Pyktis po ankstyvo pasitraukimo
Pietų Korėjos rinktinės pasitraukimas iš 2026 metų pasaulio futbolo čempionato grupių etape virto ne tik sportine nesėkme, bet ir visuomenės pykčio banga. Socialiniuose tinkluose bei sirgalių bendruomenėse pasigirdo griežti kaltinimai, o dalis reakcijų peržengė ribas.
Komanda turnyrą pradėjo pergale 2:1 prieš Čekiją, tačiau vėliau pralaimėjo Meksikai 0:1 ir nesugebėjo užsitikrinti vietos atkrintamosiose po rungtynių su Pietų Afrika. Toks scenarijus Pietų Korėjai nėra naujas, tačiau šįkart įtampa pasiekė aukščiausią tašką.
Trenerio atsiprašymas ir atsistatydinimas
Po pasitraukimo vyriausiasis treneris Hong Myung-bo viešai atsiprašė ir pranešė atsistatydinantis. Jis pabrėžė, kad, pasitraukdamas iš pareigų, neketina nusisukti nuo šalies futbolo ir žada palaikyti rinktinę ateityje.
„Nuoširdžiai atsiprašau. Nors palieku rinktinę, neatsisakau Pietų Korėjos futbolo ir palaikysiu komandą iš visos širdies“, – sakė Hong Myung-bo.
Hong Myung-bo yra viena ryškiausių šalies futbolo figūrų: 2002 metų pasaulio čempionate jis buvo rinktinės kapitonas, kai Pietų Korėja pasiekė istorinę ketvirtą vietą. Vis dėlto naujausi rezultatai ir sprendimai jam pelnė itin aštrią kritiką.
Prezidento pareiškimas ir kaltinimai nepotizmu
Situaciją dar labiau įkaitino Pietų Korėjos prezidento Lee Jae Myungo pareiškimas, kuriame jis viešai išreiškė gilų nusivylimą. Prezidentas akcentavo, kad sporto valdyme neturi dominuoti protekcionizmas, o sprendimai privalo būti skaidrūs ir paremti kompetencija.
„Kai renkant vadovus pirmenybė teikiama pažintims, o ne kompetencijai, baigtis tampa nuspėjama. Turime skubiai reformuoti sporto administravimą, kad tai nepasikartotų“, – sakė Lee Jae Myung.
Viešojoje erdvėje vis garsiau aptariama, ar trenerio sugrįžimas į postą nebuvo susijęs su palankumu iš šalies futbolo vadovybės. Šie klausimai Pietų Korėjoje jautrūs, nes futbolas čia laikomas ne tik sportu, bet ir nacionalinio prestižo dalimi.
Sirgalių spaudimas ir policijos dėmesys
Nacionalinės komandos sirgalių klubas „Red Devils“ paragino trenerį viešai prisiimti atsakomybę ir pasitraukti iš futbolo. Sugrįžus komandai į Seulą, dalis sirgalių pasitiko ją švilpimu, o policijai teko užtikrinti viešąją tvarką ir saugų maršrutą nuo oro uosto iki autobuso.
Įtampa dar labiau išaugo, kai interneto bendruomenėse pasirodė grasinančių įrašų, nukreiptų į Hong Myung-bo. Vietos pareigūnai pranešė stebintys situaciją ir vertinantys grėsmes, o viešojoje erdvėje imta kalbėti apie būtinybę griežčiau reaguoti į smurto kurstymą sporto kontekste.
Diskusijas pakurstė ir sportiniai sprendimai, tarp jų ir kapitono Son Heung-min nepasirodymas lemiamame mače, kuriame komandai būtų pakakę lygiųjų. Kritikai tai vadino simboliniu lūžio tašku, kai sportiniai rezultatai susipynė su pasitikėjimo krize.
Pietų Korėjos futbolo istorijoje tai dar vienas priminimas, kad rinktinės rezultatai tampa lakmuso popierėliu ne vien žaidimui aikštėje, bet ir sporto valdymo skaidrumui. Šįkart klausimas skamba ypač aiškiai: ar sistema pasirengusi keistis, kol pyktis neperaugo į dar pavojingesnes formas.