Tag: Regioninė architektūros taryba

  • Vilniaus architektūros kokybės gairės sulaukė 64 pastabų: ką savivaldybė keis prieš svarstymą taryboje

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija apibendrino viešinimo metu gautus visuomenės pasiūlymus dėl Vilniaus architektūros kokybės vertinimo gairių ir vadinamojo architektūros kokybės gido projekto. Vertinimas atliktas pagal Architektūros kokybės vertinimo metodikos 26–28 punktuose nustatytą tvarką.

    Per viešinimo laikotarpį pateiktos 64 pastabos ir pasiūlymai iš 8 pareiškėjų. Savivaldybė nurodo, kad pastabas teikė profesinės organizacijos, asociacijos, architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos ekspertai bei visuomenės atstovai.

    Didžiausia įtampa dėl teisinio statuso

    Pasak savivaldybės, reikšminga dalis gautų pastabų buvo susijusi ne tiek su pačiais gairių principais, kiek su dokumento teisiniu statusu ir taikymo ribomis. Kitaip tariant, diskusijos centre atsidūrė klausimas, ar rekomendacijos praktikoje netaps papildomais privalomais reikalavimais.

    Taip pat iškelti gairių santykio su galiojančiais teisės aktais klausimai: kaip jos dera su Architektūros įstatymu, Statybos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu ir specialiuoju reguliavimu. Savivaldybė akcentuoja, kad siekis yra metodinė pagalba, o ne naujų procedūrų sukūrimas.

    Reaguodama į šias pastabas, administracija teigia laikysis principo, kad Gairės ir Gidas yra metodinio ir rekomendacinio pobūdžio dokumentai. Jais, savivaldybės teigimu, nesiekiama dubliuoti nacionalinio reguliavimo ar įvesti naujų privalomų derinimo žingsnių.

    Kokios temos kartojosi pasiūlymuose

    Pagal turinį pasiūlymai dažniausiai sukosi apie paveldosaugą, UNESCO teritorijas, panoramas ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugą. Ne mažiau dėmesio skirta skirtingų miesto dalių savitumo vertinimui ir tam, kaip projektuose turi būti atliepiamas urbanistinis kontekstas.

    Kita temų grupė apėmė tvarumą, sertifikavimą ir sprendinių pagrindimą įrodymais, taip pat judumo klausimus: gatvių hierarchiją, pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūrą. Dalis pasiūlymų akcentavo viešųjų erdvių, kiemų ir gyvenamosios aplinkos kokybės kriterijų aiškumą.

    Be to, išsakyta pastabų dėl visuomenės įtraukimo, ekspertinio vertinimo ir administracinių procedūrų: kaip užtikrinti, kad vertinimai būtų nuoseklūs, o sprendimų logika suprantama tiek projektų rengėjams, tiek gyventojams. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie komentarai padeda suvienodinti praktiką ir mažinti interpretacijų riziką.

    Ką savivaldybė žada patikslinti

    Administracija nurodo, kad daliai pasiūlymų pritarta, todėl numatoma tikslinti kai kurias gairių ir gido formuluotes. Taip pat žadama aiškiau akcentuoti rekomendacinį dokumentų pobūdį, kad jų taikymas nebūtų suprastas kaip naujas privalomas reguliavimas.

    Pasak savivaldybės, bus tikslinami kai kurių principų paaiškinimai, siekiant sumažinti skirtingo aiškinimo riziką, taip pat planuojami redakciniai ir terminologiniai patikslinimai. Šie pakeitimai turėtų pagerinti dokumento aiškumą ir jo naudojimą praktikoje.

    Į dalį pasiūlymų neatsižvelgta, nes, savivaldybės vertinimu, jie dubliuotų arba keistų nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą reguliavimą. Kiti atmesti siūlymai, anot administracijos, iš esmės nustatytų naujus privalomus projektavimo ar derinimo reikalavimus, kurių metodinis dokumentas pagal savo statusą nustatyti negali.

    Taip pat pažymima, kad dalis pasiūlymų pernelyg detalizavo projektinio ar techninio lygmens sprendinius, kuriuos paprastai reguliuoja statybos techniniai reglamentai ir kiti specialieji dokumentai. Savivaldybė argumentuoja, kad toks detalumo lygis apsunkintų gairių taikymą ir iškreiptų jų metodinę paskirtį.

    Vis dėlto kai kurios iškeltos temos, savivaldybės teigimu, gali tapti pagrindu ateityje rengiant papildomus teritorinius ar teminius gidus, atskiras metodines rekomendacijas, paveldosaugos ar judumo dokumentus. Tai reiškia, kad dalis idėjų nėra atmetama iš esmės, bet nukeliama į kitą formatą ar vėlesnį etapą.

    Patikslintas gairių projektas kartu su visuomenės pasiūlymų apibendrinimu bus teikiamas Regioninei architektūros tarybai rekomendacijai gauti teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybė skelbia, kad pristatymas Vilniaus regioninei architektūros tarybai numatytas 2026 metais birželio 2 dieną 9.00 valandą.

  • Alytuje įsigalioja architektūros kokybės gairės: aiškesnės taisyklės projektams ir fasadų keitimui

    Alytaus miesto savivaldybės taryba 2026 metais balandžio 30 dieną sprendimu patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gaires visoje savivaldybės teritorijoje. Dokumentas apibrėžia, pagal kokius kriterijus mieste bus vertinami urbanistiniai, architektūriniai ir žemėtvarkos sprendiniai.

    Gairėse įvardijama, kas Alytuje laikoma vertybėmis ir kokių sprendimų siekiama, taip pat nurodoma, kas miesto aplinkoje netoleruojama ar neskatinama. Savivaldybė pabrėžia, kad šis įrankis turėtų padėti užtikrinti nuoseklesnę miesto raidą ir gerinti viešosios erdvės bei statinių estetinę kokybę.

    Kas keičiasi projektų vertinime?

    Praktikoje gairės skirtos suvienodinti projektų vertinimą, kad sprendimai būtų priimami remiantis iš anksto apibrėžtais kriterijais, o ne vien subjektyviu vertinimu. Tai turėtų didinti sprendimų priėmimo aiškumą, mažinti ginčų riziką ir sudaryti labiau prognozuojamas sąlygas projektuotojams.

    Gairių taikymo naudotojai įvardijami plačiai: savivaldybė, architektai ir projektuotojai, regioninė architektūros taryba, taip pat visuomenė. Savivaldybei tai tampa papildomu pagrindu argumentuoti sprendimus, o gyventojams lengviau suprasti, kodėl vieni sprendiniai palaikomi, kiti koreguojami.

    Dėmesys fasadams ir smulkiems pakeitimams

    Vienas svarbiausių akcentų gyventojams ir daugiabučių administratoriams – tvarkos pokyčiai dėl darbų, kurie anksčiau dažnai būdavo atliekami be detalesnio derinimo. Nurodoma, kad nuo šiol su Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriumi privaloma derinti ir tuos projektus, kurių anksčiau nereikėjo derinti.

    Tarp tokių atvejų minimi kondicionierių įrengimas, balkonų stiklinimas, fasadų spalvinių sprendinių pakeitimai ir panašūs iš pirmo žvilgsnio nedideli darbai. Derinimas numatomas pateikiant paprastos rašytinės formos prašymą ir schemą, todėl siekiama suderinti greitesnę procedūrą su aiškesne miesto estetikos kontrole.

    Kodėl savivaldybės diegia tokias gaires?

    Lietuvoje daugėja praktikos, kai savivaldybės aiškiau apibrėžia architektūros kokybės kriterijus, kad sprendiniai būtų vertinami nuosekliai, o miesto vaizdas nekistų chaotiškai dėl pavienių nekoordintuotų pakeitimų. Dažniausiai tokie dokumentai aktualūs ne tik dideliems projektams, bet ir kasdieniams fasadų sprendiniams, kurie ilgainiui lemia bendrą kvartalų kokybę.

    Alytaus atveju gairės turėtų tapti orientyru tiek naujiems statiniams, tiek esamų pastatų atnaujinimui, kai keičiami vizualiai reikšmingi elementai. Savivaldybė tikisi, kad tai prisidės prie darnesnės urbanistinės raidos ir didesnio pasitikėjimo sprendimų priėmimo procesu.