CP v2

Tag: Recesija

  • Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Europos Centrinis Bankas (ECB) rizikuoja padaryti didelę klaidą, jei artimiausiu metu vėl griežtins pinigų politiką, nors euro zonoje vis aiškiau matyti ekonomikos vėsimo ženklai. Tokį vertinimą išsakė „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, perspėdamas, kad per agresyvus palūkanų didinimas gali pastūmėti regioną į recesiją.

    Pasak ekonomisto, didžiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija, Prancūzija ir Italija, pastaraisiais metais buvo smarkiai paveiktos energijos kainų šoko. Dėl to susiformavo situacija, kai kainų spaudimas išlieka, tačiau augimo potencialas silpsta, o tai didina stagfliacijos riziką.

    „Svarbu atskirti tai, ką centriniai bankai, deja, tikėtina, darys, ir tai, kas būtų teisinga“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    ECB paskutiniame posėdyje paliko indėlių palūkanų normą 2 proc. ir pripažino, kad infliacijos kilimo rizikos bei ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos sustiprėjo. Tuo pat metu balandį metinė infliacija euro zonoje siekė 3 proc., tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 metų rugsėjo ir vis dar gerokai viršija ECB siekiamą 2 proc. tikslą.

    Rinkose plačiai tikimasi, kad birželio 11 dieną ECB gali grįžti prie palūkanų didinimo, o bazinis scenarijus daugeliui investuotojų yra 0,25 procentinio punkto žingsnis. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dalis infliacijos euro zonoje yra labiau susijusi su pasiūlos veiksniais, įskaitant energiją ir geopolitines rizikas, o palūkanų didinimas šių priežasčių tiesiogiai neišsprendžia.

    Ekonomisto teigimu, nauji verslo apklausų signalai rodo silpstančią paklausą ir atsargų elgsenos pokyčius, o tai reiškia, kad kainų spaudimas gali mažėti ir be papildomo palūkanų smūgio. Jo vertinimu, jeigu namų ūkiai daugiau lėšų skiria būtinoms išlaidoms, pavyzdžiui, energijai, kitų prekių ir paslaugų paklausa natūraliai krenta, o tai ilgainiui mažina infliacijos tempą.

    „Jei ECB birželį kels palūkanas, tai tik padidins ekonominę kančią. Jei po to sektų dar keli kėlimai, tikėtina, kad atsidurtume lengvoje recesijoje, o ne tik stagfliacijoje“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    Investuotojai taip pat stebi, ar ECB nesirinks vadinamųjų draudimo palūkanų didinimų, kai sprendimai labiau remiasi prognozėmis nei tuo, kas jau įvyko. Toks kelias gali atrodyti patrauklus kovojant su užsitęsusiu kainų spaudimu, tačiau rizika ta, kad griežtinimas būtų atliktas tuo metu, kai paklausa jau slopsta, o tai vėliau verstų centrinius bankus greičiau pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Artimiausiais mėnesiais toną rinkoms lems nauji infliacijos, darbo rinkos ir ekonominio aktyvumo duomenys, taip pat energijos kainų dinamika ir geopolitinis fonas. ECB balansuoja tarp tikslo suvaldyti infliaciją ir pareigos neperlenkti lazdos, kai ekonomikos augimas euro zonoje tampa vis trapesnis.

  • „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ Jungtinės Karalystės vadovė Tiina Lee teigia, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais išlieka atsparesnis, nei daugelis prognozavo, todėl recesija šiuo metu nėra bazinis scenarijus. Pasak jos, finansų rinkos kol kas veikia tvarkingai net ir didėjant geopolitinei įtampai.

    Vis dėlto didžiausias trumpalaikis rizikos veiksnys – energijos kainos. Konfliktui Artimuosiuose Rytuose užsitęsus, „Brent“ rūšies naftos kaina rinkose perkopė 100 JAV dolerių ribą už barelį, o tai reiškia akivaizdų spaudimą infliacijai ir įmonių sąnaudoms.

    Nafta ir infliacija: ką tai reiškia

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad staigus naftos brangimas tiesiogiai didina transporto, gamybos ir šildymo kaštus, o tai gali sulėtinti vartojimą. Centriniai bankai tokiose situacijose susiduria su dilema: ar labiau saugoti augimą, ar griežčiau valdyti infliaciją.

    T. Lee akcentavo, kad ilgesnis ir gilesnis konfliktas būtų kitoks scenarijus rinkoms. Jei įtampa išsilaikytų ilgą laiką, naftos kaina, jos vertinimu, galėtų priartėti prie 110–140 eurų už barelį lygio, priklausomai nuo tiekimo trikdžių masto.

    JAV ekonomika ir DI efektas

    Pasak „Citi“ atstovės, ryškiausias atsparumo pavyzdys išlieka JAV, kur augimą palaiko investicijos ir darbo rinka. Ji nurodė, kad technologijų banga, ypač DI sprendimų diegimas, skatina naują produktyvumo ir kapitalo investicijų ciklą.

    Banko vertinimu, šiuo metu bręsta galimybės duomenų infrastruktūros, energijos ir skaitmenizacijos srityse. Tokios kryptys, kaip duomenų centrai, elektros tinklų atnaujinimas ir didesnis efektyvumas pramonėje, tampa strateginėmis ne tik technologijų bendrovėms, bet ir tradiciniam verslui.

    Sandoriai suaktyvėjo, bet rizikos liko

    T. Lee taip pat atkreipė dėmesį į suaktyvėjusią įmonių susijungimų ir įsigijimų rinką. Pasak jos, vadovai, su kuriais kalbasi bankas, išlieka optimistiški dėl augimo galimybių, o strategiškai pagrįsti sandoriai vyksta net ir neapibrėžtoje aplinkoje.

    Kartu ji pabrėžė, kad rizikos neišnyko: geopolitika, energijos kainos ir prekybos santykių įtampa gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Štai kodėl, nors recesija nėra pagrindinis scenarijus, ji vis dar išlieka reali alternatyva, jei šokai užsitęstų.