prieinamumą žmonėms su negalia

    Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kaip gerinti paslaugas ir prieinamumą žmonėms su negalia

    Susitikimas Raseinių savivaldybėje

    2026 metų gegužės 8 dieną Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius surengė asmenų su negalia reikalų koordinatoriams skirtą susitikimą. Jo tema buvo koordinatoriaus veikla savivaldybėse ir gerosios praktikos dalijimasis, siekiant vienodesnių sprendimų skirtinguose regionuose.

    Renginyje dalyvavo įvairių savivaldybių specialistai, tarp jų ir Pagėgių savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė. Diskusijose daug dėmesio skirta teisių užtikrinimui, paslaugų prieinamumui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui, kai sprendimai priklauso ne nuo vienos įstaigos.

    Prieinamumas ir STASIS reikšmė

    Susitikimo metu aptartos koordinatoriaus funkcijos ir praktiniai darbo metodai savivaldybėse, kai reikia suderinti socialinių paslaugų organizavimą, informavimą ir atvejo valdymą. Dalyviai akcentavo, kad gyventojams svarbiausia aiškus kelias, kur kreiptis ir kas atsakingas už sprendimų įgyvendinimą.

    Taip pat nagrinėti statinių prieinamumo klausimai ir statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos STASIS vaidmuo. Pabrėžta, kad sisteminga stebėsena ir viešinami duomenys padeda tiksliau įvertinti visuomeninės paskirties pastatų pritaikymą ir greičiau identifikuoti problemines vietas.

    Pagalba krizėse ir pasirengimas pokyčiams

    Atskirai aptartas pagalbos organizavimas krizinėse situacijose, kai asmuo su negalia ar sunkios sveikatos būklės žmogus negali likti namuose be artimųjų ar globėjų priežiūros. Diskutuota apie veiksmų algoritmus, institucijų atsakomybių pasidalijimą ir greito reagavimo svarbą, kad pagalba būtų suteikta laiku.

    Susitikime paliestas ir deinstitucionalizacijos procesas bei su 2030 metais siejami pokyčiai, turintys įtakos savivaldybių paslaugų planavimui. Dalyviai aptarė, kaip stiprinti bendruomenines paslaugas, kad reikalinga pagalba būtų prieinama kuo arčiau žmogaus gyvenamosios aplinkos.

    Renginio pabaigoje specialistai dalijosi kasdienėje veikloje kylančiais iššūkiais ir sprendimais, kurie pasiteisino praktikoje. Sutarta, kad tokie susitikimai padeda vienodinti darbo standartus ir labiau orientuoti savivaldybių sprendimus į žmogaus savarankiškumą bei visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime.

    „Tokie susitikimai padeda suderinti praktinius sprendimus ir greičiau rasti veiksmingus būdus, kaip užtikrinti paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia“, – sakė Pagėgių savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daina Korženkienė.