CP v2

Tag: Referendumas

  • Marekas Belka: euro Lenkijoje tapo tabu, o nuomonę pakeistų tik rimtas ekonomikos sukrėtimas

    Diskusijos dėl naujų euro banknotų dizaino Lenkijoje įgavo netikėtą pagreitį, tačiau esminis klausimas – ar šalis apskritai pasirengusi priimti eurą – politinėje darbotvarkėje beveik nematomas. Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir centrinio banko vadovas Marekas Belka sako, kad bendra valiuta šalyje tapo politiškai nepatogi tema.

    Pasak jo, euro įvedimas daugeliui politikų šiandien yra rizika, nes visuomenėje ilgus metus buvo nuosekliai formuojamas nepalankus požiūris. M. Belka teigia, kad dėl to net proeuropietiškos jėgos vengia aiškių pažadų, bijodamos prarasti rinkėjų palaikymą prieš rinkimus.

    „Per pastaruosius du dešimtmečius euras Lenkijoje buvo taip stipriai diskredituotas, kad didžioji dalis visuomenės nepritaria zlotų atsisakymui“, – sakė Marekas Belka.

    Jo vertinimu, referendumą dėl euro būtų sunku laimėti, nes diskusijoje įsitvirtino supaprastinti ir dažnai klaidinantys argumentai apie tariamai neišvengiamą kainų šuolį. Tuo pat metu politiniai lyderiai retai ryžtasi eiti prieš apklausas ir aiškinti, kodėl sprendimas gali būti naudingas ilguoju laikotarpiu.

    M. Belka pabrėžia, kad euro zona po 2010–2012 metais vykusios skolų krizės sustiprino savo institucinius saugiklius, o prie bendros valiutos prisijungė ir naujos valstybės narės. Jo teigimu, tai sumažino argumentų, kad euras esą netinka mažesnėms ar sparčiau besivystančioms ekonomikoms, svorį.

    Ekonomistas taip pat kartoja dažną euro šalininkų argumentą: bendra valiuta gali mažinti palūkanų normas ir skolinimosi kainą, o tai ypač aktualu būsto paskoloms ir investicijoms. Be to, įvedus eurą, verslui sumažėtų valiutos keitimo kaštai ir rizikos, susijusios su zlotų kurso svyravimais prekyboje su euro zonos partneriais.

    „Euras pats savaime nekelia kainų – statistika rodo, kad dažniau kalbame apie kainų stabilizavimą, o ne apie staigų brangimą“, – sakė Marekas Belka.

    Kartu jis primena, kad nacionalinės valiutos išlaikymas turi savo kainą: nuo grynųjų pinigų infrastruktūros iki rezervų valdymo ir intervencijų rinkoje. Anot jo, dalis šių kaštų viešojoje diskusijoje beveik neaptariami, nors jie ilgainiui tampa reikšmingi valstybei.

    Lenkijoje euro įvedimas susiduria ir su teisinėmis bei politinėmis kliūtimis. Norint formaliai prisijungti prie euro zonos, reikėtų politinio sutarimo ir konstitucinių nuostatų peržiūros, o tam būtina plati dauguma parlamente, kurios šiuo metu nėra.

    M. Belkos manymu, realistiškiausias kelias prasidėtų nuo nuoseklios informacinės kampanijos ir ramesnės, faktais grįstos diskusijos. Tačiau jis pripažįsta, kad tokiai strategijai reikia laiko ir politinės valios, kurios dažnai pritrūksta dėl rinkimų ciklų.

    Galiausiai buvęs centrinio banko vadovas daro pesimistišką išvadą: reikšmingas visuomenės nuomonės lūžis gali įvykti tik esant dideliam sukrėtimui. Jo teigimu, tik rimta ekonominė krizė galėtų priversti dalį skeptikų iš naujo įvertinti euro privalumus, nors tokio scenarijaus jis pats nelinkėtų.

  • Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Rugpjūčio 29 dieną Islandijoje numatytas referendumas, kuriame rinkėjai spręs, ar atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Šios derybos buvo sustabdytos 2013 metais, o sprendimas jas grąžinti į politinę darbotvarkę vėl skelia visuomenę.

    Islandija jau yra NATO narė, dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje, bendrojoje rinkoje ir Šengeno erdvėje. Dėl to didelė dalis šalies teisės aktų yra suderinta su ES taisyklėmis, tačiau šalies atstovai nedalyvauja priimant sprendimus Briuselyje.

    Žvejyba ir žemės ūkis prieš ES

    Didžiausias euroskepticizmas tradiciškai siejamas su regionais ir sektoriais, kurie labiausiai priklauso nuo vietinių išteklių. Apklausose kai kuriose kaimiškose teritorijose nepritarimas narystei esą siekia iki 80 proc., o kampanijose akcentuojamos kvotų ir konkurencijos baimės.

    Žemdirbiai įspėja, kad atvėrus rinką gali išaugti pigesnių maisto produktų importas, su kuriuo vietos ūkiai nepajėgtų varžytis. Panašiai argumentuoja ir žvejybos sektorius, kuriam ypač jautri kvotų politika ir nuosavybės struktūros pokyčių rizika.

    „Jeigu prarasime savo rinką, nemanau, kad jokios subsidijos galėtų tai kompensuoti“, – sakė ūkininkas Stefánas Geirssonas, kalbėdamas apie galimą spaudimą vietos gamintojams.

    Euro argumentas ir palūkanų našta

    ES šalininkai pagrindiniu koziriu laiko ekonominį stabilumą. Islandijos krona istoriškai buvo jautri staigiems nuvertėjimams, o tai smarkiai paveikdavo infliaciją ir gyventojų perkamąją galią, ypač kai brangsta importas.

    Proeuropietiškos stovyklos atstovai pabrėžia, kad įsivedus eurą bei prisijungus prie ES taisyklių ir institucijų, galėtų mažėti skolinimosi kaina. Tai ypač aktualu būstų paskoloms, nes didesnės palūkanos reiškia didesnes mėnesines įmokas ir lėtesnį būsto įperkamumo gerėjimą.

    „Metinis įnašas į ES galėtų siekti apie 60–90 mln. eurų, tačiau vien mažesnės palūkanos namų ūkiams galėtų sutaupyti apie 600 mln. eurų per metus“, – sakė Parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Pawełas Bartoszekas.

    Saugumo fonas ir įtaka sprendimams

    Diskusiją pakursto ir geopolitinė aplinka: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose bei išaugusios kibernetinės grėsmės Šiaurės Atlanto regione. Dalis ekspertų ir politikų teigia, kad mažai valstybei svarbu stiprinti partnerystes ir turėti daugiau instrumentų kritinei infrastruktūrai apsaugoti.

    ES šalininkai taip pat pabrėžia vadinamąjį demokratinio deficito argumentą: Islandija taiko daug ES vidaus rinkos taisyklių, bet neturi balso, kai jos formuojamos. Skeptikai atsako, kad dabartinis modelis leidžia naudotis ekonominiais privalumais nepaukojant svarbių sektorių kontrolės.

    Referendumas taps testu, ar visuomenė pasirengusi grįžti prie narystės klausimo iš esmės. Nors balsavimas spręs tik dėl derybų atnaujinimo, jo rezultatas nubrėš politinę kryptį metams į priekį ir parodys, kiek giliai Islandijoje įsišaknijusios abejonės dėl ES.

  • Islandija spręs dėl derybų su ES atnaujinimo: referendumas svarbus ir dešimtims tūkstančių lenkų

    Islandijoje prasidėjo išankstinis balsavimas referendume, kuriuo šalies gyventojų bus klausiama, ar reikėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Pagrindinis balsavimas Islandijoje ir diplomatinėse atstovybėse užsienyje numatytas rugpjūčio 29 dieną.

    Teisę balsuoti turės apie 268 000 rinkėjų iš maždaug 404 000 šalies gyventojų. Oficialiais duomenimis, užsienyje gyvena kiek daugiau nei 50 000 islandų, todėl balsavimo organizavimas apima ir užsienyje esančias apylinkes.

    Vienas klausimas, didelės pasekmės

    Referendumo biuletenyje bus pateiktas vienas klausimas: ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo į Europos Sąjungą derybas. Tai nėra automatinis sprendimas įstoti, tačiau jis nubrėžtų politinę kryptį ir suteiktų mandatą grįžti prie anksčiau sustabdytų procesų.

    Islandija paraišką dėl narystės pateikė 2009 metais ir pradėjo derybas, tačiau vėliau procesas įstrigo ir 2015 metais buvo formaliai nutrauktas. Tuomet daugiausia nesutarimų kėlė žvejybos klausimai, susiję su prieiga prie žuvų išteklių Islandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kai kurie vidaus rinkos reguliavimo aspektai.

    Nors Islandija nėra ES narė, ji jau dabar yra glaudžiai integruota į europines struktūras: kartu su Norvegija ir Lichtenšteinu priklauso Europos ekonominei erdvei ir yra Šengeno erdvės dalis. Tai reiškia laisvesnį žmonių judėjimą ir plačią prieigą prie bendrosios rinkos taisyklių, tačiau be balso teisės priimant ES sprendimus.

    Kodėl tai svarbu Lenkijos piliečiams

    Islandijoje lenkai sudaro didžiausią tautinę mažumą: šalyje gyvena apie 30 000 Lenkijos piliečių ar lenkų kilmės gyventojų. Tuo pat metu užsieniečiai sudaro apie 36 proc. Islandijos populiacijos, todėl bet kokie pokyčiai ES kryptimi turi ir aiškų socialinį bei darbo rinkos atspalvį.

    Viešojoje erdvėje diskusijas dėl saugumo ir geopolitikos papildomai pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai apie Grenlandijos strateginę reikšmę, o kai kuriose interpretacijose buvo minima ir Islandija kaip svarbus Atlanto regiono taškas. Šiame kontekste narystės ES tema daliai rinkėjų vėl tapo aktuali kaip platesnio saugumo ir tarptautinių garantijų klausimas.

    Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė yra beveik perpus: birželio pabaigoje „Gallup“ duomenimis, 52 proc. respondentų pasisakė už derybų atnaujinimą, o 48 proc. buvo prieš. Tai reiškia, kad galutinį rezultatą gali nulemti rinkėjų aktyvumas ir dar neapsisprendusiųjų dalis.

  • Džordžija svarsto referendumus dėl greičio kamerų mokyklų zonose, nors ekspertai ragina jas plėsti

    Džordžija svarsto referendumus dėl greičio kamerų mokyklų zonose, nors ekspertai ragina jas plėsti

    Džordžijos valstijoje JAV kasmet keliuose žūsta daugiau nei 1 000 žmonių, o viena dažniausiai saugumo ekspertų minimų priemonių – automatinė greičio kontrolė. Vis dėlto vietos politikai svarsto įstatymo projektą, kuris mokyklų zonų greičio kamerų diegimą galėtų paversti gerokai sudėtingesniu.

    Kalbama apie HB 651 projektą, kuriuo būtų įtvirtinta pareiga prieš įrengiant greičio kameras rengti vietos referendumą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip didesnis gyventojų įtraukimas, tačiau praktikoje tai reikštų papildomą barjerą priemonei, kuri ir taip taikoma labai ribotai.

    Ką keistų HB 651 projektas

    Pagal siūlymą kiekviena savivaldybė, norėdama įdiegti greičio kontrolės kameras mokyklų zonose, pirmiausia turėtų sulaukti rinkėjų pritarimo balsavime. Tai reikštų papildomas išlaidas, politines kampanijas ir laiko sąnaudas, kurios realiai gali sustabdyti projektus dar iki jų starto.

    Džordžija jau dabar laikoma viena griežčiausių valstijų greičio kamerų reguliavimo prasme, nes jų naudojimas iš esmės apsiriboja mokyklų zonomis. Todėl papildoma referendumo sąlyga, kritikų teigimu, ne „sutvarkytų“ plačiai taikomą praktiką, o dar labiau apribotų ir taip siaurą galimybių langą.

    Ką rodo saugumo tyrimai

    Diskusijose dėl automatizuotos kontrolės dažnai keliami privatumo ar „baudų rinkimo“ argumentai, tačiau federalinio lygmens eismo saugos institucijos pabrėžia kitą aspektą: greičio mažinimas tiesiogiai siejasi su avarijų sunkumu ir žūčių skaičiumi. Dėl to automatinė greičio kontrolė daug kur vertinama kaip viena efektyviausių priemonių, kai policijos resursai riboti.

    Remiantis JAV eismo saugos organizacijų ir tyrimų centrų apibendrinimais, greičio kameros siejamos su mažesne sunkių avarijų rizika, o poveikis atsiranda ne tik per nubaudimą, bet ir per atgrasymą. Kai vairuotojai tikisi kontrolės, greitis mažėja plačiau, nei vien konkrečioje kameros vietoje.

    „Referendumo reikalavimas skamba kaip demokratija, bet realybėje tai gali tapti mechanizmu, kuris užblokuoja priemonę, mažinančią avarijų ir žūčių riziką“, – sakė kelių saugumo šalininkų poziciją perteikiantys aktyvistai.

    Kodėl ginčas svarbus ne tik Džordžijai

    Šis sprendimas vertinamas kaip precedentas, nes panašūs argumentai dėl automatizuotos kontrolės kartojasi ir kitose JAV valstijose. Jeigu HB 651 būtų priimtas, tai galėtų tapti pavyzdžiu skeptiškiems politikams kitur, kurie siekia lėtinti ar riboti greičio kamerų plėtrą procedūrinėmis priemonėmis.

    Kita vertus, veto ar švelnesnė įstatymo redakcija reikštų signalą, kad eismo saugos politika vis dėlto remiasi duomenimis ir rizikos mažinimu, o ne vien politiniu jautrumu dėl automatizuoto baudimo. Džordžijos atvejis atkreipia dėmesį į įtampą tarp vietos kontrolės, visuomenės nuomonės ir ekspertinių rekomendacijų.

    Artimiausiu metu sprendimas priklausys nuo valstijos vadovų, o jo pasekmės bus apčiuopiamos mokyklų zonose, kur eismo dalyviai yra ypač pažeidžiami. Būtent todėl diskusija apie greičio kameras čia nėra vien technologinė – ji tiesiogiai susijusi su kasdieniu saugumu prie mokyklų.

  • Krokuvoje referendumas nuvertė liberalų merą: smūgis Donaldo Tusko stovyklai ir signalas miestams

    Krokuvoje referendumas nuvertė liberalų merą: smūgis Donaldo Tusko stovyklai ir signalas miestams

    Lenkijos Krokuvoje vietos referendumas baigėsi liberaliojo mero Aleksandro Miszalskio atšaukimu iš pareigų. Šis rezultatas laikomas reikšmingu smūgiu ministro pirmininko Donaldo Tusko remiamai Pilietinei koalicijai ir gali paskatinti panašias politines kampanijas kituose šalies miestuose.

    Balsavime dalyvavo beveik 30 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų, o referendumo galiojimo kartelė siekė 26,98 proc. Iš atėjusiųjų balsuoti net 97,93 proc. pasisakė už mero atšaukimą, prieš buvo mažiau nei 2,1 proc.

    Referendumą inicijavo opozicinė Teisės ir teisingumo partija bei kraštutinių dešiniųjų politinė jėga Konfederacija. Kampanijos organizatoriai teigė surinkę daugiau nei 130 000 parašų, o merą kritikavo kaip nuo kasdienio miestiečių gyvenimo nutolusį technokratą.

    Miszalskis meru buvo išrinktas 2024 metais, žadėdamas žalesnę miesto politiką ir su aplinkosauga susijusius sprendimus, panašius į taikomus Varšuvoje. Vis dėlto augantis nepasitenkinimas planuojamais aplinkosauginiais ribojimais ir didėjančiais automobilių statymo mokesčiais tapo vienu svarbiausių opozicijos mobilizacijos veiksnių.

    „Ne viską pavyko įgyvendinti taip, kaip buvau numatęs, – sakė Aleksandras Miszalskis.

    „Taip pat suprantu, kad kai kurie sprendimai ir juos lydėjusios emocijos lėmė, jog dalis gyventojų prarado man pasitikėjimą“, – pridūrė jis.

    Prieš referendumą atlikta apklausa rodė, kad didžiausias gyventojų priekaištas siejosi su miesto mažos taršos zona, kuri riboja labiau teršiančių automobilių patekimą į tam tikras teritorijas. Nors krokuviečiams taikomos išimtys, kritikai sugebėjo šią temą pateikti kaip papildomą naštą „paprastiems“ žmonėms, o tokia retorika tapo kampanijos ašimi.

    Tokie konfliktai dėl eismo ribojimų, taršos zonų ir miesto erdvių pertvarkos pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje. Miestų žaliosios priemonės dažnai susiduria su pasipriešinimu, kai gyventojai jas sieja su didesnėmis išlaidomis, sudėtingesniu susisiekimu ar per menku paaiškinimu, kam konkrečiai tie sprendimai skirti.

    Be aplinkosauginių klausimų, dalis rinkėjų akcentavo ir nepasitenkinimą dėl tariamo savivaldybės postų dalijimo politiniams bendražygiams. Meras šiuos kaltinimus neigė, tvirtindamas, kad paskyrimai buvo paremti kompetencija, tačiau reputacinė žala kampanijos metu tapo papildomu argumentu jo oponentams.

    Referendume buvo galima balsuoti ir dėl visos miesto tarybos atšaukimo, kurioje daugumą turėjo Pilietinė koalicija, tačiau šiam balsavimui pritrūko dalyvavimo kartelės. Tai parodė, kad dalis gyventojų savo nepasitenkinimą sutelkė į vieną politinę figūrą, o ne į visą miesto valdžios struktūrą.

    Po mero atšaukimo Krokuvą laikinai valdys paskirtas komisaras, o per artimiausius tris mėnesius turi būti surengti nauji mero rinkimai. Nacionaliniu mastu šis atvejis gali tapti precedentu, kurį dešiniosios jėgos bandys kartoti kituose didmiesčiuose, ypač ten, kur žalieji sprendimai susiduria su dideliu visuomenės skepticizmu.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, siūlydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties. Referendumo klausimas formuluojamas taip, kad rinkėjai įvertintų, ar pritaria ES politikai, kuri, prezidento teigimu, didina pragyvenimo kaštus, energijos kainas ir spaudžia verslą bei žemės ūkį.

    Pagal Lenkijos procedūras sprendimą dėl referendumo turi priimti Senatas, o balsavimui reikalinga absoliuti dauguma dalyvaujant bent pusei statutinių senatorų. Kaip siūloma data įvardijama 2026 metų rugsėjo 27 diena, tačiau galutinis terminas priklausytų nuo politinio sprendimo ir teisinių veiksmų grafiko.

    Ką prezidentas nori paklausti?

    Prezidento komanda pabrėžia, kad klausimas esą nėra apie klimato kaitos realumą ar aplinkosaugos svarbą. Akcentuojama, kad tai turėtų būti balsavimas apie konkrečių ES priemonių socialinių ir ekonominių kaštų proporcingumą bei tai, ar piliečiai sutinka toliau juos prisiimti.

    Prie argumentų minimas Europos žaliasis kursas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Prezidento aplinka teigia, jog šios priemonės, ypač plečiamos į naujas sritis, gali turėti apčiuopiamą kainų poveikį energijai, gamybai ir daliai namų ūkių išlaidų.

    ETS2, pastatai ir transportas

    Diskusijos centre atsiduria ETS2, kuris numato atskirą emisijų prekybos mechanizmą degalams ir pastatų šildymui. Europos Sąjungoje ši reforma siejama su tikslu sparčiau mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose pažanga iki šiol buvo lėtesnė, tačiau kartu keliami klausimai dėl poveikio kainoms ir socialinio teisingumo.

    Lenkijos prezidento kanceliarijos pateikiama interpretacija tokia: balsas už reikštų pritarimą tolesniam politikos įgyvendinimui, įskaitant ETS2 plėtrą, pastatų energetinio efektyvumo reikalavimus ir kitus transporto bei energetikos pokyčius. Balsas prieš, jų teigimu, turėtų tapti politiniu įpareigojimu aktyviai siekti atidėjimų, išimčių arba reguliavimo korekcijų ES lygmeniu.

    Ekonominė kaina ir konkurencingumas

    Prezidento atstovai argumentuoja, kad Europa, palyginti su kai kuriais pasaulio regionais, susiduria su didesnėmis energijos kainomis, o tai mažina pramonės konkurencingumą. Viešojoje erdvėje ši tema nuolat grįžta per plieno, chemijos ir kitų energijai imlių sektorių spaudimą bei investicijų migracijos riziką.

    Lenkijos prezidento kanceliarija taip pat pateikia bendrą kaštų projekciją 2026–2040 metų laikotarpiui, kurią sieja su ambicingesniais ES tikslais. Lenkijoje ši diskusija persipina su vidaus politika, pramonės struktūra ir šalies energetikos transformacijos tempu, kuriam didelę įtaką daro anglies dalis energijos balanse.

    „Tai klausimas apie klimato politikos veiksmingumą, o ne apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – sakė prezidento kanceliarijos atstovas.

    ES klimato politika remiasi ilgalaike trajektorija: 2030 metais numatyta reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o 2050 metais pasiekti klimatui neutralios ekonomikos tikslą. Tačiau priemonių kaina ir naudos pasidalijimas tarp valstybių, sektorių ir gyventojų grupių lieka vienu jautriausių klausimų, kurį tokio tipo referendumas galėtų dar labiau politizuoti.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Referendumo planas ir data

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paskelbė sieksiantis surengti visuotinio masto referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties ir jos įgyvendinimo šalyje. Sprendimą dėl prezidento siūlymo turėtų priimti Senatas posėdyje, numatytame gegužės 20–21 dienomis.

    Jeigu Senatas pritartų, referendumas būtų rengiamas rugsėjo 27 dieną. Pats klausimo suformulavimas jau tapo diskusijų objektu, nes jame iš anksto pateikiama nuostata, kad ES klimato politika esą prisidėjo prie pragyvenimo, energijos ir verslo kaštų augimo.

    Klausimo formuluotė kelia ginčą

    Prezidento siūlomame klausime akcentuojamas ryšys tarp ES klimato politikos ir kainų augimo, todėl kritikai teigia, kad toks tonas labiau panašus į politinę kampaniją nei į neutralią piliečių apklausą. Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis viešai suabejojo, ar tai atitinka referendumo, kaip demokratinės procedūros, standartą.

    „Tai ne demokratija, o pigi propaganda“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Karolis Nawrockis savo argumentuose ypač išskiria ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Jo teigimu, ETS ir platesnė žaliojo kurso kryptis didina energijos kainas, mažina ekonomikos konkurencingumą ir apsunkina žemės ūkio veiklą.

    Energetikos ekspertai: kainas augino ir kiti veiksniai

    Kritikos prezidento planui netrūko ir iš opozicijos bei ekspertų. Senato vicepirmininkė Magdalena Biejat teigė, kad kainų spaudimą labiau didina sausros rizika, priklausomybė nuo anglies ir naftos, o ne vien ES politika.

    „Tai sausra ir priklausomybė nuo anglies bei naftos kelia maisto ir elektros kainas. Ne Europos Sąjunga“, – sakė Magdalena Biejat.

    Energetikos analitikas Jakubas Wiechas argumentuoja, kad pastarųjų metų kainų šuolius Lenkijoje ir regione stipriai veikė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir importo rizikos, ypač po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Jo vertinimu, bandymas visas problemas sutraukti į vieną mechanizmą ar vieną ES politikos kryptį supaprastina realią priežasčių grandinę.

    „Prezidentas užduoda klausimą su teze, tarsi būtent ši politika kelia pragyvenimo kaštus, nors pastaraisiais metais didžiausią smūgį sudavė priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – sakė Jakubas Wiechas.

    Diskusijoje dažnai minimas skirtumas tarp trumpalaikių kainų šuolių ir ilgalaikių transformacijos kaštų. ETS sistema iš tiesų didina taršos kainą, tačiau jos tikslas yra skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, efektyvumą ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų išteklių.

    Politinis palaikymas ir protesto argumentai

    Referendumo idėją palaiko dalis dešiniųjų politikų, tarp jų Seimo vicepirmininkas Krzysztofas Bosakas. Jis tvirtina, kad ES klimato politika esą daro įtaką daugeliui ekonomikos ir kasdienio gyvenimo sričių, todėl, jo nuomone, būtina aiški visuomenės nuomonė.

    K. Bosakas taip pat pabrėžia politinį efektą net ir tuo atveju, jeigu referendumo rezultatas netaptų tiesiogiai įpareigojantis. Jo logika paprasta: neigiamas balsavimas suteiktų argumentų būsimose derybose dėl naujų reguliavimų ir jų įgyvendinimo tempo.

    Entuziastingai į iniciatyvą sureagavo profesinių sąjungų lyderis Piotras Duda, vadovaujantis „Solidarność“. Jis priminė, kad rinkiminio laikotarpio susitikimuose prezidentas žadėjo imtis veiksmų dėl ETS, o dabar, anot jo, tesė duotą žodį.

    „Turime tai. Prezidentas Nawrockis ištesėjo „Solidarność“ duotą žodį“, – sakė Piotras Duda.

    Artimiausios savaitės parodys, ar Senatas pritars referendumui ir ar pavyks rasti formuluotę, kuri visuomenėje būtų suvokiama kaip sąžininga ir neutrali. Net ir be balsavimo, pati iniciatyva jau tapo politinės kovos dėl energetikos transformacijos tempo, kainų ir socialinio teisingumo dalimi.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas pritarti visuotinio referendumo rengimui dėl Europos Sąjungos klimato politikos ir jos pasekmių gyventojams. Pasak jo, visuomenė turi turėti galimybę tiesiogiai pasisakyti, kaip vertina vadinamojo Žaliojo kurso poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Prezidento siūlomas referendumo klausimas suformuluotas taip, kad akcentuoja klimato politikos ryšį su pragyvenimo išlaidų augimu, energijos kainomis ir sąnaudomis verslui, ūkiams bei žemės ūkiui. Idėja grindžiama argumentu, jog aplinkos apsauga neturi būti įgyvendinama atsietai nuo ekonominių realijų ir valstybės saugumo.

    Data ir politinė procedūra

    Pagal pateiktą sumanymą referendumas būtų rengiamas 2026 metų rugsėjo 27 dieną. Kad balsavimas įvyktų, prezidento iniciatyvai turi pritarti Senatas absoliučia balsų dauguma, dalyvaujant bent pusei senatoriams.

    Kad referendumo rezultatas Lenkijoje būtų teisiškai įpareigojantis, jame turi dalyvauti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Tai svarbus slenkstis, nes ankstesniais atvejais ne visada pavykdavo pasiekti pakankamą aktyvumą, kad rezultatai būtų laikomi privalomais.

    Kokius ES sprendimus nori akcentuoti

    Referendumo kortelėje siūloma pateikti ir pavyzdžius ES priemonių, kurios priskiriamos klimato politikai. Tarp minimų krypčių yra anglies dioksido emisijų apmokestinimo plėtra pastatų šildymui iškastiniu kuru ir kelių transporto degalams, taip pat planuojamas vidaus degimo varikliais varomų naujų automobilių pardavimo ribojimas nuo 2035 metų.

    Be to, diskusijoje minimos ir papildomos prievolės žemės ūkiui, kurios, kritikų teigimu, gali didinti gamybos kaštus ir paveikti maisto kainas. Tuo pat metu ES institucijos pabrėžia, kad spartesnė dekarbonizacija siejama su energetinio saugumo stiprinimu, mažesne priklausomybe nuo importuojamo iškastinio kuro ir ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Reakcijos ir kontekstas

    Prezidento iniciatyva sulaukė kritikos dalyje politinio spektro. Viena iš Senato vadovybės atstovių viešai pareiškė, kad ši iniciatyva esą neturėtų sulaukti pritarimo aukštuosiuose parlamento rūmuose.

    Lenkijoje referendumo tema pastaraisiais metais jautri ir dėl praktinių priežasčių. 2023 metais kartu su parlamento rinkimais vykęs visuotinis referendumas nebuvo laikomas įpareigojančiu, nes jame dalyvavo per mažai rinkėjų, todėl dabartinės iniciatyvos sėkmė taip pat priklausys nuo politinės mobilizacijos ir visuomenės aktyvumo.

    Ši diskusija vyksta platesniame ES kontekste: bendrija siekia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sparčiau pertvarkyti energetiką bei transportą. Tačiau nacionaliniu lygmeniu vis dažniau keliami klausimai, kaip paskirstyti pereinamojo laikotarpio kaštus ir kaip apsaugoti mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius bei energijai imlius sektorius.