Vasaros viduryje obelys ir kriaušės dažnai „užsikelia“ vainiką naujais, į viršų šaunančiais ūgliais, kurie užtemdo vaisius. Toks tankumas ne tik lėtina nokimą, bet ir didina ligų riziką, nes lapija po lietaus džiūsta ilgiau.
Šviesinamasis vasaros genėjimas padeda įleisti daugiau saulės į vainiko vidų, todėl vaisiai greičiau įgauna spalvą ir sukaupia daugiau cukrų. Kartu pagerėja oro cirkuliacija, o tai mažina palankias sąlygas plisti rauplėms ir vaisių puviniams.
Kada genėti prieš derlių?
Praktikoje vasaros genėjimą verta planuoti maždaug prieš 2–4 savaites iki numatomo konkrečios veislės skynimo. Dažniausiai tai būna liepos ar rugpjūčio laikotarpis, tačiau tikslus laikas priklauso nuo veislės ir sezono eigos.
Per anksti pašalinus daug žalios masės, medis neretai vėl suaktyvina augimą ir išleidžia dar daugiau stačių ūglių. Per vėlai atliktas genėjimas gali nebespėti duoti apčiuopiamos naudos vaisių spalvai ir saldumui iki skynimo.
Kaip atpažinti ir tvarkyti vilkūglius?
Vadinamieji vilkūgliai paprastai auga stačiai, yra ryškiai stipresni, su didesniais lapais ir mažiau šoninių šakelių. Jie dažnai pasirodo ten, kur anksčiau buvo pašalinta stambesnė šaka, todėl medis bando greitai atkurti lapiją.
Ne visada būtina viską išpjauti iki pat pagrindo: jauną, dar lankstų ūglį galima palenkti į horizontalesnę padėtį ir pririšti. Tokia kryptis silpnina „lenktynes į viršų“ ir ilgainiui gali paskatinti formuotis vaisinius pumpurus.
Taisyklės, kad medis nenusilptų
Genėjimui svarbiausia aštrūs, švarūs įrankiai, nes bukas sekatorius traiško audinius ir žaizdos gyja lėčiau. Jei sode yra sergančių medžių, įrankius verta dezinfekuoti ir tarp skirtingų medžių, kad neperneštumėte sukėlėjų.
Vienu kartu rekomenduojama nepašalinti daugiau nei trečdalio vainiko masės, kad medis nepatirtų streso. Stambesnes šakas geriausia pjauti paliekant šakos pagrinde esančią natūralią „apykaklę“, o ne lygiai su kamienu ar paliekant ilgą kelmelį.
Kai šaka stora ir sunki, saugiausia ją šalinti etapais, kad nenuluptų žievės: pirmiausia lengvai įpjauti iš apačios, tuomet nupjauti iš viršaus kiek toliau, o galiausiai tvarkingai pašalinti likutį. Plonesni ūgliai trumpinami virš išorėn nukreipto pumpuro, darant įstrižą pjūvį, kad vanduo neužsilaikytų.
Mažos žaizdos dažniausiai užsitraukia pačios, tačiau didesnius pjūvius, apie 2–3 centimetrų ir didesnius, verta apsaugoti sodo tepalu. Geriausia tai daryti sausą dieną, nes ant drėgnos medienos apsauginė danga prilimpa prasčiau ir tampa mažiau veiksminga.
Kriaušės į vasaros genėjimą dažnai reaguoja jautriau nei obelys, todėl čia ypač svarbus saikas. Jei pašalinsite per daug ūglių, medis gali atsakyti nauja stačių ataugų banga, o norimo vainiko praretinimo efektas bus trumpalaikis.
