CP v2

Tag: RDF kuras

  • Silezijos regiono koziris Europoje: atliekų kuras, energijos kaupimas ir kelias į duomenų centrus

    Silezijos vaivadija Lenkijoje turi vieną didžiausių pramoninių regionų Europoje, o jos infrastruktūrinis potencialas, pasak „Veolia“ vadovų, gali tapti pagrindu naujam ekonomikos augimo etapui. Pokalbiuose apie regiono ateitį vis dažniau akcentuojama ne tik tradicinė pramonė, bet ir energetikos transformacija bei investicijos į aukštos pridėtinės vertės projektus.

    „Silezijoje turime labai gerą infrastruktūros potencialą, unikalų ne tik šalies, bet ir Europos bei pasaulio mastu, ir būtent ant to turėtume statyti regiono plėtrą“, – sakė Krzysztofas Zamaszas, „Veolia“ grupės Lenkijoje viceprezidentas ir komercijos direktorius.

    Energetikos transformacija kaip privalumas

    Viena aiškiausių krypčių – vietinė energetikos transformacija, kuri regione gali virsti konkurenciniu pranašumu. Kalbama apie projektus, leidžiančius mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir užtikrinti stabilesnes tiekimo grandines pramonei bei gyventojams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas energijos atgavimui iš atliekų ir vadinamajai likutinei frakcijai, iš kurios gaminamas RDF ir Pre-RDF kuras. Tai kietasis atgautasis kuras, dažniausiai naudojamas pramonėje kaip alternatyva daliai iškastinio kuro, kai atliekos nebetinka perdirbimui.

    Viešai skelbiamuose sektoriaus vertinimuose nurodoma, kad Lenkija yra viena didžiausių RDF gamintojų Europoje, o metinė apimtis siekia apie 4,5 mln. tonų. Vien Silezijoje, kaip pažymima, pagaminama daugiau nei 1 mln. tonų per metus, todėl regionas turi mastą, kuris leidžia planuoti didesnius energijos atgavimo pajėgumus.

    Energijos kaupimas ir duomenų centrai

    Kita kryptis – energijos kaupimo infrastruktūra, kuri tampa vis svarbesnė augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant elektros sistemos balansavimo poreikiui. Energijos kaupimo sprendimai leidžia lanksčiau valdyti pikines apkrovas ir sumažinti rizikas, kurios ypač jautrios pramonei.

    Šis aspektas tiesiogiai siejamas su galimybėmis pritraukti projektus, kuriems kritiškai svarbus patikimas elektros tiekimas, pavyzdžiui, duomenų centrus. Tarp minimų planų – duomenų centro projektas Bielsko-Bialoje, numatomas buvusios „Stellantis“ gamyklos teritorijoje.

    „Mums reikia pigesnės energijos ir patikimų jos tiekimo garantijų. Vertinant geopolitinę situaciją, matome, kad turime užtikrinti energetinę nepriklausomybę ne tik regioniniu, bet ir vietiniu mastu“, – sakė Krzysztofas Zamaszas.

    Finansavimas ir gynybos pramonės ambicijos

    Investicijų finansavimo šaltinių, regiono atstovų teigimu, gali būti keli. Tarp jų minimos ir ekonomikos modernizavimui skirtos viešos lėšos, įskaitant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo programos mechanizmus, tačiau pabrėžiama, kad vien tik viešo finansavimo nepakaks.

    Akcentuojama, kad svarbus vaidmuo tenka privačiam kapitalui, kuriam reikalingi aiškūs partneriai ir nuoseklūs projektai. Regiono argumentas investuotojams – turima infrastruktūra, pramonės kompetencijos ir patirtis transformuojant ekonomiką, kai per kelis dešimtmečius keitėsi tradicinės pramonės struktūra.

    Dar viena kryptis, kuri vis dažniau įvardijama kaip megatrendų diktuojama būtinybė, – gynybos pramonė. Idėja paprasta: jei Europa ir pasaulis didina investicijas į saugumą, regionas siekia ne tik vartoti technologijas, bet ir kurti kompetencijas, kurios leistų tapti sprendimų bei projektų eksportuotoju.

    „Jeigu šiandien visas pasaulis investuoja į gynybą, mes taip pat turėtume kurti šias kompetencijas Silezijoje. Regionas turi tapti ne tik technologijų ir kapitalo vartotoju, bet ir eksportuotoju“, – teigė Krzysztofas Zamaszas.

  • Atliekų tvarkymo lyderė „Mo-Bruk“ smarkiai augino pelną: pajamos šoktelėjo, o apimtys didėjo

    Lenkijos biržoje kotiruojama atliekų tvarkymo grupė „Mo-Bruk“ 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė reikšmingu rezultatų šuoliu. Bendrovė skelbia, kad jos grynasis pelnas siekė apie 9,8 mln. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 6,1 mln. eurų.

    Pardavimų pajamos per pusmetį sudarė apie 42,3 mln. eurų ir buvo 42,8 proc. didesnės nei metais anksčiau. EBITDA rodiklis pakilo iki maždaug 17,5 mln. eurų, o tai reiškia apie 44 proc. augimą per metus.

    „Mo-Bruk“ pabrėžia, kad augimą lėmė ne vien didesnis priimtų atliekų kiekis, bet ir pagerėjusios vidutinės paslaugų kainos. Pasak bendrovės, būtent kainodara pagrindiniuose segmentuose tapo vienu svarbiausių pelningumo variklių.

    Brango deginimas ir RDF

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė sutvarkė apie 181 300 tonų atliekų, arba 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė veikla sugeneravo 44,4 proc. EBITDA maržą, rodančią aukštą pelningumą atliekų tvarkymo paslaugų grandinėje.

    Bendrovės teigimu, deginimo segmente vidutinės kainos didėjo apie 22 proc., o alternatyvių degalų RDF segmente – apie 44 proc. Prie to prisidėjo ir sutartys, susijusios su ypač probleminių atliekų židinių, vadinamųjų ekologinių bombų, sutvarkymu.

    Atliekų srautai augo visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. Terminiam apdorojimui nukreiptų atliekų apimtis padidėjo iki maždaug 16 500 tonų, o RDF segmente priimta apie 41 600 tonų.

    Tuo metu kietinimo ir stabilizavimo veikloje apimtis siekė apie 113 100 tonų, fiksuojant nedidelį, 2 proc. augimą per metus. Prie bendro rezultato prisidėjo ir naujesnė kryptis – alyvų bei alyvuoto vandens atliekos, kurių per pusmetį priimta apie 10 200 tonų.

    Investicijos ir įsigijimų efektas

    „Perspektyvas antrajam pusmečiui vertiname optimistiškai ir, jei neįvyks išorinių netikėtų sukrėtimų, tai gali būti labai sėkmingi metai visai grupei“, – sakė „Mo-Bruk“ vadovas Henrykas Siodmoka.

    Pasak jo, bendrovė sieks didinti leidimų limitus pagal integruotus taršos leidimus, taip pat užbaigti naujus įsigijimus, kurie sustiprintų kontrolę atliekų sraute. Lygiagrečiai tęsiamos investicijos iki maždaug 7,0 mln. eurų – plečiant El-Kajo padalinį ir modernizuojant logistiką Karsuose, kad būtų pašalinti pajėgumų „butelio kakliukai“.

    Grupė taip pat akcentuoja, kad 2026 metais pilnai atsiskleidė ankstesnių įsigijimų – El Kajo ir Eco Point – sinergijos. Šios bendrovės jau reikšmingai prisideda prie konsoliduotos EBITDA ir grynojo pelno, o „Mo-Bruk“ išplėtė kompetencijas alyvuotų atliekų tvarkyme bei didina stabilizavimo pajėgumus.

    Finansinį stabilumą atspindi ir skolos rodikliai: grynosios skolos ir EBITDA santykis 2026 metų birželio pabaigoje siekė 0,95, kai 2026 metų kovo pabaigoje buvo 1,2. Tai rodo mažėjantį finansinį svertą, augant veiklos pelnui.

    „Mo-Bruk“ iš atliekų gamina alternatyvius degalus bei dirbtinį užpildą, naudojamą, pavyzdžiui, kelių statyboje ar rekultivacijoje. Grupė taip pat valdo dvi deginimo įrenginių aikšteles, kur apdorojamos ir medicininės bei pavojingos atliekos.

    Bendrovės akcijos pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje kotiruojamos nuo 2012 metų, o nuo 2022 metų kovo yra įtrauktos į mWIG40 indeksą. Atliekų tvarkymo sektoriuje investuotojai ypač stebi, kaip kinta atliekų srautai, reguliaciniai reikalavimai ir paslaugų kainodara, nes būtent šie veiksniai dažniausiai lemia maržų tvarumą.