CP v2

Tag: Rassvet

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos bandymas sukurti vietinę „Starlink“ alternatyvą patyrė naują nesėkmę: nė vienas iš 16 palydovų, paleistų liepos 19 dieną pagal Rassvet programą, nepasiekė planuotos orbitos. Tai, remiantis palydovų stebėjimo duomenimis, nurodo Karo studijų institutas.

    Skelbiama, kad dauguma palydovų šiuo metu skrieja maždaug 300–400 kilometrų aukštyje, nors numatytas darbinis aukštis turėjo siekti apie 870 kilometrų. Mažiausiai du aparatai, kaip teigiama, juda trajektorija, kuri gali baigtis grįžimu į Žemės atmosferą.

    Žemesnė orbita reiškia trumpesnį laiką

    Žemesnė orbita palydovams kelia papildomų problemų: atmosferos pasipriešinimas didesnis, todėl aparatai greičiau praranda greitį ir sunaudoja daugiau kuro korekcijoms. Dėl to jų eksploatacijos laikas gali būti gerokai trumpesnis, net jei daliai pavyktų stabilizuotis.

    Šie techniniai nesklandumai svarbūs ne vien dėl kosmoso programos prestižo. Palydovinis ryšys tapo kritine šiuolaikinio karo dalimi, leidžiančia valdyti dronus, perduoti žvalgybinę informaciją ir palaikyti ryšį ten, kur antžeminė infrastruktūra sunaikinta.

    Net dalinis veikimas gali padidinti smūgių tikslumą

    Ukrainos pusėje „Starlink“ ryšys plačiai siejamas su gebėjimu koordinuoti dalinius, naudoti žvalgybinius ir smogiamuosius dronus bei operatyviai perduoti duomenis. Rusijai kuriant Rassvet, tikslas panašus: užtikrinti ryšio kanalą, kuris padėtų tiksliau valdyti nuotolines nepilotuojamas sistemas ir nukreipti smūgius.

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje skelbia patvirtinusi mažiausiai 16 874 civilių žūtis ir 51 173 sužeidimus nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Misijos vertinimu, 2026 metų liepa buvo kruviniausias mėnuo civiliams nuo 2022 metų kovo, o tai siejama su išaugusiu apšaudymų iš oro intensyvumu.

    Šiame kontekste net ir nepilnai veikianti palydovų grupė gali turėti pasekmių mūšio laukui. Karo studijų institutas perspėja, kad esami Rassvet palydovai, kai ryšys veikia, gali sudaryti sąlygas tikslesniems smūgiams nuotoliniu būdu valdomomis nepilotuojamomis sistemomis.

    Ankstesni paleidimai ir ryšio „langai“

    Ataskaitoje taip pat lyginami ankstesni rezultatai: iš 16 Rassvet palydovų, paleistų kovo 24 dieną, 12 pasiekė maždaug 550 kilometrų aukštį ir, kaip teigiama, ten išliko. Tokia konfigūracija, nors ir nepilna, esą jau gali suteikti ribotą ryšį su antžeminiais terminalais kelis kartus per dieną.

    Tuo pat metu Ukraina 2026 metų pradžioje pranešė, kad neteisėtai Rusijos pajėgų naudoti „Starlink“ terminalai buvo išjungti, kai pereita prie griežtesnės leidžiamų terminalų kontrolės sistemos. Tai galėjo paskatinti Maskvą skubinti Rassvet diegimą, net jei techninės ir pramoninės galimybės tam dar nėra pasirengusios.

    Problemos dėl masto ir „Soyuz“ paleidimų

    Rassvet palydovus kuria Rusijos aviacijos ir kosmoso bendrovė Bureau 1440, skelbianti planus vykdyti dar dešimtis paleidimų ir iškelti šimtus palydovų. Tačiau Ukrainos ryšių ir radioelektroninės kovos specialistai yra nurodę, kad nuolatiniam, stabiliam ryšiui prireiktų bent 200–250 palydovų orbitoje, o tokį skaičių artimiausiu metu pasiekti gali būti sudėtinga.

    Vienas iš ribojančių veiksnių – priklausomybė nuo „Soyuz-2.1b“ raketų, kurias ataskaita apibūdina kaip brangų ir ribotai prieinamą resursą. Vertinant pastarųjų metų paleidimų tempą, net ir idealiu atveju palydovų iškėlimo sparta gali būti per lėta, kad greitai būtų suformuota pilnavertė sistema.

    Ukraina smogia tiekimo grandinei

    Ukraina siekia stabdyti programą ne tik mūšio lauke, bet ir taikydamasi į infrastruktūrą. Skelbta, kad rugpjūčio 14–15 dienomis smogta Progress Space Rocket Center, kuris siejamas su „Soyuz“ tipo nešėjų gamyba.

    Taip pat buvo pranešta apie bandymą smogti Plesecko kosmodromui rugpjūčio 23 dieną, o būtent iš šios aikštelės, kaip teigiama, vyko ir Rassvet paleidimai. Jei tokie smūgiai apsunkina gamybą ar paleidimų infrastruktūrą, tai gali reikšti papildomas vėlavimo rizikas programai, kuri Maskvai svarbi dėl ryšio ir smūgių valdymo galimybių.

    Nors naujausias palydovų paketas nepasiekė planuotos orbitos, ekspertai pabrėžia, kad grėsmė Ukrainai niekur nedingsta. Karo logika čia paprasta: net ribotas ryšys tam tikrais laiko „langais“ gali padėti tiksliau nukreipti dronus ir raketas, o tai didina riziką civiliams ir infrastruktūrai.

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusija bando kurti plačiajuosčio palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“, dažnai pristatomą kaip alternatyvą „Starlink“. Tačiau naujausia palydovų grupė susidūrė su problemomis: dalis aparatų nepakėlė orbitos iki planuoto aukščio ir pradėjo leistis žemyn.

    JAV Kosminių pajėgų viešai skelbiamuose orbitinių objektų kataloguose matyti, kad 2026 metais liepos 19 dieną iš Plesecko kosmodromo raketa „Sojuz-2-1b“ į kosmosą iškėlė 16 „Rassvet-3“ palydovų. Iš pradžių jie skriejo maždaug 289–327 kilometrų aukštyje, o tai laikoma palyginti žema orbita, kurioje atmosferos pasipriešinimas vis dar reikšmingas.

    Vėliau dalis palydovų bandė kelti orbitą, tačiau kai kurių manevrai atrodė neefektyvūs. Viešai prieinami stebėsenos duomenys rodo, kad keli aparatų aukštis padidėjo tik iki maždaug 313–332 kilometrų, o nė vienas iš liepos mėnesio paleidimo palydovų neperžengė 360 kilometrų ribos.

    Analitikų vertinimu, bent keli palydovai po bandymų kelti orbitą sustojo ir pradėjo palaipsniui žemėti. Du objektai rugpjūčio pabaigoje, skaičiuojant pagal stebėsenos kreives, jau buvo kritę žemiau 300 kilometrų ir, tikėtina, artėja prie deorbitacijos, kai aparatas sudega atmosferoje.

    Tai ne pirmas praradimas šio projekto istorijoje. Ankstesniais mėnesiais buvo fiksuotas bent vienas „Rassvet“ palydovas, kuris nuo pat misijos pradžios neatliko nė vieno orbitos kėlimo manevro ir galiausiai įėjo į atmosferą, taip parodydamas, kad konstelacijos formavimas kol kas vyksta nelygiai.

    Ambicijos didelės, bet svarbus tankis

    Už „Rassvet“ plėtrą atsakinga „Bureau 1440“ yra deklaravusi tikslą iki 2027 metų pasiekti apie 250 palydovų, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama ir apie maždaug 900 aparatų. Tokios apimties konstelacija reikštų daug paleidimų ir neišvengiamą techninių gedimų bei kosminių šiukšlių rizikos augimą.

    Žemai skriejančių ryšio palydovų modelis remiasi kiekybe: stabilų ir nenutrūkstamą ryšį užtikrina tik pakankamai didelis veikiančių aparatų skaičius. Ukrainos palydovinio ryšio ekspertai anksčiau yra teigę, kad pirmosios „Rassvet“ grupės jau gali suteikti kelis ryšio langus per dieną, tačiau ištisiniam padengimui reikėtų šimtų palydovų.

    Pleseckas išlieka pagrindinis taškas

    Problemos su dalimi „Rassvet“ palydovų nereiškia, kad Rusija negali greitai papildyti savo orbitinės infrastruktūros. Rugpjūčio 24 dieną iš Plesecko vėl kilo raketa, o Rusijos gynybos ministerija pranešė į orbitą iškėlusi dar vieną, įslaptintą karinį palydovą.

    Tokiuose pranešimuose krovinys dažniausiai įvardijamas bendriniu „Kosmos“ pavadinimu, neatskleidžiant techninių detalių. Tas pats kosmodromas naudojamas ir „Rassvet“ partijoms, todėl net ir praradus kelis aparatus programa gali būti tęsiama, jei išlieka gamybos ir paleidimų tempas.