CP v2

Tag: Ray Tracing

  • Red Dead Redemption 2 atnaujino iki 8K: su ray tracingu vaizdas pribloškia net veteranus

    Red Dead Redemption 2 atnaujino iki 8K: su ray tracingu vaizdas pribloškia net veteranus

    „Red Dead Redemption 2“ pasirodė 2018 metais, tačiau iki šiol laikoma viena įspūdingiausių atviro pasaulio žaidimų pagal detalumą, animacijas ir aplinkos realistiškumą. „Rockstar Games“ sukurtas vesternas nukelia į XIX amžiaus pabaigos JAV, kur žaidėjai seka Arthuro Morgano ir Van der Linde gaujos istoriją.

    Nors nuo premjeros praėjo beveik aštuoneri metai, žaidimas ir šiandien dažnai minimas kaip techninis etalonas, ypač kalbant apie pasaulio gyvybingumą, apšvietimą, orų kaitą ir smulkius aplinkos elementus. Būtent dėl to „Red Dead Redemption 2“ išlieka populiari ne tik tarp naujų žaidėjų, bet ir tarp modifikacijų kūrėjų bendruomenės.

    Pastaruoju metu internete dėmesio sulaukė modifikuota žaidimo versija, kurioje vaizdas papildytas moderniais apšvietimo sprendimais, įskaitant ray tracing ir dar pažangesnius šešėliavimo metodus. Tokie technologiniai priedai ypač keičia tai, kaip atrodo saulės spinduliai miškuose, atspindžiai ant vandens ir bendras scenų kontrastas.

    Demonstracijoje žaidimas paleistas 8K raiška, nors daugumai tai tebėra labiau technologinė vitrina nei reali kasdienė patirtis. Didžioji dalis vartotojų neturi ekranų, kurie pilnai išnaudoja 8K, o stabilus veikimas tokioje raiškoje reikalauja itin galingos vaizdo plokštės ir kruopščiai sukonfigūruotų nustatymų.

    Teigiama, kad galutiniam rezultatui pasiekti pritaikyta apie 100 skirtingų modifikacijų, kurios keičia apšvietimą, spalvų tonus, šešėlius ir tekstūrų pateikimą. Būtent toks kompleksinis požiūris ir sukuria efektą, kai pažįstamas žaidimo pasaulis ima atrodyti beveik kaip šiuolaikinė fotorealistinė demonstracija.

    Tuo pačiu tai primena bendrą industrijos tendenciją: net ir senesni, bet stipriai mėgstami žaidimai atgimsta per bendruomenės kuriamus grafikos patobulinimus, o fotorealizmo siekis vis dažniau remiasi pažangiu apšvietimu, o ne vien didesne poligonų ar tekstūrų raiška. „Red Dead Redemption 2“ šiuo požiūriu tampa patogia platforma parodyti, kiek daug dar galima išspausti iš gerai sukurto pagrindo.

  • „Nvidia“ DLSS 4.5 „Marvel’s Spider-Man 2“: ar naujas režimas vėl išgelbėja FPS 4K?

    „Nvidia“ DLSS 4.5 „Marvel’s Spider-Man 2“: ar naujas režimas vėl išgelbėja FPS 4K?

    „Marvel’s Spider-Man 2“ ilgą laiką buvo išskirtinis „PlayStation 5“ žaidimas, tačiau vėliau pasiekė ir kompiuterių rinką. Tokia strategija būdinga Sony Interactive Entertainment, kai dalis didžiųjų projektų po kurio laiko perleidžiami PC platformoje, siekiant praplėsti auditoriją ir pardavimus.

    Net ir praėjus nemažai laiko po PC versijos pasirodymo, žaidimas išlieka paklausus. Remiantis „SteamDB“ duomenimis, pastaruoju metu fiksuojamos maždaug 11 000 žaidėjų vienu metu viršūnės, o tai rodo stabilų susidomėjimą ir aktyvią bendruomenę.

    Kas yra DLSS 4.5?

    DLSS yra „Nvidia“ technologijų šeima, skirta didinti našumą, naudojant vaizdo rekonstrukciją ir kadrų generavimą. CES parodoje Las Vegase buvo pristatytas DLSS 4 atnaujinimas, įvardijamas kaip 4.5, kuris, pasak gamintojo ir ankstyvų bandymų, gali suteikti dar didesnį spartos šuolį, palyginti su ankstesnėmis versijomis.

    Pagrindinė idėja paprasta: sistema siekia pasiekti daugiau kadrų per sekundę nepaukojant vaizdo kokybės tiek, kiek tai būtų daroma vien tik mažinant grafikos nustatymus. Tai ypač aktualu žaidžiant 4K raiška, kur apkrova vaizdo plokštei išauga itin smarkiai.

    Testai 4K ir 1440p raiška

    Internete pasirodė bandymai, kuriuose tikrinama, kaip „Marvel’s Spider-Man 2“ veikia su DLSS 4.5 skirtingais nustatymais. Testuota 1440p ir 4K raiškomis, keičiant DLSS kokybės režimus ir kadrų generavimo lygį, taip pat vertinant, kaip rezultatą veikia Ray Tracing įjungimas.

    Skelbiamuose rezultatuose teigiama, kad naudojant labai galingą sistemą su „Nvidia“ RTX 5080 vaizdo plokšte 4K raiškoje, pasirinkus subalansuotą DLSS režimą ir įjungus keturgubą kadrų generavimą, galima peržengti 160 kadrų per sekundę ribą. Mažesnėje raiškoje skaičiai gali dar labiau augti, kai kuriuose scenarijuose artėjant prie 200 kadrų per sekundę.

    Ką tai reiškia žaidėjams?

    Tokie rodikliai rodo, kad DLSS 4.5 gali būti itin reikšmingas įrankis tiems, kurie nori sklandaus žaidimo 4K raiška, ypač jei įjungtas Ray Tracing. Vis dėlto reali patirtis priklauso ne tik nuo vaizdo plokštės, bet ir nuo procesoriaus, RAM, žaidimo nustatymų, tvarkyklių bei konkrečių scenų apkrovos.

    Praktikoje DLSS ir kadrų generavimas dažniausiai tampa kompromisu tarp maksimalaus sklandumo ir natūralios vaizdo išvaizdos, todėl daliai žaidėjų svarbiausia rasti jiems priimtiną balansą. Augant 4K monitorių ir didelio atsinaujinimo dažnio ekranų populiarumui, tokios technologijos rinkoje tampa vis svarbesnės.

    Vertinant tendencijas, žaidimų industrija toliau juda link vis sudėtingesnių apšvietimo ir atspindžių modelių, todėl našumo didinimo sprendimai, įskaitant DI pagrįstus metodus, greičiausiai išliks vienu pagrindinių būdų pasiekti aukštą kadrų dažnį nepereinant prie drastiškų grafikos nuolaidų.

  • Path Tracing žaidimuose išbandytas iki galo: vaizdas stulbina, bet kaina skaudi

    Path Tracing žaidimuose išbandytas iki galo: vaizdas stulbina, bet kaina skaudi

    Per pastaruosius kelerius metus žaidimų grafikoje įsitvirtino dvi svarbios kryptys: spindulių sekimas (ray tracing) ir dar pažangesnis path tracing. Pastarasis dažnai vadinamas tiksliausiu būdu imituoti šviesos sklidimą virtualioje aplinkoje, tačiau jo nauda ne visada vienodai akivaizdi kiekviename žaidime.

    Path tracing iš esmės simuliuoja, kaip šviesa nuo įvairių šaltinių keliauja scenoje, atsispindi, lūžta ir pasklinda, todėl šešėliai, atspindžiai ir bendras apšvietimas tampa artimesni realybei. Skirtumai dažniausiai ryškiausi sudėtingose scenose, kur gausu blizgių paviršių, stiklo, dūmų ar kontrastingo apšvietimo.

    Tokių sprendimų proveržį žaidėjai ypač pastebėjo, kai path tracing buvo pradėtas diegti dideliuose atnaujinimuose ir aukščiausios klasės vaizdo plokščių profiliuose. Kartu tai tapo ir savotišku pramonės standartu, kuriuo gamintojai demonstruoja technologines galimybes, nors praktinis pritaikymas priklauso nuo našumo.

    Viename naujausių bandymų „Youtube“ kanalo MxBenchmarkPC autorius patikrino, kaip path tracing veikia šiuolaikiniame šaudyklių žanro žaidime Doom: The Dark Ages. Teste lygintas vaizdas su įjungtu ir išjungtu path tracing, vertinant ne tik grafikos pokyčius, bet ir kadrų dažnio kritimą.

    Įjungus path tracing, vaizdas tampa gilesnis ir natūralesnis: apšvietimas tolygiau „užpildo“ sceną, o šešėliai ir atspindžiai atrodo tikslesni. Vis dėlto kartu matomas ir ryškus našumo smūgis, kuris šaudyklių žanre ypač skausmingas, nes aukštas kadrų dažnis tiesiogiai veikia valdymo pojūtį ir reakcijos laiką.

    „Įjungus path tracing, kadrų dažnis krenta tiek, kad daliai žaidėjų tai bus per didelė auka dėl gražesnio vaizdo“, – sakė testą atlikęs turinio kūrėjas.

    Praktikoje tokie rezultatai nestebina: path tracing yra itin resursų reikalaujanti technologija, todėl dauguma žaidėjų dažnai renkasi kompromisą. Dažniausias sprendimas yra palikti klasikinį ray tracing arba visai atsisakyti papildomų efektų, kad būtų išlaikyta stabili sparta, ypač didelės raiškos ekranuose.

    Gamintojai bando tai sušvelninti įvairiomis mastelio keitimo ir kadrų generavimo technologijomis, tačiau galutinis pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo konkrečios vaizdo plokštės ir to, ką žaidėjas vertina labiau: maksimalų realizmą ar maksimalų sklandumą. Todėl path tracing šiandien daugeliui lieka „premium“ funkcija, kuri gražiai atrodo demonstracijose, bet ne visada tinka kasdieniam žaidimui.

  • Path Tracing žaidimuose keičia vaizdą, bet kainuoja FPS: testas parodė, ar verta

    Path Tracing žaidimuose keičia vaizdą, bet kainuoja FPS: testas parodė, ar verta

    Path Tracing (pilnas šviesos sklidimo modeliavimas) vis dažniau pristatomas kaip didžiausias šuolis realistiškos grafikos link, tačiau jo kaina žaidėjams paprastai būna labai aiški – mažesnis kadrų per sekundę skaičius. Naujas vaizdo įrašų testas parodė, kaip stipriai ši technologija pakeičia vaizdą ir ką tai reiškia praktikoje.

    Skirtingai nei įprastesnis Ray Tracing, kuris dažnai taikomas tik daliai efektų, Path Tracing siekia apimti visą scenos apšvietimą vienu nuosekliu metodu. Dėl to tiksliau atkuriami šešėliai, netiesioginis apšvietimas, spalvų atspindžiai ir atspindžiai paviršiuose, ypač pastebimi miestuose, patalpose bei scenose su daug šviesos šaltinių.

    Tokiuose žaidimuose kaip „Cyberpunk 2077“ šis režimas labiausiai matomas atvirose erdvėse: keičiasi bendras apšvietimo tonas, medžiagų tikroviškumas, o smulkūs atspindžiai ant šlapių paviršių ar metalo atrodo nuoseklesni. Kitaip tariant, vaizdas tampa mažiau priklausomas nuo apgavysčių, kurios įprastai naudojamos apšvietimui imituoti.

    Testo autoriai palygino vaizdą su įjungtu ir išjungtu Path Tracing keliuose skirtingų laikotarpių žaidimuose, taip pat palygino su įprastu spindulių sekimu. Pagrindinė išvada paprasta: vizualinis skirtumas kai kuriose scenose gali būti stulbinantis, tačiau kitur jis bus subtilus ir labiau pastebimas tik sustabdžius kadrą.

    Kodėl krenta našumas?

    Didžiausias minusas – našumas. Path Tracing reikalauja gerokai daugiau skaičiavimų, nes šviesa ir jos sąveika su paviršiais modeliuojama plačiau, todėl GPU apkrova šokteli, o FPS krenta, ypač aukšta raiška ir su maksimaliais nustatymais.

    Dėl to praktikoje ši technologija dažnai remiasi papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, kadrų generavimu ar protingu raiškos atkūrimu, kad žaidimas išliktų sklandus. Tokie metodai gali padėti, bet jie taip pat turi kompromisų – nuo vaizdo aštrumo iki galimo vėlavimo pojūčio, priklausomai nuo sistemos ir nustatymų.

    Kada skirtumas matomas labiausiai?

    Ryškiausi pokyčiai dažniausiai išryškėja scenose su sudėtingu apšvietimu: neonais, daug stiklo ir metalo, ryškiomis šviesomis tamsiose patalpose, taip pat lietaus ar šlapių paviršių situacijose. Tokiais atvejais Path Tracing suvienodina apšvietimo logiką ir sumažina netikroviškus perėjimus.

    Kita vertus, kai kuriuose žaidimuose ar konkrečiuose epizoduose Path Tracing gali pakeisti ir personažų išvaizdą, nes pasikeitus apšvietimui kitaip atrodo odos tonai, šešėliai veide ir bendras kontrastas. Dalis žaidėjų tai vertina kaip tikroviškumą, kitiems tai gali atrodyti kaip per didelė intervencija į meninį stilių.

    Ar verta įjungti?

    Atsakymas dažniausiai priklauso nuo dviejų dalykų: kokią vaizdo plokštę turite ir ko tikitės iš žaidimo. Jei prioritetas yra maksimalus vaizdo tikroviškumas vieno žaidėjo režimuose, Path Tracing gali būti įspūdingas atnaujinimas, ypač moderniuose projektuose, kuriuose jis įgyvendintas brandžiai.

    Jei svarbiausia reakcijos laikas ir stabilus FPS, pavyzdžiui, dinamiškuose ar konkurenciniuose žaidimuose, praktiškesnis pasirinkimas dažnai bus tradicinis spindulių sekimas arba visai be jo. Testai dar kartą primena: Path Tracing šiandien dažnai yra prabanga, kurią tenka apmokėti našumu.