JAV spaudimo kampanija Kubai pastarosiomis savaitėmis perėjo į naują fazę, kuri Vašingtono ir Havanos santykiuose kelia klausimą dėl galutinio Baltųjų rūmų tikslo. JAV Teisingumo departamentas paskelbė papildytą kaltinamąjį aktą buvusiam Kubos vadovui Rauliui Castro, kuriame jis kaltinamas žmogžudyste.
Kaltinimai siejami su 1996 metais įvykusiu incidentu, kai Kubos karinės pajėgos numušė du lėktuvus. Tuo metu R. Castro buvo šalies gynybos ministras, o byla JAV vėl sugrįžo į pirmą planą kartu su griežtėjančia sankcijų politika.
Simbolinė data ir politinė žinutė
Kaltinamasis aktas paviešintas gegužės 20 dieną, kuri Kubai turi simbolinę reikšmę kaip Respublikos gimimo data. Toks laiko pasirinkimas interpretuojamas kaip papildomas politinis signalas Havanai, ypač turint omenyje bendrą JAV veiksmų paketą.
JAV administracijos kryptis, kaip teigiama, apima sankcijų griežtinimą ir siekį riboti salos aprūpinimą energijos ištekliais. Tai prisideda prie ekonominės įtampos, kurią Kuba jaučia ne vienerius metus, o energijos trūkumas tapo vienu iš skaudžiausių veiksnių kasdieniame gyvenime.
Kuboje – nerimas dėl jėgos scenarijų
Kubos pareigūnai pastaruoju metu viešai perspėja apie galimą JAV karinę intervenciją, nors dalis ekspertų tokį scenarijų vertina atsargiai. Akcentuojama, kad bet kokie tiesioginiai kariniai veiksmai galėtų reikšti dideles politines ir karines sąnaudas, todėl Vašingtonui ekonomiškai patogiau tęsti spaudimą kitomis priemonėmis.
Fone pasirodė pranešimų, kad Kuba esą stiprina karinių bepiločių pajėgumus, siejamus su Rusijos ir Irano technologijomis, o JAV vykdo žvalgybinio pobūdžio skrydžius šalia Kubos pakrantės. Tokie signalai didina įtampą ir kuria tarpusavio nepasitikėjimo spiralę, net jei tiesioginės konfrontacijos tikimybė išlieka neaiški.
„Auganti humanitarinė krizė Kuboje išlieka nenuspėjamas veiksnys, kuris gali priversti abi puses improvizuoti“, – sakė Robertas Munksas.
Energetikos krizė ir vidaus stabilumo rizika
Kubos valdžia pripažįsta, kad šalį smarkiai veikia degalų ir energijos stygius, dėl kurio dažnėja elektros tiekimo sutrikimai. Tai tiesiogiai atsiliepia vandens tiekimui, maisto grandinėms, viešajam transportui ir kitoms paslaugoms, todėl visuomenės nepasitenkinimo rizika didėja.
Analitikai pažymi, kad didžiausias Kubos pažeidžiamumas šiuo metu yra ne karinė intervencija, o valstybės gebėjimas užtikrinti bazines paslaugas ir suvaldyti galimas neramumų bangas. Net jei saugumo struktūros trumpuoju laikotarpiu gali išlaikyti kontrolę, ilgalaikis energijos ir prekių deficitas kelia sisteminę grėsmę stabilumui.
Havana kaltinimus atmeta, Vašingtonas griežtina toną
Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis kaltinimus R. Castro pavadino politiniu manevru ir teigė, kad jie esą skirti pateisinti agresyvesnę JAV laikyseną. Jis taip pat perspėjo, kad bet koks jėgos scenarijus galėtų turėti neprognozuojamų pasekmių regione.
Tuo metu JAV pareigūnai tvirtina, kad Kuba kelia nacionalinio saugumo grėsmių, o taikaus susitarimo perspektyvos vertinamos skeptiškai. Kubos užsienio reikalų ministras tokius teiginius neigia, o diplomatinė retorika dar labiau tolina kompromiso galimybes.
„Didžiausia Kubos rizika yra ne užsienio intervencija, o tai, ar valstybė sugebės išlaikyti šviesas įjungtas pakankamai ilgai, kad išliktų valdžioje“, – sakė Robertas Munksas.