CP v2

Tag: Regeneracinė žemdirbystė

  • „McDonald’s“ Lenkijoje: 80 000 ūkių tinkle ir naujas dėmesys regeneracinei žemdirbystei

    „McDonald’s“ Lenkijoje teigia, kad žemės ūkis yra vienas svarbiausių grandinės elementų nuo ūkio iki restorano. Bendrovė diskusijoje Business PRECOP 2026 renginyje akcentavo regeneracinę žemdirbystę, duomenų rinkimą ir poveikio aplinkai atskaitomybę.

    Pasak „McDonald’s Polska“ tvarumo vadovės Katarzynos Kucisz-Rosłoń, šalyje veikia daugiau nei 630 restoranų, o tiekimo grandinėje dirba apie 120 tiekėjų. Iš jų maždaug 50 yra vietiniai, o netiesiogiai bendrovė bendradarbiauja su maždaug 80 000 Lenkijos ūkių.

    Į tinklą patenkantys produktai apima jautieną, kviečius, daržoves ir bulves, iš kurių gaminamos bulvytės. Įmonė pabrėžia, kad būtent ši žaliavų grandis daro didžiausią įtaką tiek kainų stabilumui, tiek tvarumo tikslų įgyvendinimui.

    Regeneracinė žemdirbystė be vieno recepto

    „McDonald’s“ teigia investuojanti į regeneracinės žemdirbystės kryptį, tačiau Lenkijos rinkoje nesiekia primesti vienodų praktikų visiems ūkiams. Argumentuojama tuo, kad ūkiai skiriasi pagal vietą, klimatines sąlygas ir auginamų kultūrų struktūrą.

    Vietoje universalių reikalavimų taikomas principų ir praktikų rinkinys, kuris bandomas kartu su ūkininkais. Pagrindinis akcentas dedamas į matuojamus rezultatus, susijusius su dirvožemio kokybe ir vandens sulaikymu, taip pat į ūkininkų mokymus ir skatinimą investuoti į pokyčius.

    „Mūsų vaidmuo kaip prekės ženklo yra rinkti duomenis ir parodyti veiksmų efektyvumą, kuris gerina dirvožemį ir padeda išlaikyti vandenį“, – sakė Katarzyna Kucisz-Rosłoń.

    Ataskaitos anksčiau nei reikalaujama

    Bendrovė nurodo, kad poveikio aplinkai ataskaitas rengia nuo 2019 metų, nors teisiškai tai dar nėra privaloma. Pasak pranešėjos, pirmieji metai, kai įmonė turės privalomai apibendrinti rezultatus, bus susiję su 2027 metų laikotarpiu, o prievolė realiai įsigalios vėliau.

    „McDonald’s“ pabrėžia, kad ataskaitos yra ne vien skaidrumo klausimas, bet ir priemonė diskusijai su tiekėjais bei visoje vertės grandinėje. Įmonė pripažįsta, kad didžiausias iššūkis išlieka duomenų surinkimas ir suvienodinimas, todėl diegiami vidiniai standartai bei gairės.

    Taip pat pažymima, kad Lenkijos tiekėjų produkcija patenka ne tik į vietinę rinką. Ūkininkų ir tiekėjų pagaminti produktai per „McDonald’s“ sistemą esą keliauja ir į maždaug 15 kitų Europos rinkų, todėl reikalavimų suderinamumas tampa ypač svarbus.

    Standartai, auditai ir skatinamosios priemonės

    Kalbėdama apie tiekimo saugą ir tvarumą, bendrovės atstovė išskyrė jautienos tiekimo grandinę. „McDonald’s“ teigia įdiegusi vidinį standartą ūkiams, tiekiantiems žaliavą, ir taikanti skatinamąsias priemones, kurios turėtų motyvuoti investuoti į regeneracinės žemdirbystės sprendimus.

    Nurodoma, kad pagal šias gaires audituojama apie 35 000 ūkių. Bendrovė pabrėžia, kad auditai ir standartai yra skirti ne tik kontrolei, bet ir tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti pažangą bei palyginti rezultatus skirtinguose regionuose.

    Įmonė taip pat pranešė, kad lapkritį ketina paskelbti specialią ataskaitą, kurioje planuojama aptarti klimatą, vandens išteklius ir kitus su žemės ūkiu susijusius iššūkius. Tarp temų minimi produktyvumo didinimas, technologijų panaudojimas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir demografiniai pokyčiai, darantys įtaką ūkių ateičiai.

  • Bulvės ir dirvožemis: kaip regeneracinė žemdirbystė gali stiprinti Europos maisto sektorių

    Bulvės ir dirvožemis: kaip regeneracinė žemdirbystė gali stiprinti Europos maisto sektorių

    Bulvės, kurios atskleidžia didesnę problemą

    Bulvės Europoje išlieka vienu populiariausių kasdienio maisto produktų, tačiau jų kelias iki lėkštės vis dažniau priklauso nuo klimato ir dirvožemio būklės. Ūkininkai daugelyje regionų susiduria su nepastoviais krituliais, karščio bangomis ir didėjančia ligų bei kenkėjų rizika.

    Maisto grandinė, kuri ilgą laiką rėmėsi stabiliais derliais ir prognozuojamu sezonu, šiandien tampa labiau pažeidžiama. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ne tik derliaus kiekiui, bet ir tam, kaip jis pasiekiamas, kokia yra ūkių savikaina bei ilgalaikis konkurencingumas.

    Kodėl dirvožemis tampa strateginiu klausimu

    Dirvožemio degradacija laikoma vienu svarbiausių rizikos veiksnių žemės ūkiui, nes silpnėjant dirvožemio struktūrai mažėja vandens sulaikymas ir didėja erozija. Kai dirvožemis prasčiau kaupia drėgmę, augalai greičiau patiria stresą sausros metu, o staigios liūtys lengviau nuplauna derlingą sluoksnį.

    Pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, kurios dirvožemio sveikatą sieja ne tik su aplinkosauga, bet ir su ekonomika. Stabiliau derantis laukas reiškia mažesnius nuostolius, geresnį planavimą, mažesnę priklausomybę nuo brangstančių įvesties priemonių ir didesnį atsparumą rinkos svyravimams.

    Regeneracinė žemdirbystė: kas veikia praktikoje

    Regeneracinė žemdirbystė paprastai apima tarpinį pasėlių auginimą, augalų įvairovės didinimą, mažesnį dirbimą ir kitas praktikas, kuriomis siekiama atkurti dirvožemio biologinį aktyvumą. Pagrindinė idėja paprasta: stipresnis dirvožemis padeda išlaikyti našumą net tada, kai sąlygos tampa sudėtingesnės.

    Dalies ūkių bandymai rodo, kad konkrečios priemonės gali duoti apčiuopiamą efektą derliui. Ūkininkams svarbiausia, kad pokytis būtų ne vien deklaruojamas, o pagrįstas duomenimis ir aiškiai matomu rezultatu, nes perėjimas reikalauja laiko, žinių ir investicijų.

    „Klausimas jau nebe ar reikia keistis, o kaip tai padaryti taip, kad ūkininkui tai apsimokėtų“, – teigė bendrovės „McCain“ atstovai, pristatydami regeneracinės žemdirbystės kryptį Europoje.

    Kas turi keistis, kad modelis plėstųsi

    Vien ūkių pastangų nepakanka, jei trūksta finansinių paskatų, aiškių matavimo kriterijų ir ilgalaikių supirkimo susitarimų. Dėl to vis dažniau kalbama apie bendradarbiavimą visoje vertės grandinėje, kai prie pokyčių prisideda perdirbėjai, prekyba, bankai ir viešasis sektorius.

    Europos mastu šios diskusijos siejamos ir su Bendros žemės ūkio politikos kryptimis, nes būtent per ją gali būti skatinamos rezultatais grįstos priemonės. Tikslas – kad tvarumo reikalavimai būtų ne vien papildoma našta, o investicija, kuri ilgainiui kelia ūkių produktyvumą ir mažina rizikas.

    Regeneracinė žemdirbystė vis dažniau vertinama kaip konkurencingumo priemonė, o ne tik aplinkosauginė iniciatyva. Jei Europa siekia išlikti stipri maisto gamintoja ir eksportuotoja, jai reikia ūkių, kurie atlaiko klimato svyravimus ir gali stabiliai tiekti žaliavą perdirbėjams.

    Bulvės šioje istorijoje tampa patogiu pavyzdžiu: už kasdienio produkto slypi sprendimai, kurie lemia, ar po kelerių metų derlius bus prognozuojamas, o maisto kainos mažiau jautrios sukrėtimams. Todėl dirvožemio atkūrimas vis dažniau vadinamas investicija į ateities maisto saugumą.