CP v2

Tag: Regioninė plėtra

  • Ignalinos rajono savivaldybė kviečia į apklausą: kur sutelkti 2028–2034 metų ES investicijas?

    Ignalinos rajono savivaldybė kviečia į apklausą: kur sutelkti 2028–2034 metų ES investicijas?

    Lietuva pradeda ruoštis naujam 2028–2034 metų Europos Sąjungos investicijų laikotarpiui, o savivaldybės jau renka gyventojų įžvalgas, kurios gali lemti realius sprendimus regionuose. Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė apklausą, kuria siekia išgryninti svarbiausias vietos plėtros kryptis ir būsimų projektų prioritetus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad regioninės plėtros planavime vis labiau remiamasi principu „iš apačios į viršų“, todėl vietos bendruomenės nuomonė tampa svarbi derybose dėl to, kaip nacionaliniai prioritetai bus pritaikyti konkrečiam rajonui. Apklausos rezultatai turėtų padėti suformuoti Ignalinos rajono projektų paketą naujam ES finansavimo etapui.

    Gyventojų prašoma įvardyti, kokią Ignaliną jie mato ateityje ir kur, jų vertinimu, reikėtų sutelkti didžiausius finansinius resursus. Taip pat siekiama išsiaiškinti, kokie strateginiai tikslai turėtų būti laikomi svarbiausiais, kad investicijos atneštų apčiuopiamą naudą kasdieniam gyvenimui ir rajono konkurencingumui.

    Apklausa yra anoniminė, o dalyvauti kviečiami visi, kuriems svarbi rajono ateitis ir sprendimai dėl infrastruktūros, paslaugų, viešųjų erdvių ar kitų prioritetų. Savivaldybė nurodo, kad apklausa vykdoma iki birželio 19 dienos imtinai.

    Kiekvienas atsakymas, pasak savivaldybės, prisideda prie tikslesnio poreikių įvertinimo ir padeda pasiruošti laikotarpiui, kai savivaldybėms teks konkuruoti dėl ribotų lėšų bei pagrįsti planuojamų projektų naudą. Kviečiama aktyviai įsitraukti ir kartu planuoti Ignalinos rajono ateitį.

  • Kelmės savivaldybės delegacija Kroatijoje: kokias ES investicijų pamokas parsivežė iš Zadaro?

    Vizitas Zadaro regione

    2026 metų gegužės 11–15 dienomis Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir mero patarėjas ryšiams su visuomene bei žiniasklaida Justinas Drapanauskas dalyvavo oficialiame darbo vizite Kroatijoje, Zadaro regione. Vizitą organizavo Šiaulių regiono plėtros taryba.

    Delegacijos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta regioninei plėtrai, ES fondų investicijoms ir infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Kartu su kitų Šiaulių regiono savivaldybių atstovais siekta praktiškai įvertinti, kaip Kroatijos regionai planuoja ir administruoja ES lėšomis finansuojamas programas.

    Vizito metu delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Tokia diplomatinių atstovų įtrauktis paprastai padeda atverti daugiau institucinių kontaktų ir pagreitina galimų bendrų iniciatyvų derinimą.

    Susitikimai su savivalda

    Gegužės 12 dieną Lietuvos savivaldybių atstovai lankėsi Zadaro miesto savivaldybėje. Ten jie susitiko su Zadaro meru Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininku Ivica Žuvela.

    Susitikimuose aptartos miesto vystymo kryptys, tvarios infrastruktūros plėtra ir tai, kaip ES finansavimas padeda sparčiau įgyvendinti strateginius projektus. Taip pat nagrinėta, kaip savivaldybės stiprina viešųjų paslaugų kokybę ir ilgalaikį planavimą, kai projektai apima kelių metų ar net dešimtmečio horizontą.

    Delegacija lankėsi ir Višnjik sporto centre, kur pristatyti sporto infrastruktūros vystymo sprendimai bei objektų valdymo modeliai. Tokie pavyzdžiai aktualūs savivaldybėms, ieškančioms būdų suderinti viešąją naudą, finansinį tvarumą ir lankytojų srautų valdymą.

    ES fondų administravimas ir ateities planai

    Gegužės 13 dieną vyko susitikimai su Zadaro apskrities administracijos atstovais, tarp jų su apskrities viršininko pavaduotoju Robertino Dujela ir atsakingais specialistais, dirbančiais su ES fondais. Daug dėmesio skirta praktiniams administravimo klausimams: projektų parengčiai, atsiskaitymui už pasiektus rodiklius ir rizikų valdymui.

    Aptarta ir tai, kaip viešosios investicijos siejamos su turizmo, vietos ekonomikos bei infrastruktūros modernizavimo tikslais. Lietuvos savivaldybėms tai ypač aktualu ruošiantis ateinantiems ES finansavimo ciklams, kai vis svarbesnės tampa žaliosios transformacijos, atsparumo ir regionų konkurencingumo priemonės.

    Delegacija taip pat apžiūrėjo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotus objektus ir susipažino su tvarios infrastruktūros iniciatyvomis. Praktinės patirtys vietoje leidžia tiksliau įvertinti, kurie sprendimai realiai pasiteisina, o kurie reikalauja korekcijų jau planavimo etape.

    Kultūrinėje programoje vizito dalyviai apsilankė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, minint jo 150-ąsias gimimo metines, skirtoje parodoje Zadaro nacionaliniame muziejuje. Taip pat lankytasi Tarptautiniame povandeninės archeologijos centre, kur pristatytos paveldo išsaugojimo ir tarptautinio bendradarbiavimo praktikos.

    Kelmės rajono savivaldybė teigia, kad tokie vizitai prisideda prie gerosios praktikos perėmimo ir naujų partnerystės ryšių kūrimo. Pasak savivaldybės atstovų, būtent tiesioginiai kontaktai ir realių projektų analizė padeda greičiau rasti sprendimus, kaip efektyviau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtros planus.

  • Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija, vadovaujama Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininko ir Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo, darbo vizitu lankėsi Zadare, Kroatijoje. Kartu vyko ir Akmenės rajono vicemerė Inga Vismantienė.

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta regioninės plėtros sprendimams, Europos Sąjungos investicijų panaudojimui ir infrastruktūros projektų valdymui. Taip pat aptartos galimos partnerystės kryptys ir tolimesnis savivaldybių bendradarbiavimas.

    Delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadaro rotušėje svečius priėmė miesto meras Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela.

    Fokusas – ES investicijų valdymas

    Susitikimuose aptarti ES fondų lėšų pritraukimo ir projektų administravimo klausimai, kurie tampa ypač aktualūs artėjant naujam 2028–2034 metų finansavimo laikotarpiui. Savivaldybėms tai reiškia poreikį anksti pasirengti prioritetams, projektų portfeliui ir partnerių tinklui.

    Kalbėta ir apie infrastruktūros plėtros planavimą, vietos savivaldos stiprinimą, taip pat apie ekonomikos ir turizmo integravimą į regionų vystymo strategijas. Tokios temos aktualios tiek Lietuvoje, tiek Kroatijoje, ypač regionams, kurie siekia didinti investicijų grąžą ir mažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.

    Lietuvos ir Kroatijos ryšiai bei auganti prekyba

    Zadaro meras Šime Erlić pristatė miesto istorines, kultūrines, transporto ir ekonomines ypatybes, pabrėždamas abiejų valstybių artimus ryšius. Susitikimuose pažymėta, kad Lietuva ir Kroatija turi panašios istorinės patirties, o šiandien susiduria su panašiais regioninės plėtros iššūkiais.

    „Praėjusiais metais Lietuvos ir Kroatijos dvišalės prekybos apimtys augo 30 proc., o tai rodo stiprėjantį ekonominį ryšį“, – sakė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas.

    Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje sparčiai augančius farmacijos, medicinos ir informacinių technologijų sektorius, kuriuose matomas potencialas bendriems projektams. Tokie sektoriai, anot jo, gali tapti praktine platforma tiek savivaldybių, tiek verslo iniciatyvoms, kai ieškoma ilgalaikių partnerių už tradicinių rinkų ribų.

    Infrastruktūra, paveldas ir kultūra

    Vizito programoje buvo ir praktiniai pavyzdžiai, susiję su infrastruktūros vystymu bei finansavimo modeliais. Delegacija lankėsi Zadaro sporto centre „Višnjik“, kur domėjosi sporto infrastruktūros sprendimais ir jų išlaikymo bei plėtros logika.

    Taip pat aplankytas Tarptautinis povandeninės archeologijos centras, kuriame pristatytos mokslo, kultūros paveldo ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Delegacijos atstovai dalyvavo ir parodos, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, atidaryme Providuro rūmuose.

  • Šiaulių regiono vizitas Zadare: kaip ES fondai ir investicijos keičia miestą ir ką perimti Lietuvai

    Šiaulių regiono savivaldos atstovų delegacija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, lankėsi Zadaro mieste bei Zadaro apskrityje Kroatijoje. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta ES fondų finansuojamiems projektams, investicijų pritraukimui ir praktiniam regioninės plėtros planavimui.

    Susitikimuose Kroatijos partneriai pristatė pagrindines Zadaro plėtros kryptis ir tai, kaip savivalda derina infrastruktūros atnaujinimą su turizmo, transporto ir viešųjų paslaugų plėtra. Šiaulių regiono atstovams aktualiausia buvo, kokie sprendimai leidžia projektus įgyvendinti greičiau ir su mažesnėmis rizikomis.

    ES fondai ir regionų plėtra

    Delegacija domėjosi, kaip ES finansavimas panaudojamas didesniems infrastruktūros projektams ir kokie valdymo modeliai padeda užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams. Tokie vizitai paprastai tampa proga palyginti, kaip skirtingos savivaldybės planuoja prioritetus, vertina projektų atsiperkamumą ir matuoja poveikį gyvenimo kokybei.

    Praktinis aspektas ypač svarbus, nes ES lėšomis finansuojami projektai dažnai reikalauja aiškių rodiklių, griežtų terminų ir nuoseklaus pirkimų organizavimo. Regionams tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir stipresnius administracinius gebėjimus, kurie vėliau praverčia pritraukiant papildomas investicijas.

    Ryšiai, sportas ir bendri interesai

    Zadaro meras Šime Erlić susitikimuose akcentavo Lietuvos ir Kroatijos ryšius bei panašius abiejų šalių raidos etapus po nepriklausomybės atkūrimo XX amžiaus pabaigoje. Pasak jo, bendrumo jausmą stiprina ir sportas, ypač krepšinis, kuris abiejose šalyse išlieka viena ryškiausių tapatybės dalių.

    Vizito metu Šiaulių regiono delegacija apsilankė Zadaro sporto centre „Višnjik“, kuriame aptarta sporto infrastruktūros plėtra ir jos valdymas. Šis klausimas savivaldybėms aktualus ne tik dėl renginių ar sporto paslaugų, bet ir dėl finansinio tvarumo, partnerystės modelių bei pastatų eksploatacijos kaštų.

    Augantis bendradarbiavimas ir naujos nišos

    Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas kasmet stiprėja tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvišalė prekyba per pastaruosius metus augo apie 30 proc., o papildomų galimybių ieškoma farmacijos, medicinos, informacinių technologijų ir inovacijų sektoriuose.

    Vizito pabaigoje aptartos tolesnės regionų partnerystės kryptys ir formos, kurios leistų sistemingiau dalytis patirtimi. Tikimasi, kad tokie kontaktai gali virsti bendrais projektais, kurie apimtų tiek investicijų pritraukimą, tiek savivaldybių kompetencijų stiprinimą.

  • Gegužės 1-oji Lietuvai: ką įstojimas į Europos Sąjungą pakeitė kasdienybėje ir miestuose

    Gegužės 1-oji Lietuvai: ką įstojimas į Europos Sąjungą pakeitė kasdienybėje ir miestuose

    Gegužės 1 dieną minima Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena – data, kuri daugeliui siejasi ne tik su istoriniu sprendimu, bet ir su apčiuopiamais pokyčiais kasdienybėje. Narystė ES sustiprino politinį ir ekonominį šalies saugumą, atvėrė bendrą rinką bei palengvino judėjimą, studijas ir darbą kitose valstybėse.

    Per daugiau nei du dešimtmečius ES narystė tapo vienu svarbiausių Lietuvos modernizacijos veiksnių. Dalis viešosios infrastruktūros projektų, nuo kelių ir viešojo transporto iki švietimo, kultūros ir aplinkosaugos sprendimų, buvo įgyvendinti pasitelkiant ES finansines priemones ir bendras taisykles.

    Kas pasikeitė žmonėms?

    Gyventojams ES pirmiausia reiškia laisvę keliauti ir gyventi kitose Bendrijos šalyse, taip pat aiškesnes vartotojų teises, vienodesnius produktų ir paslaugų standartus. Praktikoje tai atsispindi ir kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, perkant internetu iš kitų ES valstybių ar sprendžiant ginčus dėl paslaugų kokybės.

    Kartu narystė reiškia ir bendras taisykles, kurios keičia rinką: nuo konkurencijos reikalavimų iki duomenų apsaugos ir aplinkosaugos standartų. Dėl to įmonėms atsirado daugiau galimybių eksportuoti, tačiau išaugo ir atsakomybė laikytis vienodų žaidimo taisyklių visoje ES.

    Miestams tai daugiau nei simbolika

    Ši diena ypač matoma savivaldybių lygmeniu, kur ES kryptis dažnai virsta konkrečiais sprendimais: viešųjų erdvių atnaujinimu, energinio efektyvumo didinimu, socialinių paslaugų stiprinimu. Miestams, kurie yra daugiakultūriai ir orientuoti į atvirumą, ES vertybinis pagrindas dažnai tampa kasdienės bendruomenės politikos dalimi.

    Visaginas, kaip daugiakultūris miestas, šią dieną dažnai išskiria kaip priminimą apie bendrą Europos kryptį ir pagarbą įvairovei. Savivaldybės bendruomenė pabrėžia, kad narystė ES siejasi su galimybe kurti, bendradarbiauti ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą skirtingų kultūrų aplinkoje.

    „Ši diena mums primena svarbų Lietuvos pasirinkimą – būti stiprios, vieningos ir vertybėmis grįstos Europos dalimi“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ko tikėtis toliau?

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkėje daugiau vietos užima saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga, energetinė nepriklausomybė ir atsparumas krizėms. Šios kryptys tiesiogiai paliečia ir Lietuvą: nuo investicijų į energetikos projektus iki sprendimų, susijusių su pramonės konkurencingumu bei inovacijomis, įskaitant DI taikymą viešajame sektoriuje ir versle.

    Gegužės 1-oji primena, kad narystė ES nėra vien praeities įvykis ar formalus statusas. Tai kasdien veikiantis sprendimų ir vertybių rėmas, nuo kurio priklauso ir miestų plėtra, ir valstybės galimybės greičiau reaguoti į ekonominius bei geopolitinius iššūkius.