JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu leido suprasti, kad svarstytų grąžinti Ankarą į naikintuvų F-35 programą ir atnaujinti šių orlaivių pardavimą Turkijos oro pajėgoms. Tokia kryptis reikštų reikšmingą posūkį po kelerius metus trukusio konflikto, susijusio su Turkijos įsigytais rusiškais S-400 oro gynybos kompleksais.
F-35 klausimas Turkijai tapo itin jautrus dar 2019 metais, kai JAV sustabdė Turkijos dalyvavą programoje ir nutraukė kelią įsigyti naikintuvus. Pagrindinis argumentas buvo rizika, kad S-400 eksploatavimas šalia F-35 gali sudaryti sąlygas Rusijai surinkti duomenis apie pažangias naikintuvo charakteristikas ir aptikimo profilius.
Turkija prie F-35 projekto buvo prisijungusi dar 2007 metais, investavo į programą ir dalyvavo kai kurių komponentų gamybos grandinėje. Ankara viešai buvo deklaravusi planus įsigyti iki 100 F-35, tačiau po sprendimo dėl S-400 JAV ne tik sustabdė lėktuvų perdavimą, bet ir nutraukė Turkijos pilotų bei technikų mokymus.
Pastaraisiais metais Vašingtonas ir Ankara ieškojo kompromiso formulių, tačiau jos nuolat atsiremdavo į S-400 klausimą. JAV pusėje kartkartėmis buvo keliamos idėjos, kad sprendimas galėtų būti rastas tik atsisakant S-400 arba perduodant sistemas trečiajai šaliai, o Turkija savo ruožtu yra kalbėjusi apie galimybę laikyti S-400 nenaudojamus.
Temai sugrįžus į politinę darbotvarkę, JAV gynybos institucijos pradėjo vertinti, ar įmanoma sukurti teisinį ir saugumo mechanizmą, leidžiantį parduoti F-35 šaliai, kuri turi rusišką strateginę oro gynybą. Tačiau net ir palankios Baltųjų rūmų pozicijos atveju sandorį gali stabdyti Kongresas, kuriame pasipriešinimas tokiai idėjai išlieka stiprus.
Vidaus politinę riziką didina ir regioninis aspektas: dalis JAV sąjungininkų skeptiškai vertina galimą Turkijos sugrįžimą prie F-35, nes tai gali pakeisti karinės galios balansą Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Viduržemio regione. Kritikai taip pat akcentuoja, kad problema neišnyksta vien nuo politinių pažadų, jei S-400 infrastruktūra lieka Turkijos dispozicijoje.
Tuo pat metu Turkija aktyviai vysto savo 5-osios kartos naikintuvo projektą TAI Kaan, kurio prototipas pirmą kartą pakilo 2024 metų vasarį. Ankara siekia greitesnio pajėgumų šuolio, tačiau programa susiduria su technologiniais iššūkiais, įskaitant variklių ir sudėtingų avionikos sprendimų priklausomybę nuo užsienio tiekimo.
Ši situacija kuria dvigubą motyvaciją: F-35 Turkijai būtų greitesnis kelias užpildyti pajėgumų spragas, o JAV tai galėtų būti priemonė stiprinti NATO pietinį flangą, jei būtų išspręstos su S-400 susijusios rizikos. Vis dėlto realus sprendimas, kaip rodo ankstesnė patirtis, priklausys nuo konkrečių įsipareigojimų, techninių apribojimų ir politinės valios Vašingtone.