Tag: Ratų suvedimas

  • Sunaikino padangas per 15 000 km: štai klaida, kurią daro daugelis vairuotojų

    Sunaikino padangas per 15 000 km: štai klaida, kurią daro daugelis vairuotojų

    Netolygus padangų protektoriaus dėvėjimasis dažnai yra vienas greičiausių signalų, kad automobilyje kažkas negerai. Pakanka atidžiau apžiūrėti padangą, kad būtų galima įtarti per didelį ar per mažą slėgį, ratų geometrijos problemą arba pakabos detalių nusidėvėjimą. Anksti pastebėtas požymis gali padėti išvengti brangios, per ankstyvos padangų keitimo procedūros.

    Vienas „BMW“ 128ti savininkas pastebėjo, kad priekinės padangos protektorius viduryje visiškai nusidėvėjo maždaug per 15 000 kilometrų. Jį nustebino tai, kad ankstesni padangų komplektai tame pačiame modelyje atlaikydavo apie 36 000 kilometrų. Ieškodamas priežasties jis pirmiausia įtarė netinkamą slėgį.

    Anksčiau jis įprastai važinėdavo palaikydamas maždaug 2,3–2,4 baro slėgį, tačiau per aptarnavimą servisas, remdamasis gamintojo duomenimis, šaltas padangas pripūtė iki 2,8 baro. Pats automobilis čia irgi svarbus: 195 kilovatų galios ir priekiniais ratais varomas hečbekas labiau apkrauna priekines padangas, ypač greitėjant, stabdant ir posūkiuose. Vis dėlto vien galia nepaaiškina, kodėl šį kartą jos susidėvėjo taip greitai.

    Protektoriaus vidurio nusidėvėjimas yra tipiškas per daug pripūstų padangų požymis. Kai slėgis per didelis, padanga tampa labiau išgaubta, o didesnė apkrovos dalis tenka protektoriaus viduriui. Dėl to centrinė dalis dyla sparčiau nei kraštai, o vizualiai padanga gali atrodyti tarsi nušlifuota per vidurį.

    Priešingas atvejis, kai slėgis per mažas, dažniau „suvalgo“ protektoriaus pečius, nes apkrova persikelia į kraštus. Be to, nepakankamai pripūsta padanga labiau deformuojasi, kaista, didina riedėjimo pasipriešinimą ir gali padidinti degalų sąnaudas. Šis scenarijus ypač pavojingas ilgesnėse kelionėse, kai automobilis pakrautas, o padangos ir taip dirba didesne apkrova.

    Vis dėlto ne kiekvienas netolygus dėvėjimasis reiškia vien slėgio problemą. Jei protektorius aiškiai labiau dyla vienoje pusėje arba atsiranda laiptuotas, „dantytas“ raštas, dažna priežastis yra ratų suvedimas, netinkami camber kampai arba pakabos gedimai. Tokius pėdsakus gali palikti išdilusios įvorės, amortizatoriai, šarnyrai ar nusilpusios spyruoklės, dėl kurių keičiasi ratų padėtis kelyje.

    Vairuotojai kartais sąmoningai didina slėgį tikėdamiesi sumažinti riedėjimo pasipriešinimą ir sutaupyti degalų. Nedidelis, saikingas padidinimas kartais gali būti toleruojamas, tačiau persistengus mažėja kontakto plotas su danga, prastėja sukibimas ir gali pailgėti stabdymo kelias, ypač ant šlapios dangos. Praktikoje skirtumas sąnaudose ne visada pastebimas, o padangų dėvėjimosi ir saugumo kaina gali būti didesnė už menką naudą.

    Tinkamas slėgis priklauso nuo konkretaus automobilio, ratų dydžio, apkrovos ir važiavimo sąlygų, todėl universalių skaičių ieškoti neverta. Skirtumas tarp kasdienio važiavimo ir pilnai pakrauto automobilio rekomendacijų gali siekti iki 1 baro. Patikimiausia orientuotis į gamintojo lentelę, kuri dažniausiai pateikiama ant lipduko vairuotojo durų angoje, B statramstyje arba prie degalų įpylimo angos, taip pat automobilio instrukcijoje.

    Slėgį reikėtų tikrinti šaltose padangose, naudojant tvarkingą manometrą, geriausia bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnę kelionę. Tai, kad po važiavimo slėgis pakyla, yra normalu, todėl iš karto nuleidinėti oro vien dėl didesnio rodmens nereikėtų. Nuosekli priežiūra ir teisingas slėgis dažnai yra paprasčiausias būdas prailginti padangų tarnavimo laiką ir išlaikyti saugų automobilio elgesį kelyje.

  • Įvažiavote į duobę ir sulenkėte ratlankį? Šie ženklai rodo, kad jį būtina keisti

    Įvažiavote į duobę ir sulenkėte ratlankį? Šie ženklai rodo, kad jį būtina keisti

    Smūgis į gilią kelio duobę dažnai baigiasi ne tik nemaloniu garsiu dūžiu, bet ir pažeistu ratlankiu. Važiuoti su išlinkusia skarda ar lengvojo lydinio ratlankiu pavojinga: atsiranda vairo vibracijos, prastėja automobilio stabilumas, o gedimas gali „atsiverti“ pačiu blogiausiu momentu.

    Praktikoje ne kiekvienas išlinkimas reiškia, kad ratlankį privaloma nedelsiant išmesti. Vis dėlto yra aiškūs požymiai, kada remontas tampa rizika, o saugiausias sprendimas yra keitimas.

    Kada ratlankį būtina keisti

    Ratlankį reikia keisti, jei ant jo matyti įtrūkimai, ypač einantys per stipinus, išorinį kraštą ar vidinę „statinę“ dalį. Dar didesnė rizika, kai įtrūkimų yra keli, nes tuomet smūgio metu ratlankis gali skilti staiga ir be įspėjimo.

    Keitimas dažniausiai neišvengiamas ir tada, kai ratlankis taip deformuotas, kad padanga nebesandariai priglunda ir ratas nebeišlaiko slėgio. Jei oras leidžiasi, o pažeidimas nėra vien padangos pradūrimas, važinėjimas gali baigtis staigiu padangos subliūškimu.

    Labai aštrūs, gilūs įlenkimai arba smūgio „įspaustas“ metalas taip pat yra rimtas signalas. Jei ratlankis akivaizdžiai praradęs apvalią formą, saugus tiesinimas gali būti nebeįmanomas, nes pažeidžiamas medžiagos tvirtumas.

    Kada ratlankį dar galima taisyti

    Lengvesnes deformacijas specialistai dažnai sutvarko ratlankių tiesinimo įranga, prireikus taikant kaitinimą pagal technologiją. Tikslas yra atkurti geometriją, kad ratas būtų subalansuojamas ir važiuotų be mušimo.

    Paprastai taisomi švelnūs įlenkimai ratlankio krašte arba „statinėje“ dalyje, jei nėra įtrūkimų ir ratlankis neprarado sandarumo. Galutinį sprendimą, ar remontas saugus, turėtų priimti meistras po apžiūros, nes vien plika akimi ne visada įmanoma įvertinti mikropažeidimus.

    Kodėl neverta delsti

    Net jei pažeidimas atrodo nedidelis ir padanga dar nelaidžia oro, atidėliojimas brangiai kainuoja. Važiuojant su kreivu ratlankiu atsiranda mušimas, kuris didina apkrovas pakabos ir vairo mechanizmo detalėms, greitina jų dėvėjimąsi.

    Deformuotas ratas taip pat blogina balansavimą ir gali „išmušti“ ratų suvedimą, todėl padangos dyla netolygiai ir greičiau. Po stipraus smūgio verta patikrinti ne tik ratlankį, bet ir padangą, balansavimą bei pakabos geometriją, net jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tvarkoje.

    Kainos priklauso nuo pažeidimo ir ratlankio tipo, tačiau paprastesnis tiesinimas paprastai yra pigesnis už naujo ratlankio pirkimą. Vis dėlto tais atvejais, kai kyla abejonių dėl įtrūkimų ar sandarumo, saugumas turėtų būti svarbesnis už sutaupytus eurus.