CP v2

Tag: Reaktoriai

  • Indija ieško vietų naujoms branduolinėms elektrinėms Gudžarate: pasirašytas svarbus memorandumas

    Indijos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė Nuclear Power Corporation of India Limited ir Gudžarato valstijos elektros gamintoja Gujarat State Electricity Corporation Limited pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Jo tikslas – ištirti ir atrinkti tinkamas vietas naujiems branduolinių elektrinių projektams Gudžarato valstijoje.

    Pagal susitarimą institucijos keisis techniniais duomenimis, vertins galimas aikšteles ir jų tinkamumą branduolinei infrastruktūrai. Praktikoje tai reiškia geologinių, hidrologinių, aplinkosauginių ir tinklų prijungimo veiksnių analizę, kuri paprastai lemia, ar projektas gali judėti į priekį.

    Platesnis Indijos planas

    Toks žingsnis siejamas su Indijos ilgalaikiais energetikos tikslais ir siekiu mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Šalis yra įsipareigojusi pasiekti nulinę grynąją emisiją iki 2070 metų, o branduolinė energetika laikoma vienu iš stabilios, nuo oro sąlygų nepriklausančios gamybos šaltinių.

    Branduolinių projektų plėtra ypač svarbi augant elektros paklausai, kurią didina pramonė, miestų plėtra ir elektrifikacija. Tokiuose planuose akcentuojamas ne tik naujų blokų statymas, bet ir tinkamų vietų parengimas iš anksto, kad būtų sutrumpinti vėlesni projektavimo ir derinimo etapai.

    Kiek reaktorių turi Indija?

    Šiuo metu Indija eksploatuoja 24 veikiančius branduolinius reaktorius, kurių bendra galia siekia beveik 8 gigavatus. Be to, šalyje statomi aštuoni nauji blokai, kurių bendra planuojama galia sudaro apie 6 gigavatus.

    Indijos Vyriausybė yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2047 metų padidinti branduolinės energetikos galią iki 100 gigavatų. Memorandumas dėl aikštelių Gudžarate laikomas vienu iš praktinių žingsnių, padedančių priartėti prie šių planų.

  • Amerikiečiai nori branduolinį reaktorių sutalpinti į konteinerį: žada proveržį po 2030-ųjų

    Amerikiečiai nori branduolinį reaktorių sutalpinti į konteinerį: žada proveržį po 2030-ųjų

    JAV Jutos valstijos Energetikos plėtros biuras pasirašė neįpareigojantį susitarimą su bendrove „Deployable Energy Limited“. Dokumentu numatoma kartu įvertinti, ar Jutoje būtų įmanoma įrengti vadinamąsias Unity branduolines baterijas, kurių vieno modulio galia siektų 1 MW.

    Pagal bendrovės pristatomą koncepciją, energijos gamybos sistema būtų surenkama gamykloje ir pristatoma kaip paruoštas naudoti sprendimas. Ji turėtų tilpti standartiniame transportavimo konteineryje, todėl projektas pozicionuojamas kaip greičiau diegiamas nei įprastos atominės elektrinės.

    Techninis sprendimas remiasi urano dioksido kuru, praturtintu iki 4,95 proc., ir helio aušinimu. Tokie parametrai siejami su tradicinės branduolinės energetikos praktika, o modulinė architektūra leistų jungti kelis vienetus į didesnę sistemą, priklausomai nuo regiono poreikių.

    Bendrovė teigia, kad kiekvienas modulis galėtų veikti penkerių metų ciklais iki papildymo kuru, taip sumažinant aptarnavimo dažnį. Taip pat nurodoma, jog sprendimas būtų pritaikomas tiek įprastoms vietoms, tiek atokesnėms teritorijoms, kur energijos tiekimas yra brangesnis ir mažiau patikimas.

    „Juta yra nacionalinis energetikos inovacijų lyderis, o mūsų bendradarbiavimas su „Deployable Energy Limited“ yra dar vienas žingsnis link patikimos, saugios ir švarios energetikos ateities“, – sakė gubernatoriaus patarėja energetikos klausimais ir Energetikos plėtros biuro direktorė Emy Lesofski.

    Vis dėlto pasirašytas dokumentas nėra sutartinis įsipareigojimas ir negarantuoja nei konkrečios vietos, nei projekto grafiko. Šiuo etapu pusės daugiausia kalba apie techninės ir reguliacinės informacijos apsikeitimą bei galimų diegimo sąlygų analizę, o tiksli vieta Jutoje dar neįvardyta.

    „Deployable Energy Limited“ tikina, kad pirmieji diegimai galėtų prasidėti nuo 2030 metų, o vieno projekto įgyvendinimas truktų apie šešis mėnesius. Praktikoje tokį tempą lemtų ne vien gamyba, bet ir licencijavimas, saugos reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimai bei vietos infrastruktūra, kurie branduoliniams projektams dažnai yra kritiniai.

    Konteinerinio reaktoriaus idėja įsilieja į platesnę mažųjų modulinių reaktorių kryptį, kurią pastaraisiais metais skatina energetinio saugumo ir dekarbonizacijos tikslai. Šiame sektoriuje pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: technologiją būtina paversti komerciškai konkurencinga, o kartu įrodyti jos saugą ir patikimumą realiomis eksploatavimo sąlygomis.

  • Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgija svarsto perimti branduolinę energetiką: planuojamas reaktorių perėmimas ir stabdomas išmontavimas

    Belgijos vyriausybė svarsto galimybę perimti šalies branduolinės energetikos sektorių, kad būtų užtikrintas senstančių reaktorių darbas ir išvengta planuotų uždarymų. Apie tai paskelbė ministras pirmininkas Bart De Wever, pabrėžęs, kad tikslas yra išlaikyti pajėgumus, kurie anksčiau buvo nukreipti link uždarymo.

    Vyriausybė ketina įvertinti visų septynių Belgijos branduolinių reaktorių visiško perėmimo scenarijų. Tuo pat metu būtų stabdomi penkių reaktorių, kurie buvo sustabdyti 2022–2025 metais, išmontavimo planai, paliekant galimybę pratęsti jų veiklos licencijas arba svarstyti paleidimą iš naujo.

    Valstybės vaidmuo vėl auga

    Sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai valstybės vis dažniau įsitraukia į branduolinę energetiką dėl didelių sąnaudų ir rizikų, kurios atbaido privačius operatorius. Senų elektrinių modernizavimas, saugos reikalavimų įgyvendinimas, atliekų tvarkymas ir politinė rizika dažnai reiškia milijardines investicijas, o pajamų perspektyvos liberalizuotoje elektros rinkoje išlieka neapibrėžtos.

    Tokiose sąlygose projektai paprastai tampa įmanomi tik su valstybės garantijomis, rizikos pasidalijimo mechanizmais ar tiesioginiu valdymu. Todėl Belgijos planas matomas kaip bandymas suteikti sektoriui daugiau stabilumo ir prognozuojamumo, ypač ilgesnėje perspektyvoje.

    Energetinio saugumo spaudimas

    Belgijos posūkis vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje stiprinamas elektrifikacijos kursas ir ieškoma būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa didina spaudimą turėti daugiau vietinės, patikimos ir mažai anglies dioksido išskiriančios generacijos.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastaruoju metu pabrėžė, kad būtina mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės švarios energijos pasiūlą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo.

    „Turime mažinti per didelę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir didinti vietinės, įperkamos, švarios energijos pasiūlą. Nuo atsinaujinančių išteklių iki branduolinės energetikos, visapusiškai gerbiant technologinį neutralumą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    U posūkis po ankstesnių uždarymų

    Belgija jau buvo pakeitusi ankstesnį kursą branduolinės energetikos klausimu, kai parlamentas panaikino planuotą etapinio atsisakymo modelį. Dabartinis svarstymas dėl perėmimo dar labiau sustiprintų šį pokytį, nes valstybė galėtų tiesiogiai valdyti sprendimus dėl eksploatacijos pratęsimo ir investicijų.

    Analitikų vertinimu, norint iki 2040 metų užsitikrinti apie 4 gigavatų branduolinės generacijos pajėgumą, realistiški keliai yra du: statyti naujus reaktorius, kas užtrunka ilgai, arba prailginti esamų blokų veiklą bei svarstyti neseniai sustabdytų blokų sugrąžinimą. Abiem atvejais be reikšmingo valstybės vaidmens pasiekti tikslą būtų sudėtinga.

    Artimiausiu metu Belgijos vyriausybei teks apsispręsti, kokiu mastu ji pasirengusi prisiimti finansinę ir politinę atsakomybę, kuri lydi branduolinę energetiką. Taip pat bus vertinama, ar sustabdytų reaktorių išmontavimo pauzė iš tiesų atvers realią galimybę juos sugrąžinti į sistemą, atsižvelgiant į saugos, licencijavimo ir investicijų reikalavimus.