CP v2

Tag: Raytheon

  • JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV laivų statybos grupė „Huntington Ingalls Industries“ pranešė, kad jos valdoma „Newport News Shipbuilding“ baigė lėktuvnešio USS John F. Kennedy (CVN 79) priėmimo bandymus jūroje. Laivas po kelių savaičių testų grįžo į doką, kur toliau vertinamos svarbiausios sistemos ir įranga prieš perdavimą kariniam jūrų laivynui.

    USS John F. Kennedy yra antrasis Gerald R. Ford klasės branduolinis lėktuvnešis, kuriuo JAV siekia atnaujinti pagrindinę smogiamąją galią jūroje. Šios klasės flagmanas USS Gerald R. Ford (CVN 78) jau yra tarnyboje, o naujesni laivai kuriami remiantis pirmojo eksploatacijos pamokomis.

    Lėktuvnešiai laikomi vienais didžiausių ir sudėtingiausių karo laivų pasaulyje: jų ilgis siekia apie 337 metrus, o vandentalpa – apie 100 000 tonų. Tokie laivai yra tarsi plaukiojantis miestas, galintis sutalpinti iki maždaug 4 500 įgulos narių ir aviacijos grupę, kuri lemia smūgio nuotolį bei operacijų tempą.

    JAV karinis jūrų laivynas šį lėktuvnešį užsakė 2013 metais, statybos prasidėjo 2015 metais, o laivas buvo nuleistas į vandenį 2019 metais. Pirminis planas numatė perdavimą 2022 metais, tačiau dėl tvarkaraščio slinkimo ir papildomų darbų terminas buvo keičiamas, o bandymai jūroje intensyviau prasidėjo 2026 metų vasario mėnesį.

    Pasak „Newport News Shipbuilding“ atstovų, sėkmingai įvykdyta bandymų jūroje programa yra vienas svarbiausių etapų prieš pirminę laivo akceptaciją. Įmonė pabrėžia, kad tokio masto platformos parengimas tarnybai reikalauja tūkstančių specialistų darbo ir nuoseklių patikrų, kurios apima tiek energetiką, tiek valdymo, tiek skrydžių denio infrastruktūrą.

    „Ši bandymų jūroje serija parodo, ką reiškia tūkstančių žmonių darbas visoje šalyje, parengiant CVN 79 prisijungti prie laivyno“, – sakė „Newport News Shipbuilding“ viceprezidentas Derekas Murphy.

    Vienas ryškiausių USS John F. Kennedy skirtumų, lyginant su pirmuoju klasės laivu, siejamas su jutiklių ir oro erdvės stebėjimo sprendimais. Nurodoma, kad šiame laive diegiamas AN/SPY-6(V)3 radaras, siejamas su „Raytheon“ EASR šeima, kuri turi pakeisti ankstesnį dviejų dažnių radarą, kėlusį eksploatacinių iššūkių.

    Ford klasė kuriama taip, kad ilgainiui pakeistų Nimitz klasės lėktuvnešius, o modernizacija apima ne tik radarus. Šio tipo laivuose diegiamos naujos kartos elektromagnetinės katapultos, pažangesnės stabdymo sistemos, optimizuotos įgulos darbo vietos ir energijos generavimo rezervai, kurie svarbūs tiek moderniai elektronikai, tiek ateities ginklų sistemoms.

    JAV karinis jūrų laivynas planuoja turėti visą Ford klasės flotilę. Šiuo metu dar statomi du laivai – USS Enterprise (CVN 80) ir USS Doris Miller (CVN 81), kurie taip pat konstruojami „Newport News Shipbuilding“ gamykloje, vienoje svarbiausių JAV karinių laivų statybos aikštelių.

    Artimiausias USS John F. Kennedy kelio etapas – formalūs priėmimo sprendimai ir baigiamieji darbai, lemsiantys, kada laivas galės pradėti pilnavertę tarnybą. JAV laivynui tai ne tik naujas korpusas, bet ir bandymas paspartinti operacijų tempą, sumažinti eksploatacijos kaštus ir kartu išlaikyti strateginį pranašumą regionuose, kur jūrų galia tampa vis svarbesnė.

  • Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Jungtines Valstijas prašydama licencijos šalies viduje gaminti raketas oro gynybos sistemoms MIM-104 Patriot. Tokia licencija leistų Ukrainos pramonei prisidėti prie ginklų, kurių paklausa pasaulyje auga, gamybos, tačiau artimiausiu metu tam kliūčių išlieka daug.

    Apie pateiktą prašymą interviu JAV laidoje Face the Nation kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, dabartiniai gamybos tempai JAV nėra pakankami, o didėjantis poreikis, kurį lemia karai ir įtampos skirtinguose regionuose, kelia riziką tiekimo grandinėms.

    „Prašiau ankstesnės JAV administracijos ir prašau dabartinės suteikti Ukrainai licenciją „Patriot“ raketų gamybai. Galime padidinti gamybą, o tai padėtų ir mums, ir partneriams, kuriems Jungtinės Valstijos nuspręstų padėti“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas trukdo licencijai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tikimybė greitai gauti leidimą gaminti pažangias „Patriot“ raketas šalyje, kuri kasdien patiria atakas, yra nedidelė. Tam reikia ne tik politinio sprendimo Vašingtone, bet ir didžiulių investicijų į gamyklas, kokybės kontrolę, sertifikavimą bei jautrių technologijų apsaugą.

    Be to, „Patriot“ raketos yra aukštos technologijos produktas, kurio gamyboje taikomi griežti eksporto kontrolės ir saugumo reikalavimai. JAV tokiose programose paprastai siekia užtikrinti, kad kritinės technologijos ir komponentai būtų apsaugoti nuo žvalgybos, sabotažo ir neteisėto perėmimo rizikų.

    Reali alternatyva: tiekimo grandinė

    Vis dėlto Ukraina gali turėti daugiau galimybių įsitraukti ne į pilną raketų gamybą, o į atskirų komponentų tiekimą. Tokia praktika Vakarų gynybos pramonėje įprasta, kai partneriai palaipsniui integruojami į gamybos grandinę, didinant pajėgumus ir trumpinant pristatymo terminus.

    Straipsnyje minimas pavyzdys Vokietijoje, kur kuriama COMLOG įmonė, bendra „Raytheon“ ir „MBDA Deutschland“ iniciatyva, orientuota į PAC-2 GEM/T sprendimų gamybą ir aptarnavimą. Tokio tipo projektai rodo kryptį, kurioje Ukraina, didindama savo pramonės vaidmenį, galėtų pradėti nuo dalinių užsakymų ir kvalifikacijos kėlimo.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainai „Patriot“ sistemos yra viena svarbiausių priemonių gynybai nuo balistinių raketų ir sudėtingų oro taikinių. Kuo greičiau pildomos atsargos ir didinamas perėmėjų prieinamumas, tuo daugiau galimybių apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir gyventojus nuo didelio nuotolio smūgių.

    Vis dėlto net ir palankaus sprendimo atveju licencijuotos gamybos įkūrimas užtruktų: reikalingi metai infrastruktūrai, tiekėjų tinklui ir procesų patikrai. Dėl to artimiausiu laikotarpiu pagrindinis Ukrainos prioritetas greičiausiai išliks raketų tiekimas iš partnerių ir pramoninis įsitraukimas etapais.

  • JAV pristatyta nauja oro–oro raketa AIM-174B: taikinius gali pasiekti už daugiau nei 300 km

    JAV karinis jūrų laivynas viešai sieja savo naujausią ginkluotę su itin didelio nuotolio oro–oro raketa AIM-174B, kuri, skirtingų šaltinių vertinimu, gali pasiekti taikinius už daugiau nei 300 kilometrų. Tokios klasės ginklas keičia oro kovos logiką, nes leidžia atakuoti dar iki priartėjant prie artimo manevrinio mūšio zonos.

    AIM-174B siejama su „Raytheon“ sukurta koncepcija, kai į naikintuvą integruojamas didesnio nuotolio, didesnių gabaritų ginklas, skirtas taikiniams ore. Nurodoma, kad raketa gali būti pritaikyta F/A-18F „Super Hornet“, o tai svarbu dėl plataus šių orlaivių naudojimo JAV karinio jūrų laivyno aviacijoje.

    Didelis nuotolis reiškia ne tik ilgesnę pasiekiamą distanciją, bet ir daugiau taktinės laisvės: orlaivis gali bandyti smogti neprisiartinęs prie priešų naikintuvų ar jų oro gynybos „skėčio“. Tai ypač aktualu, kai kova vyksta dėl oro erdvės kontrolės virš jūros ar didelių atstumų regionuose, kur svarbu pirmas aptikimas ir pirmas paleidimas.

    Ilgo nuotolio raketos paprastai remiasi ne vien pačia kinetika: lemiami tampa taikinių aptikimo, duomenų perdavimo ir situacinio suvokimo sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad raketos potencialą stipriai veikia radarų galimybės, ryšio kanalai ir bendras tinklinis pajėgų veikimas.

    Didelio nuotolio oro–oro ginkluotė siejama su siekiu atgrasyti arba neutralizuoti priešininko pranašumą, kurį gali suteikti naujos kartos naikintuvai. Logika paprasta: net ir senesnės platformos, gavusios itin toli skrendančias raketas, teoriškai gali kelti grėsmę moderniems taikiniams, jei šie aptinkami ir gaunami tikslūs taikymo duomenys.

    Tokio tipo sprendimai taip pat atspindi platesnę tendenciją: oro mūšis vis labiau tolsta nuo artimų distancijų manevrų, o daugiau lemia sensoriai, elektroninė kova ir ginklo panaudojimo atstumas. Dėl to valstybės investuoja ne tik į naikintuvus, bet ir į raketas, galinčias veikti už didelių nuotolių ribos.

    Nors AIM-174B įvardijama kaip oro–oro klasės raketa, diskusijose minimos ir platesnės panaudojimo prielaidos, pavyzdžiui, kova su dideliais bepiločiais orlaiviais. Vis dėlto realų universalumą paprastai riboja integracija į platformas, taikinio tipas, valdymo algoritmai ir leidimai naudoti konkrečiuose scenarijuose.

    Taip pat svarbu pabrėžti, kad deklaruojamas maksimalus nuotolis nebūtinai reiškia identišką efektyvumą visomis sąlygomis: jį veikia paleidimo aukštis, greitis, taikinio manevravimas ir trukdžių aplinka. Dėl to tokios raketos dažniausiai vertinamos kaip sistemos dalis, o ne vienas stebuklingas sprendimas.

    Ši naujiena rodo, kad JAV prioritetas išlieka gebėjimas veikti dideliais atstumais ir pirma smogti dar prieš oponentui priartėjant. Kartu tai signalizuoja, kad oro kovos evoliucijoje vis svarbesnė tampa ne vien platforma, bet ir jos ginkluotės bei duomenų grandinės visuma.