CP v2

Tag: Raudonasis Kryžius

  • Okupuotoje Oleškų gyvenvietėje Kyjivas dronais skraidina maistą, bet Rusija blokuoja pagalbą

    Okupuotoje Oleškų gyvenvietėje Kyjivas dronais skraidina maistą, bet Rusija blokuoja pagalbą

    Ukrainos Chersono srityje okupuota Oleškų gyvenvietė atsidūrė ant humanitarinės katastrofos ribos: Kyjivas praneša, kad maisto ir vaistų tiekimas į miestą praktiškai sustabdytas, o dalis gyventojų nebegali nei evakuotis, nei sulaukti pagalbos įprastais kanalais.

    Vietos administracijos duomenimis, Ukrainos pajėgos vienos iš didžiausių tokio pobūdžio operacijų metu į Oleškus dronais pristatė apie 4 tonas maisto. Tai tapo alternatyva, kai sausumos maršrutai yra užminuoti, o judėjimas per kontaktinę liniją laikomas itin pavojingu.

    Pagalba dronais ir jos blokavimas

    Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas teigia, kad Rusijos pajėgos bando neutralizuoti šias siuntas: numušinėja dronus, konfiskuoja nukritusius krovinius, o kai kuriais atvejais, pasak Ukrainos pareigūnų, sulaiko gyventojus, radusius humanitarinius paketus.

    Pasak vietos liudijimų, okupuotose teritorijose neretai vykdomos kratos, o įtarus ryšius su Ukrainos institucijomis žmonėms kyla tiesioginis pavojus. Tokios sąlygos dar labiau mažina galimybes civiliniams savarankiškai gauti maisto ar vaistų.

    Kiek žmonių liko ir kodėl situacija prastėja

    Ukrainos administracija skelbia, kad Oleškuose gali būti likę apie 2 000 gyventojų, tarp jų ir vaikų, nors kitos organizacijos mini didesnius skaičius platesnėje apylinkių zonoje. Iki plataus masto invazijos 2022 metais čia gyveno apie 25 000 žmonių.

    Kritinį lūžį situacijai, anot ukrainiečių pareigūnų, sudavė 2023 metais įvykęs Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas ir po jo kilęs potvynis. Chersono regione buvo užlieti ištisi kvartalai, sutriko šulinių ir nuotekų sistemos, o dalis žmonių liko be elementarių higienos ir geriamojo vandens sąlygų.

    Vietos šaltiniai taip pat kalba apie nuolatinį vaistų trūkumą, elektros ir ryšio problemas, plėšikavimą bei nuolatinę baimę dėl apšaudymų ir bepiločių atakų. Dalis gyventojų, teigiama, maistą bando užsiauginti daržuose, tačiau tai nepadengia poreikių, ypač vyresniems ar sergantiems žmonėms.

    Evakuacija stringa be saugaus koridoriaus

    Kyjivas skelbia parengęs humanitarinės evakuacijos planą, prie kurio būtų pasirengęs prisidėti Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas. Tačiau Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas nurodo, kad be Rusijos patvirtinto saugaus priėjimo tokia misija negali būti pradėta, o savanoriai į okupuotą miestą patekti negali.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ragina tarptautines organizacijas siekti humanitarinio priėjimo ir civilinių evakuacijos. Jungtinių Tautų stebėsenos misija Ukrainoje anksčiau yra perspėjusi, kad tokiose vietovėse civiliai susiduria su realia grėsme gyvybei dėl maisto stygiaus ir ribotos medicinos pagalbos.

    „Rusija sąmoningai provokuoja humanitarinę katastrofą okupuotoje Chersono srities dalyje: blokuoja maistą ir vaistus, trukdo humanitarinei pagalbai ir civilių evakuacijai“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty savo pareiškimuose yra pabrėžęs, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę okupuojanti valstybė privalo užtikrinti civilių prieigą prie maisto, vaistų ir medicinos paslaugų. Oleškų atvejis, pasak jo, kelia itin didelį susirūpinimą dėl greitai blogėjančių sąlygų ir augančios mirties rizikos.

    Tuo metu Kremlius viešai pripažįsta, kad situacija vietovėje yra kritinė, tačiau atsakomybę dėl tiekimo trikdžių verčia Ukrainai. Kyjivas tai atmeta ir teigia, kad būtent okupacinė administracija riboja pagalbos patekimą bei civilių judėjimą.

    Oleškų istorija išryškina platesnę karo tendenciją: okupuotose ar prie fronto linijos esančiose gyvenvietėse logistika tampa ginklu, o pagalbos pristatymas vis dažniau remiasi technologiniais sprendimais, tokiais kaip dronai. Vis dėlto be tarptautiniu mastu suderintų humanitarinių koridorių tokios operacijos išlieka rizikingos ir ne visada gali užtikrinti pastovią paramą civiliams.

  • Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Melagienų banga dėl Ceutos

    Ispanijai priklausanti Ceuta, besiribojanti su Maroku, pastaraisiais mėnesiais tapo ne tik migracijos, bet ir dezinformacijos židiniu. Socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose humanitarinė organizacija „Raudonasis Kryžius“ kaltinama esą padedanti neteisėtai perkelti migrantus į žemyninę Ispaniją ar neva ignoruojanti pačių ispanų bėdas.

    Tokie naratyvai įgauna pagreitį krizės fone, kai staigus žmonių srautas į enklavą sukėlė politinę įtampą, perkrovė vietos infrastruktūrą ir paskatino protestus. Krizė išryškino, kaip greitai emocingos žinutės gali nustelbti tikrinamus faktus.

    Ką sako Ispanijos valdžia

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai teigė, kad Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos vertinimu, melagingų įrašų bangą internete stiprino Rusijos ir Izraelio tinklai. Abi šalys šiuos kaltinimus neigė, o Ispanijos premjeras pabrėžė, kad migracijos tema dažnai naudojama radikalizuojančiai propagandai.

    Tokie pareiškimai atkreipia dėmesį į platesnę Europos problemą: migracija vis dažniau tampa informacinių operacijų taikiniu, o socialinių platformų algoritmai, skatindami įsitraukimą, neretai iškelia konfliktinį turinį.

    Vaizdo įrašai, kuriuos aiškina klaidingai

    Viena labiausiai paplitusių žinučių rėmėsi vaizdo įrašu, kuris, kaip teigta, rodo vyrų perkėlimą iš Ceutos į žemyninę Ispaniją. Tačiau papildoma medžiaga ir vietos pranešimai leidžia identifikuoti, kad įrašas filmuotas Ceutoje, El Trampolín paplūdimyje, kur „Raudonasis Kryžius“ dalijo maistą ir vandenį dideliam migrantų būriui.

    Kilus interpretacijų bangai, buvo kartojama ir versija, kad perkėlimo priemonėmis esą piktnaudžiaujama, prisidengiant nepilnamečių perkėlimu. Vis dėlto aptariamas vaizdo įrašas tokio veiksmo nerodo, o jo turinys labiau atitinka humanitarinės pagalbos veiksmus vietoje.

    Kaltinimai dėl gaisrų ir potvynių

    Kituose įrašuose „Raudonasis Kryžius“ kaltintas neva padedantis migrantams, bet ne Ispanijos gyventojams, nukentėjusiems nuo miškų gaisrų. Šią vasarą dideli gaisrai Ispanijoje ir kitose Europos dalyse sieti su ekstremaliomis karščio bangomis ir klimato kaitos poveikiu, o visuomenės emocijos tapo palankia terpe supriešinančioms žinutėms.

    Tačiau pačios organizacijos skelbti duomenys rodo, kad gaisrų metu buvo mobilizuota daugiau nei 938 darbuotojai ir savanoriai, pagalba suteikta beveik 6 900 kartų, o laikinas apgyvendinimas užtikrintas daugiau nei 5 600 žmonių. Tokia statistika prieštarauja teiginiams, kad pagalba buvo nukreipta tik migrantams.

    Internete taip pat prisiminti 2024 metais DANA potvyniai, kurių metu, kaip skelbta, žuvo daugiau nei 220 žmonių, o žala siekė milijardus eurų. Dezinformaciniai įrašai tvirtino, esą nevyriausybinės organizacijos pasirodė tik tada, kai atvyko kameros, tačiau „Raudonasis Kryžius“ nurodė per pagalbos ir atsigavimo programas suteikęs paramą daugiau nei 143 000 žmonių.

    Protestai ir tikroji situacija vietoje

    Įtampa Ceutoje pasiekė tašką, kai rugpjūčio 27 dieną protestuotojai bandė blokuoti „Raudonojo Kryžiaus“ transportą, vežusį maistą. Socialiniuose tinkluose tai pristatyta kaip įrodymas, kad organizacija buvo priversta pasitraukti, tačiau vietos pranešimai rodė, jog kolona pasiekė tikslą kitu maršrutu ir maisto dalijimas įvyko.

    „Raudonasis Kryžius“ viešų komentarų apie konkrečius melagingus įrašus plačiau neteikė, tačiau krizių komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose itin svarbu greitai pateikti patikimą informaciją ir aiškiai atskirti faktus nuo manipuliacijų.

    Kodėl tokios žinutės plinta

    Ceutos atvejis parodo, kaip lengvai humanitarinės organizacijos tampa patogiu taikiniu, kai visuomenė pavargusi nuo krizių, o migracijos tema politizuojama. Emocijos, baimė ir pyktis dažnai nukreipiami į matomus pagalbos teikėjus, nors jų veikla paprastai grindžiama tarptautiniais humanitariniais principais.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja diskusijos dėl platformų atsakomybės, turinio moderavimo ir žymėjimo, ypač kai melagienos gali paskatinti realius incidentus, tokius kaip pagalbos konvojų blokavimas ar smurto protrūkiai. Ceuta tampa pavyzdžiu, kad informacinė higiena krizėse yra ne mažiau svarbi nei logistika ir humanitariniai resursai.

  • Graikijos karščiai neatbaido turistų: Atėnuose daugėja skėčių nuo UV, kepurių ir kremo

    Graikijos karščiai neatbaido turistų: Atėnuose daugėja skėčių nuo UV, kepurių ir kremo

    Po kelių nemalonių incidentų ankstesniais metais Graikijoje atostogaujantys turistai vis dažniau atvyksta geriau pasiruošę kaitrai ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Atėnų centre matyti daugiau kepurių, akinių nuo saulės, o kai kurie keliautojai naudoja ir skėčius, skirtus apsaugai nuo UV.

    Tendenciją pastebi ir vietoje dirbantys savanoriai, kurie kasmet turistams primena apie perkaitimo ir saulės smūgio riziką. Atėnuose vykdomų prevencinių akcijų metu dalijami vanduo ir apsaugos nuo saulės priemonės, tačiau, pasak savanorių, kepurių prireikia vis rečiau.

    „Keliauju su kepure, o šis skėtis taip pat turi apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, tad esu visiškai apsaugotas“, – sakė turistas iš Peru, lankydamasis Akropolyje.

    Raudonojo Kryžiaus savanorė Eirini Bourovili teigia, kad žmonės dažniau nei anksčiau renkasi kelias apsaugos priemones vienu metu. Jos vertinimu, didesnį atsargumą lemia išaugęs visuomenės informuotumas apie UV spinduliuotę, odos senėjimą ir odos vėžio riziką.

    Pastaraisiais metais Europa susiduria su vis dažnesnėmis karščio bangomis ir miškų gaisrais, o Viduržemio jūros regionas išlieka viena jautriausių zonų. Tokios sąlygos skatina institucijas ir sveikatos specialistus pabrėžti paprastus, bet veiksmingus veiksmus: riboti buvimą saulėje vidurdienį, gerti daugiau vandens, dėvėti galvos apdangalą ir naudoti apsauginį kremą.

    Nepaisant karščių, kelionių srautai į Graikiją nemažėja. Praėjusią vasarą šalis fiksavo trečią karščiausią vasarą savo istorijoje, tačiau turistų skaičius pasiekė 38 milijonus ir tapo nauju rekordu.

    Kas keičiasi turistų elgesyje

    Atėnų gatvėse ryškėja dar vienas pokytis: skėtis tampa ne tik lietaus, bet ir saulės aksesuaru. Keliautojai vis dažniau renkasi skėčius su UV filtru, ypač lankydami atviras archeologines vietoves, kur pavėsio mažai.

    Specialistai primena, kad kaitra pavojingiausia ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštomis dienomis didžiausia rizika kyla intensyviai vaikštant ir ilgai būnant saulėje, todėl planuojant maršrutus rekomenduojama numatyti pertraukas vėsesnėse vietose.

  • Ceuta vėl ruošia migrantų iškeldinimą: į paplūdimį grįžo šimtai, valdžia įspėja dėl chaoso

    Ceuta vėl ruošia migrantų iškeldinimą: į paplūdimį grįžo šimtai, valdžia įspėja dėl chaoso

    Stovykla paplūdimyje atsinaujino

    Ceutos valdžia rugpjūčio 21 dieną planuoja antrą kartą per dvi dienas išvalyti Trampolín paplūdimį, į kurį, vietos žiniasklaidos duomenimis, grįžo šimtai migrantų. Ketvirtadienį ryte jie buvo perkelti į laikinus priėmimo centrus, tačiau popiet dalis vėl sugrįžo į pakrantę.

    Paplūdimyje šią savaitę iš nendrių, plastiko ir kartono buvo statomos laikinos pašiūrės, mat žmonės siekia išlikti vienoje vietoje ir vengia nuolatinio kilnojimo. Oficialūs skaičiai nesutampa: skirtingos institucijos mini skirtingą iškeldintų ir sugrįžusių asmenų skaičių.

    Saugumas ir baimė būti grąžintiems

    Vietos šaltiniai teigia, kad po pirmojo bandymo išvalyti teritoriją darbai buvo stabdomi dėl negalėjimo užtikrinti darbuotojų saugumo, o panašus sprendimas svarstomas ir šįkart. Ceutos vyriausybė įspėja, kad, migrantams vėl sugrįžus, paplūdimio valymo operacija gali būti sustabdyta.

    Migrantai baiminasi, jog perkėlimas į naujai atidarytus centrus gali tapti pirmu žingsniu jų grąžinimo į Maroką link. Dėl šios priežasties dalis žmonių renkasi pasilikti atviroje erdvėje, net jei sąlygos ten prastesnės ir mažiau saugios.

    Perkėlimai ir vietų skaičiai

    Skelbiama, kad dalis žmonių buvo nukreipti į laikinas patalpas Loma Margarita ir El Embolsamiento teritorijose, kurių bendra talpa įvardijama kaip 1 800 vietų. Ceutos prezidentas Juanas Vivasas kritikavo pačią taktiką, pabrėždamas, kad paprastas perkėlimas miesto ribose problemos neišsprendžia.

    „Perkelti žmones iš Trampolín į kitas Ceutos vietas nereiškia, kad problema sprendžiama“, – sakė Juanas Vivasas.

    Kaip papildomos priėmimo vietos minimos Hípica patalpos, karinės bazės teritorija, buvusi futbolo aikštė kavalerijos kareivinėse ir El Guano zona. Ispanijos migracijos ministrė Elma Saiz yra sakiusi, kad planuojama didinti priėmimo vietų skaičių iki 4 000.

    Humanitarinė pagalba ir kodėl žmonės grįžta

    Raudonasis Kryžius ketvirtadienį apylinkėse dalijo apie 4 000 maisto paketų, ir tai, vietos pranešimų teigimu, galėjo prisidėti prie žmonių telkimosi paplūdimyje. Dalis migrantų nėra apgyvendinti centruose arba ten neužsibūna, todėl į Trampolín ateina bent laikinai gauti maisto ir pagalbos.

    Situacija Ceutoje laikoma platesnės migracijos spaudimo Vakarų Viduržemio regione dalimi, kai Ispanijos anklavai Afrikoje išlieka jautriausiais taškais. Sprendimų ieškoma derinant vietos saugumo, priėmimo infrastruktūros ir humanitarinius poreikius, tačiau įtampa išlieka, kol nėra aiškios ir žmonėms suprantamos procedūros, kas jų laukia toliau.

  • Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijos Adrijos jūros pakrantėje kilęs didelis miškų gaisras pareikalavo skubios medikų pagalbos: mažiausiai 10 žmonių gydomi reanimacijoje, dar kelios dešimtys patyrė įvairių sužeidimų. Pasak pareigūnų, gelbėtojai su ugnimi kovojo visą naktį, o situaciją apsunkino karštis ir vėjas.

    Iš netoliese esančių gyvenviečių, esančių kalvose prie Omišo, evakuota apie 2 000 žmonių, tarp jų ir turistai. Liepsnos apgadino namus, o kai kuriose vietose visiškai sudegė automobiliai, kurių likučiai ryte matėsi pakelėse.

    Į nelaimės vietą atvykęs ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius pabrėžė, kad ugnis plito itin sparčiai ir grasino tankiai apgyvendintai teritorijai. Jo teigimu, regione, kuriame nuolat gyvena apie 15 000 žmonių, šiuo metu papildomai buvo susitelkę dar apie 12 000 poilsiautojų.

    „Šis gaisras plito žaibo greičiu, o tai, ką ugniagesiams pavyko išgelbėti, iš tiesų prilygsta stebuklui“, – sakė Andrejus Plenkovičius.

    Splitų ligoninės atstovai nurodė, kad iki šiol čia pristatyta apie 40 nukentėjusiųjų, tarp jų yra ir užsienio turistų. Naktį į gaisro zoną buvo sutelkti beveik 300 ugniagesių, tačiau, kaip pripažino šalies ugniagesių vadovybė, liepsnos kai kuriose vietose juos lenkė.

    „Buvo baisu net žiūrėti: nukentėjo daug namų, kavinių, restoranų, automobilių ir valčių, kurios stovėjo sausumoje“, – sakė šalies ugniagesių vadovas Slavko Tucakovičius.

    Vietos žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose ugniagesiai dirbo prie didžiulių liepsnų sienų, o žmonės skubėjo palikti namus. Kroatijos Raudonasis Kryžius pranešė, kad dalis evakuotųjų, įskaitant turistus, buvo apgyvendinti laikinuose centruose, kur jiems suteiktos bazinės sąlygos.

    Auštant į dangų pakilo vandens semtuvais aprūpinti lėktuvai, tarp jų ir „Canadair“ tipo orlaiviai, o pareigūnai teigė, kad padėtis Omišo apylinkėse kiek stabilizavosi. Vis dėlto dalis aviacijos pajėgų netrukus buvo perkelta į kitą gaisro židinį Pelješaco pusiasalyje, maždaug už 70 kilometrų į pietus, kur liepsnos vėl ėmė grasinti namams.

    Gaisrai tuo pat metu fiksuoti ir kitose Balkanų vietose, o meteorologai regionui prognozuoja užsitęsusią karščio bangą ir sausrą. Kroatijoje šią vasarą jau ne kartą fiksuoti aukšti temperatūros rekordai, o netoli Omišo esantis Splitas šią savaitę pasiekė 39,7 laipsnio karščio ribą.

  • Monako „liūdniausia pasaulio princesė“ sužibo labdaros vakare: suknelė sužavėjo visus

    Monako „liūdniausia pasaulio princesė“ sužibo labdaros vakare: suknelė sužavėjo visus

    Monte Karle kasmet rengiama Raudonojo Kryžiaus gala – vienas ryškiausių labdaros renginių Europoje, vykstantis nuo 1948 metų. Vakaro metu renkami pinigai humanitarinei veiklai, o renginys tradiciškai sutraukia tarptautinį aukštuomenės ir pramogų pasaulio elitą.

    Šio renginio šeimininkais nuo pat pradžių laikomi Grimaldi, todėl Monako kunigaikštystės valdovų šeima jame dalyvauja nuolat. Dėl to ypatingo dėmesio visada sulaukia kunigaikštienė Charlene, kuri kiekvieną kartą stengiasi suderinti etiketo reikalavimus ir aukštosios mados kryptis.

    2026 metais Charlene į renginį atvyko kartu su vyru, kunigaikščiu Albertu II, ir pasirinko įspūdingą glamūro stilistikos įvaizdį. Ji vilkėjo ilgą, šampano atspalvio, blizgaus audinio suknelę, kurios drapiruotės buvo sukomponuotos taip, kad vizualiai pailgintų siluetą ir išryškintų liemenį.

    Suknelės klostės prasidėjo ties kaklo sritimi ir įstrižai leidosi link talijos, kur buvo subtiliai suformuotas akcentas. Toliau audinys krito laisvai, sudarydamas lygią kolonos liniją, o užpakalinėje dalyje drapiruotė priminė per petį permestą šaliką, pereinantį į efektą kuriantį apsiaustą.

    Stilistinį sprendimą sustiprino minimalistiškai parinkti aksesuarai: auksiniai auskarai su floristiniais motyvais ir deimantais bei auksinės spalvos delninė. Toks derinys atitiko klasikinę taisyklę, kai ryškiausiu įvaizdžio akcentu paliekama suknelė, o papuošalai tik pabrėžia bendrą prabangos toną.

    Kunigaikštienė Charlene mados komentatorių neretai lyginama su Grace Kelly, buvusia Holivudo žvaigžde ir ankstesne Monako kunigaikštiene. Šį kartą panašumą sustiprino ne tik suknelės elegancija, bet ir 1950-ųjų dvasia alsuojanti šukuosena su asimetrišku sklastymu bei švelniomis bangomis.

    Pastaraisiais metais labdaros renginių raudonojo kilimo estetikoje vis dažniau grįžtama prie santūrios prabangos, kai vietoj ryškių eksperimentų pasirenkami laikui nepavaldūs siluetai, kokybiški audiniai ir preciziškos detalės. Charlene pasirinkimas tapo būtent tokio požiūrio pavyzdžiu, kuris, regis, ir yra sėkmės formulė iškilminguose monarchijų renginiuose.

  • Raudonasis Kryžius kviečia į civilinės saugos ekskursiją: ką pamatysite ir ko išmoksite

  • Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Ebola Ituri provincijoje

    Demokratinėje Kongo Respublikoje, Ituri provincijoje, nuo įtariamų Ebolos atvejų mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Organizacija pranešė, kad tai įvyko regione, kuris laikomas dabartinio protrūkio epicentru.

    Raudonasis Kryžius nurodė, kad savanoriai galėjo užsikrėsti tvarkydami mirusiųjų kūnus per misiją, kuri nebuvo susijusi su Ebolos valdymu. Tuo metu bendruomenėje apie protrūkį dar nebuvo žinoma, o pats protrūkis nebuvo identifikuotas.

    Žuvusieji įvardyti kaip Alikana Udumusi Augustin, Sezabo Katanabo ir Ajiko Chandiru Viviane. Organizacija pabrėžė, kad jie žuvo tarnaudami bendruomenei ir atlikdami jautrią, didelės rizikos užduotį.

    PSO: ankstyvas nustatymas gelbsti

    Reaguodamas į žinią, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas akcentavo, kad sveikatos apsaugos ir humanitarinės pagalbos darbuotojai patiria didžiausią riziką protrūkių metu. Jo teigimu, greitas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas yra esminiai siekiant sustabdyti plitimą.

    „Ankstyvas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas gelbsti gyvybes ir yra raktas suvaldyti šį protrūkį“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė saugių ir orumą išsaugančių laidojimo procedūrų svarbą. Būtent kontaktas su užkrėstais kūno skysčiais, įskaitant per netinkamai vykdomas laidotuves, laikomas viena dažniausių Ebolos perdavimo grandžių.

    Skaičiai auga, rizika įvertinta kaip labai didelė

    PSO duomenimis, Demokratinėje Kongo Respublikoje patvirtinti 82 Ebolos atvejai ir 7 patvirtintos mirtys. Vis dėlto organizacija įspėja, kad realus mastas gali būti didesnis: minimi apie 750 įtariamų atvejų ir 177 įtariamos mirtys.

    Kongo DR Ryšių ir žiniasklaidos ministerija skelbė, kad įtariamų mirčių skaičius siekė 204. Tokie skirtumai tarp skirtingų institucijų pateikiamų skaičių protrūkių metu yra dažni, nes dalis atvejų vėluoja būti patvirtinti laboratoriniais tyrimais, o prieiga prie kai kurių teritorijų būna ribota.

    Šį kartą protrūkį sieja su retesne Bundibugyo Ebolos viruso atmaina. Ji anksčiau buvo fiksuota Rytų Afrikoje, o protrūkių valdymą gali komplikuoti tai, kad pradinėje stadijoje ligos simptomai panašūs į kitas infekcijas, įskaitant maliariją ar vidurių šiltinę.

    PSO šią savaitę pakėlė visuomenės sveikatos rizikos lygį Kongo DR nuo aukšto iki labai aukšto, tačiau globalią riziką kol kas vertina kaip žemą. Tai reiškia, kad didžiausi iššūkiai išlieka vietoje, ypač ten, kur trūksta diagnostikos, apsaugos priemonių ir galimybių užtikrinti saugų pacientų izoliavimą.

    Plitimas į Ugandą ir simptomai

    Protrūkis persimetė ir į kaimyninę Ugandą, kur pranešta apie dar tris patvirtintus Ebolos atvejus, o bendras patvirtintų užsikrėtimų skaičius šalyje išaugo iki penkių. PSO pažymi, kad judėjimas per sienas, prekyba ir šeiminiai ryšiai regione didina riziką infekcijai plisti.

    Ebola yra sunki ir dažnai mirtina liga, pirmą kartą nustatyta 1976 metais. Dažniausiai minimi simptomai yra karščiavimas, silpnumas, viduriavimas ir vėmimas, o sunkiais atvejais gali pasireikšti kraujavimas ir organų pažeidimai.

    Specialistai pabrėžia, kad protrūkių kontrolė remiasi keliomis grandimis: greitu įtariamų atvejų išaiškinimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrolės priemonėmis gydymo įstaigose ir bendruomenėse, taip pat saugiomis laidojimo procedūromis. Humanitarinių organizacijų savanorių netektys primena, kad šios priemonės būtinos ne tik pacientams, bet ir tiems, kurie padeda krizės židiniuose.

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.

  • Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną

    Gegužės 8 dieną, minint Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio dieną, Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamas civilinės saugos ekskursijas. Iniciatyva vyks 15-oje Lietuvos miestų ir rajonų, o Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet akcentas dedamas į praktinį pasirengimą: ne tik kalbėti apie pagalbą krizėse, bet ir realiai susipažinti su tuo, kaip miestuose veikia civilinės saugos infrastruktūra. Savivaldybės kviečiamos prisidėti viešinant renginius ir dalyvaujant drauge su bendruomenėmis.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Ką sužinos gyventojai ekskursijų metu

    Ekskursijose gyventojai galės praktiškai pamatyti ir geriau suprasti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalus ir kur ieškoti patikimos informacijos ekstremaliosios situacijos metu.

    Dalis programos skirta namų pasirengimui: ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Organizatoriai akcentuoja, kad tokios žinios didina ne tik asmeninį saugumą, bet ir bendruomenės atsparumą.

    Kur vyks ir kodėl ši diena svarbi

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija rengiama gegužės 9 dieną.

    Gegužės 8 diena pasirinkta neatsitiktinai: tą dieną gimė Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininkas Henry Dunant. Jo patirtys po 1859 metais vykusio Solferino mūšio paskatino idėją, kad pagalba sužeistiesiems turi būti teikiama neatsižvelgiant į konflikto puses.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo tarptautinės humanitarinės teisės pagrindu. Šiandien judėjimas remiasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metų ir, kaip pabrėžia organizacija, svarbią dalį veiklų įgyvendina savanoriai, padedantys stiprinti visuomenės pasirengimą krizėms. Gyventojai į ekskursijas kviečiami registruotis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kanalais, o savivaldybės raginamos aktyviai įtraukti vietos bendruomenes.