Tag: Recesija

  • „Bitwise“ strategas: bitkoinui DI bumas ar smukimas gali būti palankūs – štai kokius scenarijus jis piešia

    „Bitwise“ strategas: bitkoinui DI bumas ar smukimas gali būti palankūs – štai kokius scenarijus jis piešia

    Investicijų bendrovės „Bitwise“ vyriausiasis investicijų vadovas Mattas Houganas teigia, kad bitkoinas ilguoju laikotarpiu gali laimėti beveik bet kuriame makroekonominiame scenarijuje, susijusiame su DI plėtra. Jo vertinimu, rinka gali trumpam sureaguoti neigiamai, tačiau vėliau impulsas bitkoinui gali grįžti dėl pinigų politikos ir investuotojų elgsenos pokyčių.

    Klientams skirtoje pastaboje jis aprašė, kaip galėtų atrodyti DI burbulo sprogimas: dalis duomenų centrų plėtros skolomis finansuotų projektų nebesugebėtų vykdyti įsipareigojimų, spaudimą pajustų su DI susietas obligacijas laikantys investuotojai, o ekonomika galėtų smukti į recesiją. Tokiu atveju, pasak jo, po pradinio rizikingų aktyvų išpardavimo bitkoinas galėtų atsigauti, jei valdžios institucijos reaguotų palūkanų mažinimu ir skatinimu.

    „Kadangi DI plėtra yra didžiausia infrastruktūros investicija JAV istorijoje, galimas gelbėjimo paketas būtų taip pat milžiniškas“, – rašė Mattas Houganas.

    Jis taip pat išskyrė scenarijų, kuriame centrinis bankas palūkanas didintų tiek, kad būtų išprovokuota recesija, o vėliau sektų palūkanų mažinimas. Alternatyva, jei palūkanos nebūtų keliamos pakankamai ir infliacija užsitęstų, dalis investuotojų, pasak jo, galėtų dar aktyviau ieškoti vertės išsaugojimo priemonių, tarp jų ir bitkoino.

    Kitas galimas kelias – DI sukeltas produktyvumo šuolis, kai pigėja paslaugos ir kai kurios prekės, tačiau riboti ištekliai išlieka reti. Houganas teigia, kad tokioje „gausos“ aplinkoje brangti gali tai, ko pasiūla natūraliai ribota, ir prie tokių aktyvų jis priskiria bitkoiną greta aukso ar kitų retų objektų.

    Dar vienas aptartas scenarijus – ekonomika auga nuosaikiai, palūkanos išlieka gana aukštos, o DI projektų skolos aptarnaujamos be didesnių sukrėtimų. Tokiu atveju, jo nuomone, bitkoino paklausą gali palaikyti keli jau veikiantys veiksniai: biržoje prekiaujamų fondų srautai, finansų patarėjų rekomendacijų plėtra ir didesnis įmonių bei institucijų susidomėjimas įtraukti bitkoiną į balansus.

    Vis dėlto jis pabrėžia, kad kainos kelias nebūtinai bus tolygus: bitkoinas istorijoje yra patyręs staigių, dviženklių nuosmukių per trumpą laiką, kai rinkose kyla panika. Be to, jis įvardija ir rizikas, galinčias sugriauti optimistinę tezės dalį, tarp jų koordinuotą reguliuotojų spaudimą, fiskalinės politikos griežtinimą Vakarų šalyse ar technologines grėsmes.

    „Bitkoino investuotojams tai, kas nutiks su DI, ilguoju laikotarpiu nėra lemiama. Kaip aš matau, kiekvienas kelias galiausiai baigiasi aukštesne bitkoino kaina“, – sakė Mattas Houganas.

  • Euro zonos obligacijos siunčia įspėjimą: prancūzų skola, brangi energija ir ECB dilema

    Euro zonos obligacijos siunčia įspėjimą: prancūzų skola, brangi energija ir ECB dilema

    Rinka kol kas neperka recesijos

    Euro zonos obligacijų rinkoje didžiąją metų dalį dominavo infliacija: kainos kilo, o Europos Centrinis Bankas (ECB) didino palūkanų normas. Investuotojai už skolinimą vyriausybėms ėmė reikalauti vis didesnės grąžos, todėl daugelio šalių skolinimosi kaina augo.

    Vis dėlto rudenį diskusijose vis dažniau pasigirsta ir recesijos terminas, nes ekonomikos augimas lėtėja. Eurostat verslo ciklo rodikliai signalizuoja ryškesnį sulėtėjimą, tačiau obligacijų kainos kol kas nerodo klasikinio bėgimo į saugumą scenarijaus.

    Vienas aiškiausių ženklų būtų krintanti Vokietijos obligacijų grąža, nes būtent Vokietija euro zonoje laikoma saugiausiu skolininku. Tačiau Vokietijos 10 metų obligacijų grąža išliko aukšta ir, lyginant su metų pradžia, buvo pakilusi, vadinasi, rinka vis dar labiau bijo infliacijos nei staigaus nuosmukio.

    Kas paprastai išduoda artėjančią recesiją

    Jei investuotojai pradeda tikėti ekonomikos susitraukimu, jie dažniausiai daro du dalykus: perkelia pinigus į saugiausias obligacijas ir pradeda lažintis, kad centrinis bankas netrukus mažins palūkanas. Tokiu atveju trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų lūkesčiai ima keistis, o Vokietijos skolinimosi kaina paprastai smunka.

    Šiame cikle situacija kitokia: trumpesnio laikotarpio obligacijų grąža išlieka aukšta, todėl investuotojai labiau tikisi, kad ECB dar laikysis griežtos linijos. Kitaip tariant, rinkoje kol kas dominuoja scenarijus, kuriame palūkanos išlieka aukštos dėl užsitęsusio kainų spaudimo.

    Infliaciją vėl stumia energijos ištekliai, o geopolitinė įtampa didina naftos ir dujų kainų rizikos premiją. Kai energija brangsta, kainų augimas tampa atsparesnis, o tai apsunkina ECB sprendimus ir neleidžia rinkai lengvai „įkainoti“ greitų palūkanų mažinimų.

    Didžiausias nervingumas – Prancūzijoje

    Ryškiausias spaudimas euro zonos rinkose šiuo metu matomas Prancūzijoje. Investuotojai už Prancūzijos skolą prašo gerokai didesnės grąžos nei už Vokietijos, o skirtumas tarp šių šalių obligacijų grąžų, vadinamasis skirtumas, per trumpą laiką pastebimai išaugo.

    Toks skirtumo didėjimas paprastai reiškia silpnesnį pasitikėjimą šalies fiskaline kryptimi ir politine galimybe įgyvendinti taupymo ar pajamų didinimo priemones. Kai rinkos pradeda abejoti deficito mažinimo planų realumu, skolinimosi kaina kyla greitai, o tai dar labiau apsunkina biudžeto padėtį.

    Prancūzijos problema svarbi visai euro zonai ir dėl šalies dydžio: tai viena didžiausių bendros valiutos ekonomikos narių. Dėl to net ir santykinai nedideli pasitikėjimo pokyčiai gali sukelti platesnį efektą visame regione.

    Stagfliacijos rizika ir ECB dilema

    Dabartinis paveikslas vis labiau primena stagfliaciją, kai ekonomika praranda pagreitį, o infliacija išlieka per aukšta. Tokioje aplinkoje ECB pasirinkimai tampa ypač skausmingi: griežtesnė politika slopina paklausą ir didina skolų aptarnavimo kainą, o per anksti sustabdytas griežtinimas gali įtvirtinti kainų augimo lūkesčius.

    Jei energijos kainų šokas tęstųsi, žiemą rizikos galėtų sustiprėti, nes brangesni ištekliai greitai persiduoda į gamybos ir paslaugų savikainą. Tuomet rinka gali vienu metu reikalauti didesnių palūkanų dėl infliacijos ir labiau baimintis silpnesnio augimo, o tai padidintų svyravimus obligacijų rinkoje.

    Investuotojai įdėmiai stebi, ar neatsiras aiškesni recesijos „pirštų atspaudai“: staigesnis trumpalaikių palūkanų kritimas, Vokietijos obligacijų brangimas ir platesnis skirtumų didėjimas tarp branduolio ir labiau įsiskolinusių šalių. Kol kas pagrindinis signalas išlieka kitas: euro zonoje brangūs pinigai ir brangi energija spaudžia augimą, bet infliacijos baimė dar nenusileidžia recesijos baimei.

  • Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Europos Centrinis Bankas (ECB) rizikuoja padaryti didelę klaidą, jei artimiausiu metu vėl griežtins pinigų politiką, nors euro zonoje vis aiškiau matyti ekonomikos vėsimo ženklai. Tokį vertinimą išsakė „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, perspėdamas, kad per agresyvus palūkanų didinimas gali pastūmėti regioną į recesiją.

    Pasak ekonomisto, didžiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija, Prancūzija ir Italija, pastaraisiais metais buvo smarkiai paveiktos energijos kainų šoko. Dėl to susiformavo situacija, kai kainų spaudimas išlieka, tačiau augimo potencialas silpsta, o tai didina stagfliacijos riziką.

    „Svarbu atskirti tai, ką centriniai bankai, deja, tikėtina, darys, ir tai, kas būtų teisinga“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    ECB paskutiniame posėdyje paliko indėlių palūkanų normą 2 proc. ir pripažino, kad infliacijos kilimo rizikos bei ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos sustiprėjo. Tuo pat metu balandį metinė infliacija euro zonoje siekė 3 proc., tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 metų rugsėjo ir vis dar gerokai viršija ECB siekiamą 2 proc. tikslą.

    Rinkose plačiai tikimasi, kad birželio 11 dieną ECB gali grįžti prie palūkanų didinimo, o bazinis scenarijus daugeliui investuotojų yra 0,25 procentinio punkto žingsnis. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dalis infliacijos euro zonoje yra labiau susijusi su pasiūlos veiksniais, įskaitant energiją ir geopolitines rizikas, o palūkanų didinimas šių priežasčių tiesiogiai neišsprendžia.

    Ekonomisto teigimu, nauji verslo apklausų signalai rodo silpstančią paklausą ir atsargų elgsenos pokyčius, o tai reiškia, kad kainų spaudimas gali mažėti ir be papildomo palūkanų smūgio. Jo vertinimu, jeigu namų ūkiai daugiau lėšų skiria būtinoms išlaidoms, pavyzdžiui, energijai, kitų prekių ir paslaugų paklausa natūraliai krenta, o tai ilgainiui mažina infliacijos tempą.

    „Jei ECB birželį kels palūkanas, tai tik padidins ekonominę kančią. Jei po to sektų dar keli kėlimai, tikėtina, kad atsidurtume lengvoje recesijoje, o ne tik stagfliacijoje“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    Investuotojai taip pat stebi, ar ECB nesirinks vadinamųjų draudimo palūkanų didinimų, kai sprendimai labiau remiasi prognozėmis nei tuo, kas jau įvyko. Toks kelias gali atrodyti patrauklus kovojant su užsitęsusiu kainų spaudimu, tačiau rizika ta, kad griežtinimas būtų atliktas tuo metu, kai paklausa jau slopsta, o tai vėliau verstų centrinius bankus greičiau pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Artimiausiais mėnesiais toną rinkoms lems nauji infliacijos, darbo rinkos ir ekonominio aktyvumo duomenys, taip pat energijos kainų dinamika ir geopolitinis fonas. ECB balansuoja tarp tikslo suvaldyti infliaciją ir pareigos neperlenkti lazdos, kai ekonomikos augimas euro zonoje tampa vis trapesnis.

  • „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ Jungtinės Karalystės vadovė Tiina Lee teigia, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais išlieka atsparesnis, nei daugelis prognozavo, todėl recesija šiuo metu nėra bazinis scenarijus. Pasak jos, finansų rinkos kol kas veikia tvarkingai net ir didėjant geopolitinei įtampai.

    Vis dėlto didžiausias trumpalaikis rizikos veiksnys – energijos kainos. Konfliktui Artimuosiuose Rytuose užsitęsus, „Brent“ rūšies naftos kaina rinkose perkopė 100 JAV dolerių ribą už barelį, o tai reiškia akivaizdų spaudimą infliacijai ir įmonių sąnaudoms.

    Nafta ir infliacija: ką tai reiškia

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad staigus naftos brangimas tiesiogiai didina transporto, gamybos ir šildymo kaštus, o tai gali sulėtinti vartojimą. Centriniai bankai tokiose situacijose susiduria su dilema: ar labiau saugoti augimą, ar griežčiau valdyti infliaciją.

    T. Lee akcentavo, kad ilgesnis ir gilesnis konfliktas būtų kitoks scenarijus rinkoms. Jei įtampa išsilaikytų ilgą laiką, naftos kaina, jos vertinimu, galėtų priartėti prie 110–140 eurų už barelį lygio, priklausomai nuo tiekimo trikdžių masto.

    JAV ekonomika ir DI efektas

    Pasak „Citi“ atstovės, ryškiausias atsparumo pavyzdys išlieka JAV, kur augimą palaiko investicijos ir darbo rinka. Ji nurodė, kad technologijų banga, ypač DI sprendimų diegimas, skatina naują produktyvumo ir kapitalo investicijų ciklą.

    Banko vertinimu, šiuo metu bręsta galimybės duomenų infrastruktūros, energijos ir skaitmenizacijos srityse. Tokios kryptys, kaip duomenų centrai, elektros tinklų atnaujinimas ir didesnis efektyvumas pramonėje, tampa strateginėmis ne tik technologijų bendrovėms, bet ir tradiciniam verslui.

    Sandoriai suaktyvėjo, bet rizikos liko

    T. Lee taip pat atkreipė dėmesį į suaktyvėjusią įmonių susijungimų ir įsigijimų rinką. Pasak jos, vadovai, su kuriais kalbasi bankas, išlieka optimistiški dėl augimo galimybių, o strategiškai pagrįsti sandoriai vyksta net ir neapibrėžtoje aplinkoje.

    Kartu ji pabrėžė, kad rizikos neišnyko: geopolitika, energijos kainos ir prekybos santykių įtampa gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Štai kodėl, nors recesija nėra pagrindinis scenarijus, ji vis dar išlieka reali alternatyva, jei šokai užsitęstų.