CP v2

Tag: Reaktyvinis kuras

  • Rusijos degalų krizė smogia aviacijai: pirmąkart per 4 metus planuojamas reaktyvinio kuro importas

    Rusija, Reuters šaltinių teigimu, rengiasi importuoti reaktyvinį kurą per tarpininkus iš Šiaurės Azijos. Tai būtų pirmas toks atvejis per maždaug ketverius metus, po 2022 metais prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą.

    Skelbiama, kad planuojamas krovinys siektų bent 200 000 barelių, o logistika būtų organizuojama per kelis uostus ir perkrovimą iš laivo į laivą. Tokia schema dažnai naudojama siekiant sumažinti tiekimo grandinės matomumą ir apsunkinti kilmės bei gavėjo atsekamumą.

    Pagal minimą planą kuras būtų pakrautas Čiboje Japonijoje, vėliau gabenamas į Pietų Korėją ir, tikėtina, perkrautas viename iš uostų prieš išplukdymą į Rusiją. Reuters nurodo, kad prašė komentaro Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos institucijų, tačiau atsakymų nesulaukė.

    Pastarąjį kartą panašus pristatymas, kaip teigiama, buvo fiksuotas 2022 metų vasarį, kai į Vladivostoką buvo nugabenta apie 22 000 barelių reaktyvinio kuro. Dabartinis planuojamas kiekis būtų kelis kartus didesnis, todėl signalizuotų apie rimtesnį spaudimą vidaus tiekimui.

    Kas stumia Rusiją į importą?

    Reaktyvinio kuro importo poreikis siejamas su platesne Rusijos degalų krize, kuri paliečia ne tik vairuotojus, bet ir pramonę bei transportą. Pastaraisiais metais Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra patiria sutrikimų, o tai didina riziką, kad kai kuriuose regionuose stigs konkrečių produktų, įskaitant aviacinę žibalą.

    Situaciją, anot viešai skelbtų vertinimų, sunkina ir Ukrainos dronų smūgiai prieš naftos perdirbimo objektus, terminalus bei logistikos grandis. Kiekvienas didesnis sutrikimas rafinerijose reiškia, kad rinkoje gali trūkti ne vieno produkto, o spragas tenka dengti atsargomis arba importu.

    Signalas aviacijai ir ekonomikai

    Jei importas įvyktų, tai būtų reikšmingas ženklas aviacijos sektoriui, kuriam itin svarbus stabilus reaktyvinio kuro tiekimas ir kainų prognozuojamumas. Kuro trūkumas ar brangimas paprastai greitai atsispindi skrydžių savikainoje, maršrutų planavime ir oro linijų finansiniuose rezultatuose.

    Reuters šaltiniai taip pat nurodo, kad Rusijos reaktyvinio kuro eksportas yra sumažėjęs, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Tai dera su bendra tendencija: kai vidaus rinkoje didėja įtampa, eksportas dažniausiai ribojamas arba natūraliai traukiasi dėl perdirbimo pajėgumų kritimo.

    Tuo pat metu Rusija ir toliau išlieka didelė žaliavinės naftos eksportuotoja, tačiau žaliavos eksportas ne visada reiškia pakankamą perdirbtų produktų pasiūlą šalies viduje. Būtent šis disbalansas ir gali paaiškinti, kodėl reaktyvinio kuro importas vėl atsidūrė darbotvarkėje.

  • Reaktyvinio kuro trūkumas smogia aviacijai: gegužę atšaukiama 13 000 skrydžių, mažinamos vietos

    Reaktyvinio kuro trūkumas smogia aviacijai: gegužę atšaukiama 13 000 skrydžių, mažinamos vietos

    Atšaukimų banga prieš atostogas

    Pasaulio oro linijos gegužę atšaukia apie 13 000 skrydžių, o tvarkaraščiuose per dvi savaites neliko beveik 2 mln. keleivių vietų. Tai ypač aktualu keliaujantiems per moksleivių atostogas Jungtinėje Karalystėje ir dalyje žemyninės Europos.

    Tokius pokyčius fiksuoja aviacijos analitikos bendrovė „Cirium“, skaičiuojanti, kad per paskutines dvi balandžio savaites visų oro linijų bendra gegužės pasiūla sumažėjo nuo 132 mln. iki 130 mln. vietų. Tai rodo ne pavienius sprendimus, o sisteminį pajėgumų mažinimą.

    Kas vyksta su kuru ir kainomis

    Pagrindinė priežastis siejama su reaktyvinio kuro trūkumu ir jo brangimu, kurį paskatino įtampos eskalacija Artimuosiuose Rytuose. Straipsnyje nurodoma, kad nuo konflikto pradžios vasarį reaktyvinio kuro kaina daugiau nei padvigubėjo.

    Didžiausiu rizikos tašku įvardijamas Hormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Kai logistika tampa nepatikima, aviacijos sektorius, kuriame kuras sudaro didelę sąnaudų dalį, yra priverstas greitai perbraižyti maršrutus ir kainodarą.

    Kaip reaguoja oro linijos ir valdžia

    Tarp Europoje skrydžius karpančių vežėjų minimos Turkish Airlines, Lufthansa, British Airways ir KLM. Aviakompanijos ne tik atšaukia reisus, bet ir mažina talpą, dažniau rinkdamosi mažesnius lėktuvus, kad taupytų kurą.

    Ypač daug korekcijų tenka „Lufthansa“ grupei: pranešama, kad iš vasaros grafiko ji išėmė apie 20 000 trumpųjų nuotolių maršrutų. Tai reiškia mažiau alternatyvų persėdimams ir didesnę tikimybę, kad kelionė taps sudėtingesnė net ir tiems, kurių skrydis formaliai nebus atšauktas.

    Jungtinėje Karalystėje transporto sekretorė Heidi Alexander paskelbė apie laikinas išimtis vadinamajai naudojimosi laiko tarpsniais taisyklei, kai oro linijos privalo išnaudoti joms skirtus oro uostų laiko tarpsnius. Praktikoje tai leidžia tokioms bendrovėms kaip British Airways mažinti skrydžių skaičių nebijant prarasti teisių į patogius laikus.

    „Vežėjai galės mažinti skrydžių skaičių nepatirdami sankcijų dėl laiko tarpsnių“, – sakė Heidi Alexander.

    Ką tai reiškia keleiviams

    Keleiviams tai gali reikšti ne tik atšauktus skrydžius, bet ir perkeliamus reisus į kitas dienas, ypač populiariausiais maršrutais. Tokiu atveju atostogos gali sutrumpėti, o planai keistis net ir likus nedaug laiko iki išvykimo.

    Kadangi vežėjai kelia bilietų kainas paklausiausiuose maršrutuose ir atsisako mažiau pelningų krypčių, vasaros sezonas gali būti labiau įtemptas nei įprastai. Keleiviams rekomenduojama sekti oro linijų pranešimus, tikrinti užsakymus ir įvertinti lankstesnių kelionės datų naudą.

  • „Spirit Airlines“ nutraukė veiklą: brangstant reaktyviniam kurui žlugo gelbėjimo planas JAV rinkoje

    „Spirit Airlines“ nutraukė veiklą: brangstant reaktyviniam kurui žlugo gelbėjimo planas JAV rinkoje

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ nutraukė veiklą po to, kai nepavyko užsitikrinti kreditorių paramos restruktūrizavimo planui. Agentūra Reuters skelbia, kad tai viena ryškiausių JAV aviacijos rinkos nesėkmių per pastaruosius du dešimtmečius, parodžiusi, kaip greitai išoriniai sukrėtimai gali pakeisti vežėjų perspektyvas.

    Pagrindiniu smūgiu tapo staigus reaktyvinio kuro kainos šuolis, siejamas su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimais per Hormūzo sąsiaurį. Aviakompanijoms kuras įprastai yra viena didžiausių sąnaudų eilučių, todėl net ir trumpalaikis kainų pakilimas gali iš karto mažinti pelningumą, ypač kai bilietų kainas riboja konkurencija.

    „Deja, nepaisant pastangų, neseniai smarkiai išaugusios kuro kainos ir kitos naštos reikšmingai pablogino „Spirit“ finansines perspektyvas“, – sakoma „Spirit Airlines“ pranešime.

    „Spirit Airlines“ buvo reikšmingas JAV vidaus skrydžių žaidėjas, orientuotas į itin žemų kainų modelį, kai keleiviai už papildomas paslaugas, tokias kaip registruotas bagažas ar vietos pasirinkimas, moka atskirai. Reuters nurodo, kad vien per vieną mėnesį bendrovė vidaus maršrutais buvo pervežusi apie 1,7 milijono keleivių, o rinkos dalis, palyginti su ankstesniais metais, buvo mažėjusi.

    Bendrovės pasitraukimas turi tiesioginį poveikį darbuotojams ir keleiviams: atšaukiami skrydžiai, perskirstomi srautai, o keleiviams tenka ieškoti alternatyvų. Apie sprendimą stabdyti skrydžius bendrovė informavo JAV Federalinę aviacijos administraciją, o platesnių komentarų, anot Reuters, nepateikė.

    Rinkoje tuo pat metu suaktyvėjo konkurentai: didieji vežėjai ir kitos pigių skrydžių bendrovės pradėjo taikyti laikinus pasiūlymus, kad perimtų „Spirit“ klientus. Tokios situacijos JAV rinkoje dažnai lemia trumpalaikius bilietų kainų svyravimus atskiromis kryptimis, tačiau ilgainiui mažesnė konkurencija kai kuriuose maršrutuose gali didinti kainų spaudimą.

    Analitikų vertinimu, „Spirit Airlines“ atvejis išryškina platesnę tendenciją: po pandemijos atsigavusi aviacijos paklausa ne visada garantuoja stabilų pelningumą, nes vežėjus vienu metu spaudžia kuras, finansavimo kaina ir didelė kainų konkurencija. Jei geopolitinė įtampa išsilaikys, didžiausias rizikos veiksnys išliks būtent kuro rinkos nepastovumas, kuris ypač skausmingas itin žemų kainų modelį taikantiems vežėjams.

  • ES energetikos krizė: trūksta tikslių duomenų apie dujų ir degalų atsargas, ypač aviacijoje

    Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri krizės metu gali kainuoti brangiai: dalis institucijų ir valstybių neturi pakankamai tikslių, laiku atnaujinamų duomenų apie realias dujų ir naftos produktų atsargas. Didžiausias informacijos trūkumas siejamas su rafinuotais degalais ir aviaciniu kuru.

    Europos Komisija yra pripažinusi, kad jai trūksta detalesnio vaizdo, kas tiksliai patenka į rinką, kas iš jos išimama ir kaip degalai juda skirtingais tiekimo keliais. Toks duomenų fragmentiškumas apsunkina ir rizikų vertinimą, ir greitą reagavimą, kai tiekimo grandinės patiria sukrėtimus.

    Kur duomenų daugiausia, o kur mažiausia?

    Dujų atsargų stebėsena pastaraisiais metais tapo aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą ES įtvirtino tikslą iki šildymo sezono pradžios užpildyti saugyklas iki 90 proc. Tai leido sukurti bendresnį, palyginamą vaizdą tarp valstybių ir sumažinti netikrumą rinkoje.

    Tuo metu naftos atsargų vertinimas dažnai remiasi rinkos dalyvių informacija ir technologiniais sprendimais, pavyzdžiui, palydoviniais vaizdais, pagal kuriuos galima apytiksliai spręsti apie dalį rezervuaruose sukauptos naftos. Vis dėlto rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai, stebėsena išlieka sudėtingesnė.

    Reaktyvinis kuras tampa jautriausia vieta

    Aviacinio kuro atsargas ypač sunku „perskaityti“ dėl saugojimo infrastruktūros ypatybių ir ribotos viešai prieinamos informacijos. Būtent todėl aviacijos sektorius įvardijamas kaip sritis, kurioje rizika likti be aiškaus situacijos žemėlapio yra didžiausia.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad Europos reaktyvinio kuro rezervai gali siekti maždaug šešių savaičių lygį, tačiau tokie vertinimai nėra vieningos realaus laiko apskaitos pakaitalas. Rinkoje fiksuoti ir ryškūs kainų šuoliai: pranešta, kad reaktyvinio kuro kaina per kelias savaites buvo pakilusi nuo maždaug 80 eurų iki maždaug 180 eurų už barelį, skaičiuojant apytikriu kursu.

    Šis kainų nepastovumas svarbus ne tik oro linijoms: jis persiduoda į bilietų kainas, vežėjų kaštus, o galiausiai ir į platesnę ekonomiką. Kai nėra tikslių atsargų duomenų, rinkoje lengviau įsivyrauja spėlionės, o tai gali dar labiau didinti kainų svyravimus.

    Ką planuoja Europos Komisija?

    Siekiant sumažinti akląsias zonas, Europos Komisija yra paskelbusi apie ketinimą kurti degalų stebėsenos sistemą, kuri sektų transporto degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius ES. Tikslas yra paprastas: greičiau pastebėti trūkumus ir laiku koordinuoti sprendimus bendrojoje rinkoje.

    Diskusijose dalis valstybių ragina stiprinti centralizuotą koordinavimą ir labiau suvienodinti duomenų rinkimą, ypač rafinuotų produktų srityje. Kuo aiškesni rodikliai, tuo mažiau vietos improvizacijoms, kai sutrinka tiekimas ar išauga paklausa.

    Energetikos krizės pamoka išlieka aktuali: atsargos yra ne tik fiziniai rezervuarai, bet ir informacija apie juos. Kai duomenys vėluoja arba yra nepilni, sprendimai tampa lėtesni, o ekonominė kaina gali augti greičiau nei pati paklausa.

  • Rekordiškai brangstant reaktyviniam kurui, Europos oro linijos mažina skrydžius: kas atšaukiama

    Rekordiškai brangstant reaktyviniam kurui, Europos oro linijos mažina skrydžius: kas atšaukiama

    Europos komercinės aviacijos sektorių toliau spaudžia išaugusios reaktyvinio kuro kainos, kurias kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikęs energijos tiekimo balansas. Vežėjai perspėja, kad prieš vasaros piką tenka peržiūrėti tvarkaraščius, mažinti maršrutų skaičių ir dalį kaštų perkelti keliautojams.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA skaičiavimai rodo, kad Europoje reaktyvinio kuro kaina per metus šoktelėjo 105,7 proc. Tokia dinamika ypač skaudžiai smogia bendrovėms, kurių verslo modelis paremtas dideliu skrydžių dažniu ir žemomis bilietų kainomis.

    Kurios bendrovės jau karpo maršrutus

    „Air France“-KLM grupei priklausanti „Transavia“ pranešė gegužę ir birželį atšauksianti dalį skrydžių, tačiau konkrečių krypčių viešai neišskyrė. Keleiviams žadama pasiūlyti kuponą, visą pinigų grąžinimą arba nemokamą perregistravimą.

    „Transavia“ nurodė, kad sprendimą lėmė dabartinis geopolitinis kontekstas Artimuosiuose Rytuose ir jo poveikis aviacinių degalų kainai. Tokios formuluotės reiškia, kad bendrovės skaičiuoja maršrutų pelningumą ir riziką, o sprendimai gali keistis greitai.

    Tuo metu „KLM“ anksčiau skelbė gegužę atšauksianti 160 skrydžių iš ir į Amsterdamo Schiphol oro uostą. Bendrovės teigimu, tai sudaro mažiau nei 1 proc. jos Europos skrydžių tuo laikotarpiu, tačiau sprendimas priimtas dėl išaugusių kerosino sąnaudų.

    Maršrutus peržiūri ir „Turkish Airlines“, kuri, remiantis skrydžių tvarkaraščius sekančių platformų duomenimis, mažina kai kurių krypčių dažnį ir laikinai stabdo dalį maršrutų. Pokyčiai apima ne tik Europą, bet ir Afrikos bei Azijos kryptis, o atšaukimai numatomi nuo gegužės ir birželio.

    Kainų spaudimas pasiekia ir keleivius

    Dalį papildomų kaštų bendrovės bando kompensuoti priemokomis. Pavyzdžiui, „SunExpress“, kuri yra „Turkish Airlines“ ir „Lufthansa“ bendra įmonė, skelbia nuo gegužės įvedanti laikiną 10 eurų kuro priemoką keleiviams maršrutuose iš Turkijos į Europą.

    Įtaką jaučia ir didieji Europos žaidėjai: „Lufthansa“ yra paskelbusi apie plataus masto tvarkaraščių mažinimą, siekiant suvaldyti kuro sąnaudų šuolį. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad kainų spaudimas yra sisteminis, o ne pavienis trumpalaikis epizodas.

    Keliautojams tai reiškia dvi pagrindines rizikas: mažesnį skrydžių pasirinkimą populiariausiomis vasaros savaitėmis ir galimai didesnes galutines kelionės kainas. Aviacijos analitikai atkreipia dėmesį, kad aukštos kuro kainos dažniausiai pirmiausia išretina mažiausiai pelningus maršrutus, o vėliau atsispindi ir bilietų kainodaroje.

    Ar atostogų kainos būtinai didės?

    Ne visos bendrovės skuba kelti kainas jau užsakytoms kelionėms. Didelė Europos turizmo grupė TUI nurodė, kad klientams, kurie atostogas jau įsigijo, kaina išlieka fiksuota ir kuro priemokos nebus taikomos.

    „Mūsų komandos pasirengusios padėti tiek planuojantiems užsisakyti, tiek jau užsisakiusiems, o TUI klientai gali būti ramūs: jų atostogų kaina yra fiksuota, be papildomų kuro priemokų“, – sakė TUI UK ir Airijos vadovas Neilas Swansonas.

    Praktinis patarimas planuojantiems keliones artimiausiais mėnesiais paprastas: verta reguliariai tikrinti skrydžių būseną, stebėti vežėjo pranešimus ir įvertinti lankstesnes bilietų sąlygas. Jei kuro kainų šuolis užsitęs, tikėtina, kad tvarkaraščių korekcijų Europoje dar daugės.