Netoli Teotihuacán kultūrinės įtakos zonos centrinėje Meksikoje aptikti trys raudonu pigmentu tapyti glifai paskatino iš naujo vertinti, ar ši civilizacija turėjo savitą rašto tradiciją. Ženklai rasti sunkiai pasiekiamoje oloje ant Cerro Delgado šlaito, kur patekti galima tik įveikus sudėtingą kopimą.
Mokslininkai nurodo, kad glifai tapyti tamsiai raudonu pigmentu, tikėtina, su hematitu, o jų kontūrai kai kur vos įžiūrimi plika akimi. 2022 metais vykdytų lauko tyrimų metu pasitelktas skaitmeninis vaizdo apdorojimas leido išryškinti blankias detales ir atskirti simbolius nuo senesnių, šio regiono uolų meno tradicijų.
Pirmasis ženklas: „Dainuojantis kalnas“
Ryškiausias glifas vaizduoja stilizuotą trijų kalnų motyvą, prie kurio matyti tarsi iš pravertų burnų kylantys vingiuoti elementai. Teotihuacán ikonografijoje panašūs motyvai neretai siejami su kalba, giesme ar dainavimu, todėl tyrėjai šį ženklą interpretuoja kaip „Dainuojantį kalną“.
Ši interpretacija sustiprėja dėl vėlesnių vietovardžių paralelių: vienas netoliese esantis kalnas vėliau nahuatlių kalba buvo vadinamas Cuicatepec, o šis pavadinimas taip pat gali būti verčiamas kaip dainuojantis kalnas. Dėl to keliama prielaida, kad glifas galėjo žymėti konkrečią vietą ar kraštovaizdžio objektą.
Du kiti glifai ir galimos jų prasmės
Antrasis ženklas, pasak tyrėjų, primena kompoziciją su elementais, panašiais į vėrinį ar audinį, ir vertikaliai išdėstytą ginklą. Dėl panašumų su Teotihuacán karių vaizdiniais svarstoma, kad tai galėjo būti karinio statuso, titulo arba su kariais susijusios grupės žymuo, nors galutinės išvados kol kas atsargios.
Didžiausias, trečiasis glifas atrodo kaip stačiakampė rėminė struktūra, užpildyta žvaigždes primenančiais simboliais. Jis nutapytas virš nedidelės uolinės atbrailos, kur matyti ugnies pėdsakų, o olos sienos ir lubos vietomis pajuodusios nuo suodžių, todėl spėjama, kad čia galėjo vykti su ugnimi susiję ritualai.
Ką tai sako apie Teotihuacán raštą?
Pastaraisiais metais archeologiniuose radiniuose vis dažniau identifikuojami Teotihuacán ženklai, kurie gali atitikti vietovardžius, vardus, titulus ar kalendorinę informaciją. Tyrėjų teigimu, šiuo metu aprašomas repertuaras siekia beveik 120 ženklų, o tai leidžia kalbėti apie nuoseklesnę ženklų sistemą, o ne pavienius dekoratyvinius motyvus.
Naujausiame tyrime argumentuojama, kad tai galėjo būti logo-fonetinis raštas, kuriame ženklai perteikia ir sąvokas ar žodžius, ir garsinę informaciją. Vis dėlto Teotihuacán rašto problema lieka atvira: nėra galutinai aišku, kokia kalba galėjo būti užrašoma, o dalies glifų reikšmės tebėra diskusijų objektas.
Šio radinio reikšmė platesnė nei trijų ženklų interpretacija: jis rodo, kad rašytinės komunikacijos tradicijos Teotihuacán įtakos erdvėje galėjo būti labiau paplitusios, nei manyta anksčiau. Tokie atradimai ypač svarbūs siekiant suprasti, kaip ši viena didžiausių ikikolumbinės Amerikos urbanistinių civilizacijų fiksavo vietų pavadinimus, socialinį statusą ir ritualines praktikas.