Artėjant rudeniui ir žiemai, kelio sąlygos tampa nenuspėjamos, todėl vien tik sezoninis padangų keitimas dar negarantuoja saugumo. Ekspertai dažnai mini apie 7 laipsnių Celsijaus ribą: žemiau jos vasarinių padangų gumos mišinys kietėja, todėl prastėja sukibimas ir ilgėja stabdymo kelias.
Keičiant padangas verta įvertinti ne tik jų tipą, bet ir realią būklę. Teisės aktuose minimalus leistinas protektoriaus gylis lengviesiems automobiliams paprastai yra 1,6 milimetro, tačiau tai yra riba, o ne rekomendacija kasdieniam saugumui.
Praktikoje specialistai pataria vasarines padangas keisti, kai protektorius sumažėja iki maždaug 3 milimetrų, o žiemines iki maždaug 4 milimetrų. Susidėvėję grioveliai prasčiau šalina vandenį ir pažliugusį sniegą, todėl didėja akvaplanavimo rizika ir automobilis sunkiau prognozuojamai valdomas.
Ne tik protektorius
Padangos būklę lemia ir amžius, guminio mišinio sukietėjimas bei mikroįtrūkimai, kurie dažniau atsiranda dėl saulės, ozono ir netinkamo laikymo. Net jei protektoriaus dar pakanka, sukietėjusi guma šaltuoju metu gali pastebimai pabloginti sukibimą.
Taip pat svarbu apžiūrėti, ar nėra šoninės sienelės pažeidimų, įpjovimų, gumbų ar nelygaus dėvėjimosi. Tokie požymiai neretai signalizuoja ir apie neteisingą ratų suvedimą, pakabos gedimus ar ilgą važiavimą netinkamu slėgiu.
Ką patikrinti servise
Sezoninė padangų keitimo procedūra turėtų apimti ratų balansavimą ir ratlankių būklės įvertinimą. Net nedidelis disbalansas gali sukelti vibracijas, spartinti padangų dėvėjimąsi ir didinti apkrovas važiuoklei, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Servise taip pat verta paprašyti patikrinti, ar ratlankiai nėra deformuoti, ar sandariai sukimba padanga su ratlankiu, ar ventiliai ir slėgio kontrolės davikliai veikia tinkamai. Šaltuoju sezonu slėgio svyravimai juntami labiau, todėl net ir nedidelis nuokrypis gali pabloginti stabilumą.
Laikymas gali sugadinti
Nuimtas padangas prieš sandėliavimą reikėtų nuplauti nuo purvo ir kelių druskų, išimti akmenukus, gerai išdžiovinti. Laikyti geriausia sausoje, vėsioje ir nuo saulės apsaugotoje vietoje, kad guma mažiau senti ir netrūkinėtų.
Jei padangos laikomos be ratlankių, jas rekomenduojama statyti vertikaliai ir periodiškai pasukti, kad nesideformuotų. Jei laikomi sukomplektuoti ratai, juos galima sudėti horizontaliai į krūvą, retkarčiais pakeičiant eiliškumą, arba pakabinti ant tam skirtų laikiklių.
Dar viena praktinė detalė, kurią vairuotojai dažnai praleidžia, yra ratų sužymėjimas prieš nuėmimą. Pažymėjus, kur kiekvienas ratas buvo sumontuotas, vėliau lengviau suplanuoti rotaciją ir tolygiau paskirstyti dėvėjimąsi per kelis sezonus.