Maisto papildų lentynos lūžta nuo pažadų – geresnis miegas, ramesnė nuotaika ar mažesnis cholesterolis. Tačiau vyresniame amžiuje dalis iš pirmo žvilgsnio „nekaltų“ produktų gali kelti daugiau rizikų nei naudos.
Po 60-ies sprendžiant, ką vartoti, svarbu įvertinti ne tik amžių, bet ir turimas ligas bei kitus kasdien vartojamus vaistus. Ne vienas papildas gali veikti panašiai kaip receptiniai preparatai arba trukdyti jiems veikti, todėl savarankiški eksperimentai čia ypač pavojingi.
„EatingWell“ pateikiamoje apžvalgoje sveikatos priežiūros specialistai išskiria tris dažnai pasitaikančius papildus, dėl kurių vyresniems žmonėms vertėtų būti atsargesniems. Pabrėžiama ir tai, kad jokių paskirtų papildų ar vaistų nutraukti vien dėl tokių sąrašų nereikėtų – sprendimai priimami su gydytoju.
Šie produktai aptariami ne todėl, kad būtų „uždrausti“ visiems, o todėl, kad būtent vyresniame amžiuje dažniau vartojama daugiau vaistų, pasitaiko kepenų ar inkstų problemų, o nepageidaujami poveikiai gali būti ryškesni.
Raudonųjų mielių ryžiai
Raudonųjų mielių ryžiai dažnai reklamuojami kaip natūralus būdas mažinti cholesterolį. Vis dėlto vaistininkė Danielle Oncer perspėja, kad vyresniems nei 60 metų žmonėms šis papildas gali būti problemiškas.
Priežastis – raudonųjų mielių ryžiuose esanti veiklioji medžiaga monakolinas K yra chemiškai identiška lovastatinui (receptiniam statinui). Tai reiškia, kad galimi panašūs nepageidaujami poveikiai, įskaitant raumenų, kepenų ir inkstų pažeidimus.
Dar viena bėda – skirtinguose produktuose veikliosios medžiagos kiekis gali skirtis, o etiketėse jis ne visuomet nurodomas. Dėl to žmogui sunku žinoti, kokią dozę jis iš tiesų vartoja.
Apžvalgoje taip pat minimas atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame raudonųjų mielių ryžių papildas per 28 dienas nemažino MTL („blogojo“) cholesterolio labiau nei placebas, kai tuo metu mažos dozės statinas poveikį parodė.
Oncer pataria ypač vengti raudonųjų mielių ryžių, jei žmogus jau vartoja statinus arba turi inkstų ar kepenų ligų. Jei cholesterolio vaistai sukelia šalutinių reiškinių, saugiausias kelias – ieškoti alternatyvų kartu su gydytoju, o ne keisti vaistus panašiai veikiančiais papildais.
Jonažolė
Jonažolė dažnai vartojama dėl nuotaikos ar depresijos simptomų, o moksliniai duomenys iš tiesų rodo, kad ji gali padėti esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Tačiau vaistininkė Reshma Kapadia Patel įspėja: prieš pradedant vartoti būtina įvertinti sąveikas su kitais vaistais.
Jonažolė gali spartinti tam tikrų vaistų skaidymą organizme, todėl jų gali likti per mažai, kad veiktų taip, kaip reikia. Dėl to gali silpnėti, pavyzdžiui, varfarino (kraujo skystiklio) ar digoksino (širdies vaisto) poveikis.
Su kai kuriais antidepresantais jonažolės derinimas gali sukelti pavojingą serotonino poveikių sustiprėjimą. Specialistė pabrėžia, kad rizika priklauso nuo konkrečios vaistų kombinacijos – vien mažesnė dozė nebūtinai išsprendžia problemą.
Jei depresijos ar nerimo simptomai užsitęsia, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad gydymas būtų parinktas atsižvelgiant į visus vartojamus vaistus. O jei jonažolė jau vartojama, prieš keičiant ar nutraukiant įpročius verta tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Melatoninas
Vyresniame amžiuje miegas dažnai tampa trūkinėjantis: gali trukdyti skausmai, kai kurie vaistai ar tokios būklės kaip miego apnėja. Dėl to melatoninas neretai atrodo kaip paprastas sprendimas, tačiau R. K. Patel ragina pirmiausia aiškintis tikrąją nemigos priežastį.
Melatoninas reguliuoja miego ir budrumo ciklą, bet vyresnių žmonių organizme jis gali veikti ilgiau. Dėl to kitą dieną gali išlikti mieguistumas, o tai ypač aktualu tiems, kurie jau vartoja raminančiai veikiančius vaistus arba turi pusiausvyros problemų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad melatonino vartojimui gali reikėti medikų priežiūros, jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus ar serga epilepsija.
Dar vienas niuansas – reali melatonino dozė produktuose ne visuomet atitinka etiketę. Apžvalgoje minimas tyrimas, kuriame iš 25 ištirtų melatonino guminukų produktų 22 buvo netiksliai paženklinti, o viename aptikta beveik 3,5 karto daugiau melatonino nei nurodyta.
Nors melatoninas gali būti naudingas kai kuriems miego ritmo sutrikimams, apžvalgoje pabrėžiama, kad jo ilgalaikis saugumas nėra iki galo aiškus. Jei miego problemos kartojasi, verta peržiūrėti galimas priežastis (skausmus, vaistų šalutinį poveikį) ir su gydytoju aptarti tokius metodus kaip kognityvinė elgesio terapija nemigai (CBT-I).
Kaip saugiau vartoti papildus
Prieš pradedant vartoti naują papildą, siūloma aiškiai įsivardyti, kokio poveikio tikimasi, ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kokius vaistus žmogus jau vartoja. Svarbu nepamiršti paminėti ir nereceptinių preparatų, net jei jie naudojami tik retkarčiais.
R. K. Patel rekomenduoja susirašyti visus vartojamus produktus, jų dozes ir vartojimo dažnį – tai padeda specialistui greičiau įvertinti galimas sąveikas. Tuo metu Robin Arends pataria atkreipti dėmesį į nepriklausomo testavimo žymas (pavyzdžiui, USP Verified ar NSF), kurios labiau susijusios su sudėties patikimumu, bet negarantuoja, kad papildas konkrečiam žmogui bus veiksmingas.
Dar vienas praktinis patarimas – nusistatyti „peržiūros datą“: kada bus vertinama, ar papildas iš tiesų padeda. Tai leidžia išvengti situacijos, kai produktas vartojamas įprastai metų metus, nors nauda neaiški, o rizikos – realios.