CP v2

Tag: Reform UK

  • Rupertas Lowe siūlo susivienyti su Nigelu Farage’u: 5 sąlygos, kurias kelia britų dešiniesiems

    Rupertas Lowe siūlo susivienyti su Nigelu Farage’u: 5 sąlygos, kurias kelia britų dešiniesiems

    Kvietimas vienytis su sąlygomis

    Jungtinės Karalystės kraštutinių dešiniųjų partijos Restore Britain lyderis Rupertas Lowe viešai pasiūlė bendradarbiauti su Reform UK veidu Nigelu Farage’u. Jo teigimu, tik taip įmanoma suvienyti susiskaldžiusią dešinę ir mesti rimtesnį iššūkį kairiesiems.

    Pasiūlymas nuskambėjo socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, kuriame Lowe ragino Farage’ą atidėti į šalį asmeninius konfliktus ir ankstesnius nesutarimus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad aljansas įmanomas tik sutarus dėl konkrečių principų.

    „Vien tik sustabdyti masinę migraciją jau nepakanka. Tam, mano vertinimu, per vėlu, todėl ji turi būti atsukta atgal“, – sakė Rupertas Lowe.

    Pirmąja sąlyga Lowe įvardijo sienų kontrolę ir griežtesnę migracijos politiką, įskaitant nelegaliai atvykusių migrantų deportavimą. Jis tvirtino, kad tai turėtų tapti bet kokio bendro politinio projekto prioritetu.

    Antrąją kryptį jis apibrėžė kaip demografinį saugumą ir kritiką tam, ką vadino Jungtinės Karalystės islamėjimu. Lowe kalbėjo apie draudimų paketą, apimantį burką, halal ir košerinį skerdimą, pusbrolių santuokas, šariato teismus ir masines viešas musulmonų maldas.

    Referendumas dėl mirties bausmės ir ekonomikos pažadai

    Trečiąja sąlyga Lowe įvardijo referendumą dėl mirties bausmės sugrąžinimo. Jis teigė, kad sprendimas turėtų būti priimtas tiesiogiai visuomenės balsavimu, o ne vien politikų susitarimu.

    Ketvirtoji sąlyga susijusi su ekonomika: Lowe kalbėjo apie savarankiškesnę valstybę, griežtesnę išlaidų kontrolę, socialinės paramos mažinimą ir infliacijos pažabojimą. Kartu jis pripažino, kad tam reikėtų nepopuliarių sprendimų ir didelių karpymų.

    Penktoji Lowe minima sąlyga buvo pasitikėjimo politika atkūrimas. Jis pareiškė, kad į būsimą valdžios komandą neturėtų grįžti buvę konservatorių ministrai, kuriuos jis kaltino nuvylus visuomenę.

    Vaizdo įrašo pabaigoje Lowe tvirtino matantis pakankamai bendrų taškų, kad Reform UK ir Restore Britain galėtų veikti kartu. Tačiau jis aiškiai leido suprasti, kad iniciatyva nėra besąlygiška ir priklauso nuo Farage’o atsako.

    Politinis fonas: kova dėl dešiniųjų balsų

    Šis kvietimas skamba tuo metu, kai JK politinėje arenoje auga įtampa dėl apklausų rodiklių ir balsų persiskirstymo. Straipsnyje minimi duomenys rodo, kad Leiboristai kai kuriose apklausose aplenkė Reform, o kitur su ja susilygino.

    Tuo pat metu naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham, perėmęs postą po Keiro Starmerio, siekia greitai įtvirtinti darbotvarkę šalies viduje. Tarp prioritetų įvardijami švietimo pokyčiai, socialinės globos pertvarka ir decentralizacijos pažadai.

    Gynybos politikoje Burnhamas paskelbė apie 8,4 mlrd. svarų investiciją į branduolinį atgrasymą, kas sudaro apie 9 800 000 000 eurų pagal apytikrį valiutų kursą. Jis taip pat pažadėjo tęsti paramą Ukrainai, kovojančiai prieš Rusijos invaziją.

    Tokiame fone dešiniųjų stovykloje svarbia tampa ne tik konkurencija su kairiaisiais, bet ir tarpusavio varžybos dėl elektorato. Lowe signalizuoja, kad susiskaldymas gali kainuoti brangiai, o jo keliamos sąlygos rodo siekį nustatyti griežtą darbotvarkės ribą galimam aljansui.

  • Farage’o triukas atsisuko prieš jį: Klaktone – rekordinė kandidatų minia ir dovanos šešėlis

    Farage’o triukas atsisuko prieš jį: Klaktone – rekordinė kandidatų minia ir dovanos šešėlis

    Jungtinės Karalystės Klaktono apygardoje rugpjūtį vyks papildomi parlamento rinkimai, kuriuos išprovokavo dešiniųjų partijos Reform UK lyderio Nigelo Farage’o sprendimas atsistatydinti ir siekti perrinkimo. Vietos valdžia skelbia, kad dėl mandato varžysis net 34 kandidatai – tai gali būti didžiausias skaičius per visą papildomų rinkimų istoriją.

    Ankstesnis panašaus balsavimo rekordas, kaip teigiama, buvo užfiksuotas 2008 metais, kai dėl Haltemprice and Howden mandato varžėsi 26 kandidatai. Tuomet konservatorių parlamentaras Davidas Davisas taip pat buvo atsistatydinęs, kad pakartotinai siektų rinkėjų mandato.

    Papildomi rinkimai Klaktone rengiami didėjant žiniasklaidos ir institucijų dėmesiui dėl nepraneštos dovanos, kurios vertė siekia apie 5 880 000 eurų. Dėl šios situacijos vyksta parlamentinis tyrimas, o pats N. Farage’as viešai neigia padaręs pažeidimų.

    „Nusprendžiau, kad Klaktono žmonės turi įvertinti mano veiksmus“, – sakė N. Farage’as, aiškindamas atsistatydinimą ir sprendimą vėl dalyvauti rinkimuose.

    Didžiosios šalies partijos – Leiboristų partija, Konservatorių partija, Liberalų demokratai ir Žaliųjų partija – šiuose papildomuose rinkimuose kandidatų nekels. Oponentai tokį žingsnį vadina politiniu triuku ir teigia, kad tai bandymas nukreipti dėmesį nuo nepatogių klausimų.

    Vietos valdžios vertinimu, balsavimo organizavimas mokesčių mokėtojams gali kainuoti daugiau kaip 323 000 eurų. Reform UK siūlė padengti šias išlaidas, tačiau atsakinga ministerija pabrėžė, kad rinkimų kaštai turi būti apmokami iš viešųjų lėšų, siekiant išlaikyti proceso nepriklausomumą ir nešališkumą.

    Dalyvių sąraše – apie 20 nepriklausomų kandidatų, taip pat ir vadinamieji „novelty“ politikai, tarp jų – keli Official Monster Raving Loony Party atstovai. Tarp labiausiai atpažįstamų vardų minimas ir Count Binface, rinkimuose pasirodantis su šiukšliadėžę primenančiu šalmu ir apsiaustu, taip pat aktorius ir dešiniųjų pažiūrų aktyvistas Laurence’as Foxas, kandidatuojantis su The Reclaim Party.

    N. Farage’as Klaktone laimėjo 2024 metais vykusius visuotinius rinkimus, surinkęs 46,2 proc. balsų. Dabar, kai varžovų skaičius pasiekė neregėtas aukštumas, šis papildomas balsavimas taps ne tik politinės paramos testu, bet ir signalu, kaip rinkėjai vertina skaidrumo standartus bei politiko pasirinktą konfrontacinę strategiją.

  • Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Tyrimas pradėtas po radinio namuose

    Didžiosios Britanijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl nužudymo, kai pietvakarių Anglijoje savo namuose rasta mirusi buvusi parlamentarė Ann Widdecombe. Pareigūnų teigimu, mirties aplinkybės vertinamos kaip įtartinos, todėl tyrimas nedelsiant perėjo į sunkiausių nusikaltimų kategoriją.

    Policija nurodė, kad 78 metų moteris rasta su sunkiais sužalojimais. Įvykis užfiksuotas Haytor vietovėje, esančioje greta Dartmūro nacionalinio parko, o tyrimą vykdo Devon ir Kornvalio policija.

    Ko ieško pareigūnai?

    Teisėsauga paskelbė ieškanti įtariamojo ir nurodė, kad domisi baltaodžiu vyru. Kol kas pareigūnai nedetalizavo, ar ieškomas asmuo laikomas pagrindiniu įtariamuoju, ar galimu liudytoju, tačiau pabrėžė, kad renka informaciją iš gyventojų ir tikrina gautus pranešimus.

    Tokio pobūdžio tyrimuose įprastai greta ekspertizių ir įkalčių rinkimo vertinami ir kiti duomenys: paskutiniai kontaktai, judėjimo maršrutai, vaizdo stebėjimo įrašai, telefonų ryšio informacija. Policija taip pat paprastai prašo visuomenės perduoti bet kokius, net ir menkiausius, pastebėjimus apie neįprastą veiklą rajone.

    Politinė karjera ir ryškus įvaizdis

    Ann Widdecombe Bendruomenių Rūmuose dirbo parlamento nare nuo 1987 iki 2010 metų. Ji priklausė Konservatorių partijai ir buvo žinoma dėl socialiai konservatyvių pažiūrų, viešai kritikavusi abortų teisių plėtrą ir dalį LGBTQ+ teisių iniciatyvų.

    Vėliau ji įsitraukė į „Brexit“ šalininkų politiką, prisidėjo prie „Brexit Party“ ir tapo viena iš Reform UK politinės jėgos viešų veidų. Tai reiškė, kad net ir pasitraukusi iš nacionalinės politikos ji išliko aktyvi viešojoje erdvėje bei kampanijose.

    „Mirties aplinkybės kelia didžiulį nerimą ir yra ypač skaudžios“, – sakė vidaus reikalų ministrė Shabana Mahmood.

    Žinoma ir už politikos ribų

    Po pasitraukimo iš parlamento Widdecombe išgarsėjo ir televizijoje, dalyvavo realybės bei pramoginiuose projektuose, dėl kurių ją pažinojo platesnė auditorija nei vien politinių naujienų skaitytojai. Tokiais atvejais policija paprastai vertina ir viešumo faktorių: galimas grėsmes, persekiojimo riziką, taip pat kontaktus, užmegztus už politinės veiklos ribų.

    Buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ją apibūdino kaip ryškią „Brexit“ šalininkę ir įtaigią kalbėtoją, galėjusią stipriai paveikti auditoriją. Su ja dirbusi atstovavimo bendrovė taip pat pabrėžė, kad jos viešą veiklą esą vedė krikščioniškos vertybės ir įsipareigojimas tarnystei visuomenei.

    „Ji mėgo aštrias politines diskusijas ir net praėjus 16 metų po pasitraukimo iš parlamento vis dar aktyviai kampanijavo bei aiškiai reiškė nuomonę“, – teigiama „Cloud9 Management“ pranešime.

  • Policija tiria aukas „Reform UK“: Farage’ui – klausimai dėl 587 000 eurų ir rinkimų staigmena

    Policija tiria aukas „Reform UK“: Farage’ui – klausimai dėl 587 000 eurų ir rinkimų staigmena

    Jungtinės Karalystės policija aiškinasi finansinės paramos kraštutinių dešiniųjų partijai „Reform UK“ aplinkybes, pranešė šalies žiniasklaida. Tyrimas siejamas su aukomis, kurios, kaip teigiama, galėjo būti tinkamai nedeklaruotos arba sukėlusios papildomų klausimų dėl jų kilmės.

    Pranešama, kad Londono Metropolitan Police dėmesį patraukė apie 587 000 eurų vertės aukos, sietinos su turtinga aristokrate Fiona Cottrell. Ji minima kaip JAV už sukčiavimą 2017 metais nuteisto George’o Cottrello motina, o šis pastaraisiais metais viešumoje buvo pristatomas ir kaip kriptovaliutų verslininkas.

    Kaip prasidėjo tyrimas

    Policija nurodė, kad tyrimas pradėtas 2025 metų vasarį gavus rinkimų finansų priežiūros institucijos Electoral Commission kreipimąsi. Pasak pareigūnų, du asmenys jau buvo apklausti įspėjus dėl galimos atsakomybės, tačiau suėmimų kol kas nebuvo.

    Jungtinėje Karalystėje politinių aukų kontrolė grindžiama pareiga deklaruoti didesnes sumas, o leidžiamos aukos siejamos su aiškiai apibrėžtais donorų statusais. Dėl to kiekvienas atvejis, kai kyla įtarimų dėl nedeklaravimo ar lėšų kilmės, gali virsti tiek reguliaciniu, tiek baudžiamuoju procesu.

    Farage’ui – keli atskiri klausimai

    Partijos lyderis Nigelas Farage’as neigia bet kokius pažeidimus ir tvirtina, kad veiksmai buvo teisėti. Vis dėlto žiniasklaida primena, kad tai ne vienintelė tema, kelianti klausimų dėl jo aplinkos ar partijai teiktos paramos atskleidimo.

    Anksčiau buvo skelbta apie kitus galimai nedeklaruotus ryšius ar dovanas, taip pat parlamente svarstytą epizodą dėl didelės paramos iš Tailande gyvenančio kriptovaliutų verslo atstovo Christopherio Harborne’o. Tokie atvejai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa politinio skaidrumo diskusijų centru, ypač rinkimų laikotarpiu.

    Artėja papildomi rinkimai

    Situacija aštrėja ir dėl politinio kalendoriaus: pranešta, kad po staigaus Farage’o pasitraukimo iš parlamento nario pareigų bus rengiami papildomi rinkimai Klaktone, pietryčių Anglijoje. Savivaldos institucija nurodė, kad balsavimas vyks rugpjūčio 13 dieną, o kandidatų registracija numatyta liepos 14–17 dienomis.

    Didžiosios partijos, kaip skelbiama, į šiuos rinkimus žiūri skeptiškai ir dalis jų atsisako kelti kandidatus, vadindamos procesą politiniu triuku. Tuo metu viešojoje erdvėje dėmesio sulaukė ir netradicinis pretendentas Count Binface, save pristatantis kaip intergalaktinį kosmoso karį.

    „Reform UK“ vadovybės atstovai kritikuoja publikacijas, susijusias su Fiona Cottrell, ir teigia, kad tai esą politiškai motyvuotas bandymas diskredituoti partiją. Tyrimo eiga ir galimos išvados, ypač artėjant balsavimui, gali turėti tiesioginės įtakos tiek kampanijai, tiek platesnei diskusijai apie politinių aukų skaidrumą Jungtinėje Karalystėje.

  • Nigel Farage’o papildomuose rinkimuose netikėtas varžovas: kas yra grafas Binface?

    Nigel Farage’o papildomuose rinkimuose netikėtas varžovas: kas yra grafas Binface?

    Rinkimai, kuriuose atsirado intriga

    Jungtinėje Karalystėje įsibėgėja papildomi rinkimai Klaktone, kuriuos išprovokavo euroskeptiškų pažiūrų politikas ir Reform UK lyderis Nigelas Farage’as. Sprendimas atsistatydinti iš Parlamento nario pareigų sukėlė audringą reakciją, o kritikai tai vadina bandymu pakeisti darbotvarkę.

    Farage’as viešai tvirtino, kad prieš jį vyksta institucijų spaudimas, ir savo žingsnį pristatė kaip kovą tarp žmonių ir elito. Tuo pat metu viešojoje erdvėje aptarinėjami klausimai dėl politinio finansavimo skaidrumo ir dovanų deklaravimo.

    Kodėl pagrindinės partijos traukiasi?

    Papildomus rinkimus išskirtiniais daro tai, kad kelios didžiosios politinės jėgos atsisakė kelti savo kandidatą. Dalis lyderių situaciją apibūdino kaip politinį triuką, o ne tikrą programų ir idėjų varžybas.

    Toks sprendimas sukūrė retą reiškinį: Farage’ui tenka kautis ne su įprastais oponentais, o su kandidatu, kuris išgarsėjo kaip politinės satyros personažas. Dėl to kampanija įgavo ne tik politinį, bet ir kultūrinį atspalvį.

    Kas yra grafas Binface?

    Grafas Binface yra komiko Jonathano Harvey’aus sukurtas personažas, pasirodantis rinkimuose kaip satyrinis kandidatas. Anksčiau jis rinkimuose dalyvaudavo kaip Lord Buckethead, tačiau po autorinių teisių ginčų 2018 metais pakeitė įvaizdį ir vardą.

    Personažas pristatomas kaip ateivis kosminis karys iš planetos Sigma IX, dėvintis juodai pilką kostiumą, sidabrinę skraistę ir ant galvos užsidėjęs šiukšliadėžę primenantį šalmą. Pastaraisiais metais jis tapo vienu ryškiausių vadinamųjų naujoviškų, protesto ar humoro kandidatų britų politikoje.

    „Mano darbas yra švęsti ir ginti britų demokratiją. Tai, kad jūs mane kalbinate, daugiau pasako apie kitas partijas nei apie mane“, – sakė grafas Binface.

    Grafas Binface jau yra dalyvavęs keliuose ryškiuose politiniuose mūšiuose: jis kandidatavo prieš Borisą Johnsoną, Londono merą Sadiqą Khaną, taip pat buvo pasirodęs kampanijose, kurios sulaukė didelio socialinių tinklų dėmesio. Viename iš ankstesnių Londono mero rinkimų jis surinko 92 896 balsus, nors finišavo toliau nuo lyderių.

    Satyrinė programa ir rimtas efektas

    Grafas Binface garsėja manifestais, kuriuose sąmoningai maišomi realūs nusivylimai politika ir absurdas. Tarp jo idėjų įvairiais metais skambėjo pasiūlymai dėl kainų ribojimo kasdieniams produktams, simbolinės „nacionalizacijos“ sprendimai ir kitos provokacijos, skirtos išryškinti politinių pažadų tuštumą.

    Nors tokia kampanija iš pirmo žvilgsnio atrodo vien juokas, britų politinėje tradicijoje ji turi aiškią funkciją. Satyros kandidatai dažnai veikia kaip visuomenės nusiteikimo barometras, o kartu priverčia kalbėti apie rinkėjų apatiją ir pasitikėjimo politika krizę.

    Ar grafas Binface gali nustebinti?

    Lažybų prognozėse Farage’as laikomas favoritu, tačiau neįprasta situacija prikausto dėmesį. Kai rinkimuose mažėja konkurencija, bet didėja simbolinė reikšmė, net ir „juokų kandidatas“ gali tapti rimtu kampanijos veidrodžiu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad protesto balsas britų politikoje nėra naujiena, o tokie personažai kaip grafas Binface gali mobilizuoti dalį rinkėjų, kurie nenori rinktis tarp tradicinių partijų. Net jei pergalė mažai tikėtina, pats faktas, kad kampanija virsta dvikova su satyra, jau yra reputacinis iššūkis.

  • Farage’as traukiasi iš parlamento: varžovai neina į kovą, o rinkimus gali „pavogti“ Binface

    Farage’as traukiasi iš parlamento: varžovai neina į kovą, o rinkimus gali „pavogti“ Binface

    Netikėtas sprendimas Klaktone

    „Reform UK“ lyderis Nigelis Farage’as paskelbė atsistatydinantis iš Klaktono apygardos parlamento nario pareigų ir taip atveriantis kelią papildomiems rinkimams Pietryčių Anglijoje. Politikas pareiškė ketinantis vėl siekti mandato, šį balsavimą pristatydamas kaip kovą tarp žmonių ir politinio elito.

    Tačiau jo planas gali atsisukti prieš jį: kelių didžiųjų partijų sprendimas nekelti kandidatų reiškia, kad rinkimų kampanija gali virsti ne įprasta politine dvikova, o sunkiai prognozuojamu šou. Kol kas vienintelis viešai apie dalyvavimą paskelbęs varžovas yra komiko alter ego Grafas Binface.

    Aukos skandalas ir tyrimas

    Farage’o sprendimas sutapo su parlamente vykstančia procedūra dėl neatskleistos maždaug 5 800 000 eurų aukos, siejamos su Tailande gyvenančiu kriptovaliutų verslo atstovu Christopheriu Harborne’u. Žiniasklaida skelbė, kad dėl šios aukos kilmės bankininkai esą buvo išreiškę susirūpinimą teisėsaugai, jog lėšos galėjo būti susijusios su pinigų plovimu.

    Politikas tikina nepadaręs nieko neteisėto ir kaltina oponentus bandymu panaudoti etikos bei skaidrumo procedūras kaip politinį ginklą. Papildomai viešojoje erdvėje minima ir kita istorija dėl galimų dovanų iš kriptovaliutų verslininko George’o Cottrello, anksčiau teisto už sukčiavimą.

    Partijų taktika ir netikėtas vakuumas

    Valdančioji Leiboristų partija, konservatoriai, Liberalų demokratai bei kitos politinės jėgos pranešė papildomuose rinkimuose kandidatų nekelsiančios. Toks sprendimas pakerta Farage’o siekį turėti ryškų politinį mūšį, kuriame jis galėtų mobilizuoti rėmėjus prieš didžiąsias partijas.

    Leiboristų lyderis Keiras Starmeris Farage’o žingsnį viešai pavadino desperatišku triuku, o konservatorių lyderė Kemi Badenoch teigė, kad tai esą dirbtinai sukonstruoti rinkimai, skirti nukreipti dėmesį. Tuo metu dalis dešiniųjų rinkėjų taip pat stebi, ar šioje erdvėje neatsiras alternatyvių kandidatų.

    Kas gali nutikti toliau?

    Kol kas daugiausia dėmesio sulaukia Grafas Binface, ilgą laiką dalyvaujantis Jungtinės Karalystės rinkimuose kaip satyrinis kandidatas, dažnai kritikuojantis politinį elitą humoru. Jo dalyvavimas kuria paradoksalią situaciją: papildomi rinkimai gali tapti ne tiek ideologinių programų, kiek protesto balsų išbandymu.

    Politiniai komentatoriai svarsto, kad realią intrigą sukurtų stiprus nepriklausomas kandidatas, tačiau kol kas apie tokius planus viešai neskelbiama. Jei didžiosios partijos laikysis boikoto, kampanija gali būti gerokai ramesnė, nei tikėjosi pats Farage’as.

    Tyrimo pauzė ir galimos pasekmės

    Farage’ui atsistatydinus, parlamento komisaro standartams atliekama procedūra dėl aukos laikinai sustabdoma, kol jis nebebus Bendruomenių Rūmų narys. Liberalų demokratai ragina papildomų rinkimų nerengti, kol nebus baigtas aiškinimasis dėl skaidrumo taisyklių laikymosi.

    Jei Farage’as laimėtų ir grįžtų į parlamentą, tyrimas tikėtina būtų atnaujintas. Tuo atveju, jei būtų nustatytas taisyklių pažeidimas, galėtų būti svarstomos drausminės priemonės, įskaitant laikino nušalinimo scenarijų, kuris teoriškai gali vėl sukelti naujus papildomus rinkimus.

    Politikas 2024 metais Klaktone laimėjo užtikrinta persvara, surinkęs daugiau nei 46 proc. balsų. Vis dėlto šį kartą rinkimų dinamika gali būti kitokia, nes klausimai dėl skaidrumo, finansavimo ir pasitikėjimo gali tapti pagrindiniu rinkėjų apsisprendimo veiksniu.

  • Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė atsistatydinantis, o tai iš karto įplieskė valdančiosios Leiboristų partijos lyderystės rinkimus. Londone pirmadienį girdėjosi ir nusivylimas, ir atsargi viltis, kad politinis pokytis atneš apčiuopiamų rezultatų.

    Dalis sostinės gyventojų teigė nemanantys, kad naujas premjeras iš esmės pakeistų jų kasdienybę. Kiti akcentavo pragyvenimo kainų spaudimą ir jausmą, kad pažadėti ekonominiai pagerėjimai per trumpą laiką taip ir netapo realybe.

    Vienas kalbintų londoniečių, teisininkas Alanas Collinsas, atsistatydinimą įvertino kaip galimybę šaliai persigrupuoti, tačiau įspėjo dėl nuolatinės kaitos kainos. Dažni vyriausybės vadovų pasikeitimai, anot jo, gali didinti politinį neapibrėžtumą ir silpninti pasitikėjimą sprendimų tęstinumu.

    „Tai gali būti gera žinia šaliai, bet nuolatiniai premjerų keitimai kelia dar daugiau nestabilumo“, – sakė Alanas Collinsas.

    Kalbinti gyventojai taip pat diskutavo apie tai, kas galėtų perimti partijos vairą. Medicinos studentė Phoebe Plugge-Porter sakė, kad dalis rinkėjų laukė ryškesnių pokyčių, o dabar mato nusivylimo augimą ir nerimauja dėl Reform UK populiarėjimo.

    „Žmonės norėjo permainų, bet dalis jaučiasi nusivylę; neramina ir Reform UK augimas“, – sakė Phoebe Plugge-Porter.

    Pasak jos, vienu iš stipriausių kandidatų į lyderius galėtų būti buvęs Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, galintis sutelkti platesnį palaikymą partijos viduje. Vis dėlto reali kova dėl vadovavimo priklausys nuo to, ar Leiboristai rinksis tęstinumą, ar ryškesnį kurso keitimą.

    K. Starmeris nurodė, kad trauksis iš partijos lyderio pareigų, bet laikinai eis ministro pirmininko pareigas, kol bus išrinktas įpėdinis. Toks sprendimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė artėja prie dar vieno vyriausybės vadovo pasikeitimo ir gali turėti jau septintą premjerą per kiek daugiau nei dešimtmetį.

    Politologai paprastai pabrėžia, kad lyderystės rinkimai valdančiojoje partijoje dažnai sukelia rinkų ir verslo atsargumą, nes didėja neaiškumas dėl mokesčių, viešųjų išlaidų ir reformų tempo. Kartu tai tampa testu, ar partija gebės greitai sutarti dėl krypties ir atkurti rinkėjų pasitikėjimą prieš artėjančius politinius ciklus.

  • Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Kalbos apie atsistatydinimą stiprėja

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pasak verslo sekretoriaus Peterio Kyle’o, vertina „politines realijas“ ir lygina situaciją su tuo, kas buvo prieš savaitę. Šie komentarai nuskambėjo viešojoje erdvėje sustiprėjus pranešimams, kad premjeras artimiausiomis dienomis gali paskelbti apie pasitraukimą.

    P. Kyle’as interviu BBC teigė, kad vyriausybė sieks, jog procesas, kad ir kaip klostytųsi, išliktų „funkcionalus“. Tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kol Dauningo gatvė susiduria su augančiu politiniu spaudimu.

    „Jis skiria laiko įvertinti, kokios šiandien yra politinės realijos, palyginti su praeita savaite“, – sakė Peteris Kyle’as.

    Kas didina spaudimą Starmeriui?

    Didžiosios Britanijos žiniasklaida skelbė, kad Keiras Starmeris gali pranešti apie atsistatydinimą ir pateikti pasitraukimo grafiką jau artimiausiu metu. Nors oficialaus patvirtinimo nebuvo, tokie pranešimai paprastai rodo, kad partijos viduje vyksta intensyvios derybos dėl tolesnės krypties.

    Premjeras pastarosiomis savaitėmis patiria spaudimą po prastų leiboristų rezultatų vietos rinkimuose gegužę. Tokie signalai ypač svarbūs, nes vietos rinkimai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa visuomenės nuotaikų barometru prieš nacionalinius sprendimus ir testuoja partijos lyderystės patikimumą.

    Lyderystės kova ir galimi įpėdiniai

    Papildomu smūgiu laikoma Andy Burnhamo pergalė svarbiuose papildomuose rinkimuose Makerfilde. A. Burnhamas laikomas vienu ryškiausių leiboristų veidų, o jo sugrįžimas į parlamentinę politiką sustiprino kalbas apie galimą lyderystės permainą.

    Makerfilde A. Burnhamas surinko 24 927 balsus, apie 55 proc. visų balsų. Antroje vietoje liko „Reform UK“ kandidatas Robertas Kenyonas su 15 696 balsais, trečioje – „Restore Britain“ kandidatė Rebecca Shepherd su 3 111.

    „Tai paskutinis šansas pasikeisti. Antro šanso nebus“, – sakė Andy Burnhamas.

    Viešai skelbiama, kad tiek A. Burnhamas, tiek buvęs sveikatos sekretorius Wesas Streetingas svarstytų dalyvauti lyderio rinkimuose, jei jie būtų paskelbti. Tuo pat metu leiboristų vadovybei tenka užduotis suvaldyti vidinę konkurenciją ir atsakyti į augantį Nigelo Farage’o vadovaujamos „Reform UK“ iššūkį.

    Papildomos įtampos įnešė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis tvirtino, esą britų premjeras „atsistatydins“, kritikuodamas jo politiką migracijos ir energetikos srityse. Vis dėlto tokie pasisakymai labiau vertinami kaip reakcija į žiniasklaidos pranešimus, o ne kaip informacija iš JK vyriausybės vidaus.

  • Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Brexito šešėlis vis dar ilgas

    Artėjant dešimtmečiui nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, vidaus politika ir toliau sukasi aplink senąjį lūžį. Vietos rinkimai parodė, kad valdančiosios Leiboristų partijos parama skyla pagal panašias linijas kaip per referendumą.

    Didmiesčiuose, ypač Londone ir universitetiniuose miestuose, dalis jaunesnių leiboristų rinkėjų nusisuko į proeuropietiškai laikomą Žaliųjų partiją. Tuo pat metu socialiai konservatyvesni rinkėjai Velse, Škotijoje ir šiaurės Anglijoje vis dažniau renkasi Nigelio Farage’o įkurtą „Reform UK“.

    Pažadas Europai ir ribos namuose

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris žada liepą vyksiančiame susitikime su ES žymėti naują kryptį ir atkurti ryšius su Europa, daugiausia akcentuodamas ekonomiką, prekybą ir gynybą. Tačiau jo retorika kol kas sunkiai pasiekia tuos regionus, kuriuose leiboristai prarado pozicijas ir kur daug rinkėjų skeptiškai vertina bet kokį suartėjimą su Briuseliu.

    Starmeris taip pat signalizuoja apie jaunimui patrauklias iniciatyvas, įskaitant idėją sugrįžti prie tarptautinių studijų ir praktikos galimybių, panašių į Erasmus. Vis dėlto jis neparodė ženklų, kad ketintų atsisakyti įsipareigojimų, kurie riboja laisvą judėjimą ar grįžimą į ES bendrąją rinką bei muitų sąjungą.

    „Ankstesnė vyriausybė buvo apibrėžta tuo, kad nutraukė mūsų santykius su Europa, o ši vyriausybė bus apibrėžta tuo, kad juos atkurs“, – sakė Keiras Starmeris.

    Ką reiškia atsargus suartėjimas

    Praktiniu lygmeniu vyriausybė vis dažniau remia vadinamąjį dinaminį suderinamumą, kai Jungtinė Karalystė tam tikrose srityse artina taisykles prie ES standartų, siekdama sumažinti prekybos trintį. Viena iš krypčių yra susitarimai dėl augalinių ir gyvūninių produktų, kurie ateityje galėtų sumažinti dalį pasienio patikrų, jei būtų suderinti maisto saugos reikalavimai.

    Taip pat keliami lūkesčiai dėl pramonės konkurencingumo, nes eksporto procedūros po „Brexit“ išaugo, o reguliaciniai skirtumai brangina tiekimą. Atskiru klausimu išlieka ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris didina administracinę naštą į ES eksportuojančioms įmonėms, ypač taršesniuose sektoriuose.

    Politinis pavojus: puolami iš abiejų pusių

    Starmerio planas rizikingas politiškai, nes jį vienu metu atakuoja abi stovyklos. „Brexit“ šalininkai jautriai reaguoja į bet kokius žingsnius, kurie, jų nuomone, grąžina Londoną arčiau Briuselio, o daliai jaunesnių rinkėjų ir proeuropietiškų politikų toks laipsniškas kelias atrodo per lėtas.

    Spaudimą didina ir vidiniai nesutarimai: dalis Leiboristų partijos atstovų atviriau kalba apie būtinybę siekti gilesnės integracijos, net ir grįžimo į ES perspektyvos. Vis dėlto premjero pasirinktas atsargus kursas kol kas rodo, kad jis tikisi išlaviruoti tarp rinkėjų stovyklų ir išvengti temų, kurios galėtų sukelti naują „Brexit“ karą.

    Verslui ir investuotojams svarbiausias klausimas lieka ne politiniai šūkiai, o aiškus turinys: kiek konkrečiai bus sumažinta biurokratija pasienyje, ar pavyks pagerinti prieigą prie Europos rinkos ir kokią kainą už tai tektų mokėti reguliaciniais įsipareigojimais. Nuo šių atsakymų priklausys, ar planuojamas liepos mėnesio dialogas taps proveržiu, ar tik dar vienu atsargiu pažadu.

  • Starmeris po triuškinančio pralaimėjimo liks poste: rinkėjai pasiuntė aiškią žinutę

    Starmeris po triuškinančio pralaimėjimo liks poste: rinkėjai pasiuntė aiškią žinutę

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė neketinantis trauktis iš pareigų, nors valdančioji Leiboristų partija vietos rinkimuose patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų per kelis dešimtmečius. Politikas pabrėžė, kad pasitraukimas dabar, jo vertinimu, tik didintų politinį nestabilumą.

    Starmeris viešai akcentavo, kad mato pareigą tęsti darbą ir atkurti pasitikėjimą, kartu pristatant aiškesnį ekonomikos ir viešųjų paslaugų stiprinimo planą. Pastaraisiais metais šalyje juntamas augimo tempų lėtėjimas ir įsisenėję gyvenimo lygio klausimai tapo vienu pagrindinių rinkėjų nepasitenkinimo šaltinių.

    Kas laimėjo, o kas prarado?

    Rinkimuose ryškiai sustiprėjo antiimigracinė Reform UK, kuri vietos tarybose Anglijoje laimėjo daug mandatų, daugiausia Leiboristų sąskaita. Tai laikoma signalu, kad dalis elektorato nusivylė tradicinėmis partijomis ir ieško griežtesnės migracijos bei vidaus saugumo darbotvarkės.

    Velse daugiausia vietų parlamente iškovojo nepriklausomybės idėją palaikanti Plaid Cymru, taip nutraukdama ilgus metus trukusią leiboristų dominavimo tradiciją. Škotijoje daugiausia vietų surinko Škotijos nacionalinė partija, sustiprindama savo pozicijas devoliucijos sistemoje.

    Spėjimai dėl lyderystės ir rinkų reakcija

    Po pralaimėjimo dalis Leiboristų partijos narių viešai sugriežtino toną ir pradėjo kelti klausimą dėl Starmerio lyderystės ateities. Didėjant vidinei įtampai, politiniai oponentai bando šį momentą išnaudoti, o partijos vadovybei tenka balansuoti tarp vienybės išlaikymo ir permainų reikalavimų.

    Situaciją atidžiai stebėjo ir finansų rinkos, nes politinis neapibrėžtumas Jungtinėje Karalystėje dažnai tiesiogiai veikia skolos vertybinių popierių kainą ir skolinimosi kaštus. Pranešta, kad 10 metų Jungtinės Karalystės obligacijų pajamingumas penktadienį smuktelėjo iki maždaug 4,904 proc., kai premjeras pakartojo, kad neketina trauktis.

    Netikėtas ėjimas: Gordonas Brownas grįžta į sceną

    Tą pačią dieną Starmeris paskyrė buvusį ministrą pirmininką Gordoną Browną specialiuoju pasiuntiniu pasaulinių finansų ir bendradarbiavimo klausimais. Brownas vadovavo Jungtinei Karalystei 2007–2010 metais, o iki tol ilgus metus ėjo finansų ministro pareigas.

    Jo užduotis siejama su naujų tarptautinių finansavimo partnerystių paieška, kurios galėtų padėti pritraukti lėšas gynybos ir saugumo investicijoms bei stiprinti santykius su Europa. Šis sprendimas signalizuoja, kad vyriausybė bando raminti rinkas ir tuo pačiu siųsti žinutę apie didesnį dėmesį finansiniam patikimumui.

    Nors vietos rinkimų rezultatai tiesiogiai nekeičia parlamento Vestminsteryje sudėties ir vyriausybės statuso, jie laikomi svarbiu visuomenės nuotaikų barometru. Artimiausiu metu Leiboristams teks įrodyti, kad jie gali atsakyti į rinkėjų keliamus klausimus dėl ekonomikos, viešųjų paslaugų ir migracijos politikos, o premjero sprendimas likti poste taps vienu labiausiai vertinamų politinių pasirinkimų.