Raudonėlis, dar vadinamas paprastuoju raudonėliu arba laukiniu mairūnu, virtuvėje dažniausiai siejamas su pica ir makaronais. Tačiau augalas vertinamas ne tik dėl aromato: jo lapuose ir žieduose gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač polifenolių, kurie siejami su antioksidacinėmis savybėmis.
Specialistai pabrėžia, kad raudonėlių eterinis aliejus yra koncentruotas produktas, todėl jį reikia vartoti atsargiai. Dažniausiai minimos veikliosios medžiagos yra karvakrolis ir timolis, kurie laboratoriniuose tyrimuose pasižymi antimikrobiniu aktyvumu, tačiau tai nėra lygiavertė alternatyva vaistams ar gydymui.
„Augalinių ekstraktų poveikis priklauso nuo koncentracijos, vartojimo būdo ir žmogaus sveikatos būklės, todėl savigyda koncentruotais aliejais gali būti rizikinga“, – sako vaistininkai, primindami, kad ypač atsargūs turėtų būti vaikai, nėščiosios ir sergantys lėtinėmis ligomis.
Virtuvėje raudonėlis dažnai siejamas su virškinimu, nes kartieji ir aromatiniai junginiai gali skatinti seilių ir virškinimo sulčių išsiskyrimą. Dėl to prieskonis tradiciškai naudojamas po sočių patiekalų, taip pat įvairiuose marinatuose ir padažuose, kur jis padeda subalansuoti riebesnį skonį.
Kalbant apie imunitetą ir peršalimo sezoną, raudonėlis dažnai minimas kaip kvapnus pagalbininkas kasdienėje mityboje. Vis dėlto svarbu atskirti maistinį vartojimą nuo gydomųjų teiginių: nei prieskonis, nei jo aliejus nėra priemonė, galinti pakeisti gydytojo paskirtą gydymą ar skiepus.
Namų sąlygomis žmonės neretai gamina aliejinę ištrauką, užpildydami stiklainį švariai nuplautais ir gerai nusausintais raudonėlio lapais bei žiedais ir užpildydami pasirinktu aliejumi. Dažniausiai pasirenkamas alyvuogių, rapsų ar saulėgrąžų aliejus, o indas laikomas tamsesnėje vietoje kelias savaites, kad į aliejų pereitų aromatinės medžiagos.
Norint sumažinti gedimo riziką, svarbu, kad į stiklainį nepatektų vandens, o augalas būtų visiškai apsemtas aliejumi. Po kelių savaičių ištrauką rekomenduojama perkošti į švarią talpą ir laikyti vėsiai, saugant nuo šviesos, nes šviesa ir šiluma spartina aliejaus oksidaciją.
Ruošiant ir naudojant raudonėlių aliejų verta prisiminti, kad eteriniai aliejai ir stiprios ištraukos gali dirginti odą bei gleivines. Jei produktas naudojamas ne maistui, o išoriškai, patariama pirmiausia atlikti mažo ploto mėginį ir vengti kontakto su akimis.
Kasdieniame gaminime raudonėlis išlieka vienu universaliausių prieskonių: tinka pomidorų patiekalams, ankštinėms kultūroms, daržovių troškiniams, žuviai ir mėsos marinatams. Kad aromatas būtų ryškesnis, prieskonį dažniau patariama dėti gaminimo pabaigoje, kai patiekalas jau beveik paruoštas.
