Ukrainos Lvivui priskiriama priešlėktuvinių raketų brigada pranešė apie ankstyvą rytą fiksuotą incidentą, kai į pozicijas sparčiai artėjo rusų bepiločis orlaivis. Mobiliosios grupės vairuotojas, pasivadinęs Hunter, teigė, kad dronas priartėjo maždaug iki 600 metrų, todėl sprendimus teko priimti per akimirką.
Karių teigimu, variklio garsas leido įtarti reaktyvinę trauką, o paskutinėje skrydžio fazėje aparatas dar ir staigiai mažino aukštį. Tokia trajektorija apsunkina perėmimą, nes taikinys trumpam išnyra matymo lauke ir palieka itin mažai laiko taikymuisi.
Tuomet įgula atidengė ugnį iš ZU-23-2 dvivamzdės 23 milimetrų priešlėktuvinės artilerijos sistemos. Pasak karių pasakojimo, tikslui apgadinti prireikė apie 60 šūvių, po kurių dronas nukrito ir sprogo.
Greitis palieka sekundes reakcijai
Ukrainos kariškiai nurodo, kad „Geraň-4“ tipo dronas gali pasiekti maždaug 500–600 kilometrų per valandą greitį. Toks tempas reiškia, kad nuo aptikimo iki ugnies atidarymo lieka sekundės, ypač kai taikinys skrenda žemai ir greitai keičia aukštį.
Palyginti su lėtesniais, stūmokliniais varikliais varomais bepiločiais, greitesni aparatai gali itin sparčiai įveikti paskutinį skrydžio ruožą. Dėl to lemiamu veiksniu tampa ankstyvas perspėjimas, stebėjimo sąlygos ir įgulos treniruotė, o ne vien ginklo kalibras.
Kodėl vis dar naudojama ZU-23-2
ZU-23-2 yra Sovietų Sąjungoje 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukurta ir 20 amžiaus septintajame dešimtmetyje į ginkluotę įtraukta sistema. Ji turi dvi greitašaudes 23 milimetrų automatines patrankas ant lengvos, tempiamos platformos, todėl gali būti palyginti greitai perdislokuojama.
Remiantis viešai skelbiamais techniniais duomenimis, teorinis abiejų vamzdžių šaudymo tempas siekia apie 1 600–2 000 šūvių per minutę, o praktinis yra mažesnis ir priklauso nuo šaudymo režimo bei taikymosi. Kadangi sistema valdoma tiesiogiai įgulos, efektyvumą prieš greitus taikinius lemia matomumas, reakcijos laikas ir šaulio patirtis.
Karas Ukrainoje parodė, kad pigesnės ir senesnės oro gynybos priemonės tebėra aktualios, kai jas tenka derinti su mobilumu ir nuolatine stebėsena. Didėjant skirtingų tipų dronų įvairovei, oro gynyba vis dažniau remiasi kelių sluoksnių principu, kur vienoje grandyje svarbus ir paprastas, bet greitai panaudojamas ginklas.