Tag: Realbotix

  • Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanados bendrovė „Realbotix“ pristatė dvi humanoidinio roboto „Echo“ versijas, kurios kuriamos kaip pokalbiams ir emocinei sąveikai pritaikyti įrenginiai. Gamintojas tvirtina, kad tokie robotai galėtų būti naudojami švietime, terapijoje bei gerovės sprendimuose, o išvaizda ir mimika esą priartėja prie žmogaus.

    Mažesnis modelis „Echo Tabletop“ yra apie 81 centimetro aukščio ir sveria 11,3 kilogramo. Jo konstrukcija turi 17 judesio laisvės laipsnių, o veidą ir kaklą dengia silikoninė oda, skirta tikroviškesnei mimikai.

    Gamintojo nurodyta kaina siekia 11 950 JAV dolerių, tai yra apie 11 000 eurų. Toks įrenginys orientuotas į ribotesnį judėjimą, tačiau, kaip skelbiama, vis tiek gali palaikyti pokalbius ir reaguoti balsu per integruotus garsiakalbius.

    Daug brangesnis „Echo Full Body“ kainuoja 59 950 JAV dolerių, arba apie 56 000 eurų. Priklausomai nuo versijos, jis yra maždaug 183–196 centimetrų ūgio, sveria apie 40 kilogramų ir turi 39 judesio laisvės laipsnius, todėl gali atlikti sudėtingesnius viršutinės kūno dalies judesius.

    „Echo“ turi veikti su populiariais dirbtinio intelekto pokalbių modeliais, o vartotojams siūloma rinktis iš keturių skirtingų personažų su skirtingais balsais ir bendravimo maniera. Skelbiama, kad robotai gali bendrauti daugiau nei 100 kalbų ir atsakyti ta kalba, kuria į juos kreipiamasi.

    Papildomas modulis „Vinci“ turėtų išplėsti roboto galimybes vietoje apdorojant vaizdą ir aplinkos informaciją. Tarp žadamų funkcijų minimi veido atpažinimas, žvilgsnio sekimas, emocinių signalų aptikimas ir orientacija erdvėje, nors reali tokių sprendimų kokybė paprastai priklauso nuo apšvietimo, kameros ir duomenų apdorojimo ribojimų.

    „Realbotix“ taip pat užsimena apie skaitmeninius personažų atitikmenis, kurie nuo 2027 metų leistų tęsti pokalbį kompiuteryje, planšetėje ar telefone. Toks modelis atitinka platesnę rinkos kryptį, kai fiziniai įrenginiai siejami su programiniais asistentais ir vartotojo profiliu, kad sąveika būtų nuosekli skirtinguose įrenginiuose.

    Net ir įsigijus robotą, naudotojams reikės mokėti už prieigą prie „Robot Configuration App“ prenumeratos. Pradinė kaina nurodoma 19,99 JAV dolerio per mėnesį, tai yra apie 18 eurų, o galutinė suma gali augti priklausomai nuo papildomų paslaugų ar funkcijų.

    Bendrovė planuoja ribotą pirmąją gamybos partiją: 250 vienetų, iš jų 225 staliniai modeliai ir 25 pilno dydžio. Pristatymus ketinama pradėti 2027 metų antroje pusėje, todėl realūs įspūdžiai ir nepriklausomi bandymai greičiausiai paaiškės tik priartėjus gamybai.

    Privatumo tema tokio tipo įrenginiuose išlieka jautriausia, nes robotai gali rinkti itin asmenišką informaciją iš pokalbių ir vaizdo. Gamintojas teigia, kad prisiminimai, pokalbių istorija ir veido atpažinimo duomenys lieka įrenginyje arba suporuotame įrenginyje, tačiau naudojant debesijos paslaugas dalis informacijos gali būti perduodama išoriniams dirbtinio intelekto paslaugų teikėjams.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia yra aiškios duomenų saugojimo taisyklės, šifravimas ir galimybė vartotojui valdyti, kas renkami ir kaip ilgai saugomi duomenys. Augant humanoidinių robotų ir DI asistentų rinkai, privatumo, saugumo bei atsakomybės klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei įspūdingos demonstracijos.

  • Amerikos mokykla pasikvietė humanoidinį robotą „Sally“: štai ką jis darys klasėje

    Amerikos mokykla pasikvietė humanoidinį robotą „Sally“: štai ką jis darys klasėje

    Salamankos vidurinė mokykla Niujorko valstijoje nuo šio rudens į klases įves humanoidinį robotą „Sally“, kuris dirbs kaip mokytojo asistentas. Planuojama, kad jis padės vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokiniams per informatikos, programavimo, robotikos ir dirbtinio intelekto užsiėmimus.

    Robotą pagamino bendrovė „Realbotix“, o projektas mokyklos apygardai kainavo apie 56 000 eurų. „Sally“ sukurta taip, kad atrodytų itin realistiškai: turi silikoninę odą, ilgus rudus plaukus ir veido mimika gali perteikti emocijas.

    Nors robotas gali judinti rankas ir plaštakas, jis nevaikšto, todėl pamokose dirbs sėdėdamas. Projekto sumanytojai taip pat pritaikė robotui vakarų Niujorko regionui būdingą kalbėjimo manierą, tikėdamiesi, kad tai palengvins bendravimą ir sumažins mokinių įtampą.

    Mokyklos atstovai pabrėžia duomenų apsaugą: teigiama, kad „Sally“ nerenka mokinių asmens duomenų, neįrašinėja garso ar vaizdo ir veikia uždaroje sistemoje be interneto ryšio. Pasak organizatorių, robotas neturėtų pateikti gatavų atsakymų, o veikiau užduoti klausimus ir skatinti mokinius patiems ieškoti sprendimų.

    Okrugo vadovas dr. Markas Beehleris bandomąją programą apibūdino kaip „jaudinančią, bet kartu ir šiek tiek keliančią nerimą“. Mokykla taip pat aiškina, kad robotas netaps mokytojų ar personalo pakaitalu ir negalės pakeisti gyvo žmogaus bendravimo.

    Toks sprendimas JAV viešajame švietime vis dar retas, todėl natūralu, kad kyla diskusijų dėl humanoidų vaidmens mokyklose. Vieni tėvai ir ekspertai akcentuoja galimas naudas, pavyzdžiui, didesnį mokinių įsitraukimą į technologijų temas ir papildomą pagalbą pamokose, kiti kelia klausimus dėl pernelyg realistiškos išvaizdos, vaikų emocinės reakcijos bei ilgalaikių ribų, kuriose DI turėtų likti tik įrankiu, o ne autoritetu klasėje.

    Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar toks asistentas realiai padeda mokiniams geriau suprasti programavimą ir robotiką, ar vis dėlto didžiausias efekto šaltinis bus pats eksperimentas ir dėmesys naujosioms technologijoms. Mokyklos administracija tikisi, kad pilotas leis įvertinti praktinę naudą ir nuspręsti, ar šią kryptį verta plėsti.