CP v2

Tag: Regioninė politika

  • Prezidentūroje nuskambėjo aiški žinia: be municipalinio būsto regionai praras žmones

    Prezidentūroje įvyko aštuntasis Regionų forumas, kuriame aptarti svarbiausi regioninės politikos klausimai ir priemonės mažinti atotrūkį tarp savivaldybių. Renginyje dalyvavo šalies vadovai, Seimo nariai, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kitų institucijų atstovai.

    Forumo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kurie leistų regionams augti greičiau, o viešosioms paslaugoms tapti labiau prieinamoms. Akcentuota, kad regioninių skirtumų mažinimas yra ne tik socialinės politikos, bet ir ekonominio saugumo bei demografijos klausimas.

    Būstas tampa regionų išlikimo klausimu

    Diskusijoje apie būsto politiką pabrėžta municipalinio būsto plėtra kaip viena realiausių priemonių didinti būsto prieinamumą. Pasak dalyvių, savivaldybės galimybė pasiūlyti kokybišką būstą už prieinamą kainą tiesiogiai veikia gebėjimą pritraukti ir išlaikyti gyventojus.

    Ypač akcentuotas jaunų šeimų ir trūkstamų specialistų pritraukimas į regionus, kai darbo vietos siūlomos, bet būsto pasirinkimas ribotas arba pernelyg brangus. Forume įvardyta, kad municipalinis būstas gali tapti instrumentu stiprinant švietimo ir sveikatos paslaugas, nes padeda pritraukti mokytojus ir gydytojus.

    Atsparumas prasideda savivaldybėse

    Kitoje diskusijoje aptarta, kaip užtikrinti, kad nacionalinis atsparumas taptų bendra valstybės, savivaldos ir visuomenės atsakomybe, aiškiai pasidalijant funkcijas ir išteklius. Pabrėžta, kad pasirengimas krizėms prasideda vietoje, todėl savivaldybių vaidmuo civilinėje saugoje yra esminis.

    Dalyviai išskyrė, kad vien reikalavimų nustatymo nepakanka, jeigu savivaldybėms neskiriami adekvatūs finansiniai ir materialiniai ištekliai. Akcentuota, kad realų pasirengimo lygio augimą lemia nuoseklus finansavimas, infrastruktūra ir aiškiai apibrėžta atsakomybė.

    Daugiau investicinių galių ir aiškesnės taisyklės

    Forume taip pat diskutuota apie savivaldybių investicinių galimybių plėtrą ir perėjimą nuo deklaracijų prie sprendimų. Merai akcentavo didesnio finansinio savarankiškumo poreikį bei paprastesnes procedūras, kurios leistų greičiau įgyvendinti projektus.

    Pabrėžta, kad efektyvesnis paramos lėšų įsisavinimas svarbus tam, kad savivaldybės galėtų operatyviau reaguoti į vietos verslo ir gyventojų poreikius. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai akcentavo, kad renginyje iškeltos idėjos turi virsti konkrečiais teisėkūros sprendimais.

    Komiteto pirmininkas Jaroslaw Narkiewicz atkreipė dėmesį į būtinybę tobulinti regionų valdyseną ir svarstyti specializuoto padalinio kūrimą, kuris galėtų vertinti skirtingų regionų poreikius ir specifiką. Tokia struktūra, pasak forumo dalyvių, padėtų sprendimus grįsti duomenimis ir užtikrinti kryptingą regionų politikos įgyvendinimą.

    Reikšmingu forumo akcentu tapo Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumo dėl bendradarbiavimo, siekiant didinti savivaldybių investicines galimybes, pasirašymas. Dokumentu siekiama aiškesnių gairių tvaresniam savivaldos projektų finansavimui ir regionų atotrūkio mažinimui artimiausiu laikotarpiu.

  • Nausėda Regionų forume: atsparumas prasideda savivaldybėse, o būstas gali sustabdyti specialistų trūkumą

    Prezidentas Gitanas Nausėda, atidarydamas Regionų forumą, pabrėžė, kad valstybės stiprybė priklauso nuo visų grandžių, o ypač nuo savivaldybių ir vietos bendruomenių pasirengimo veikti krizių metu. Jo teigimu, šiandieniniai saugumo, ekonomikos ir demografijos iššūkiai verčia ieškoti sprendimų ne tik nacionaliniu, bet ir regionų lygmeniu.

    Pasak šalies vadovo, atsparumas neturėtų būti suprantamas vien kaip pasirengimas ekstremalioms situacijoms ar karui. Jis siejamas ir su žmonių kasdieniu saugumo jausmu, pasitikėjimu institucijomis, galimybe dirbti bei kurti ateitį ten, kur gyvena, o ne migruoti į didmiesčius ar užsienį.

    „Valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos bendruomenės gebėjimo veikti“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Atsparumas neįmanomas be realių priemonių

    Prezidentas akcentavo, kad vien finansavimas ar infrastruktūros projektai neatsako į visus regionų poreikius. Jo vertinimu, svarbiausia yra aiškiai girdėti savivaldybių lūkesčius, šalinti biurokratines kliūtis ir užtikrinti, kad sprendimai būtų pritaikomi vietos situacijai, o ne vienodai taikomi visiems.

    Ši kryptis dera su pastaraisiais metais Europoje ryškėjančia tendencija daugiau dėmesio skirti vietos atsparumui: civilinei saugai, krizių valdymo planams, kritinės infrastruktūros apsaugai ir gyventojų informuotumui. Praktikoje tai reiškia glaudesnį savivaldybių, valstybės institucijų ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimą.

    Municipalinis būstas kaip atsakas į specialistų stygių

    Kalboje atskirai išskirta būsto tema, kuri, prezidento teigimu, tampa vienu iš svarbiausių instrumentų regionams konkuruojant dėl darbuotojų. Jis pabrėžė, kad daliai savivaldybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus bei kitus viešosioms paslaugoms kritiškai svarbius specialistus.

    Prezidento vertinimu, savivaldybės galimybė pasiūlyti prieinamą būstą gali turėti apčiuopiamą poveikį, nes būsto kaina ir nuomos pasiūla daugeliui šeimų yra lemiamas veiksnys renkantis, kur gyventi. Augant būsto įperkamumo problemoms, municipalinis būstas vis dažniau minimas kaip priemonė, padedanti stabilizuoti darbo jėgos pasiūlą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Forumas kviečiamas ieškoti sprendimų

    Baigdamas kalbą Gitanas Nausėda paragino Regionų forumo dalyvius neapsiriboti problemų įvardijimu ir siekti praktinių susitarimų. Jo teigimu, forumo tikslas yra sudaryti sąlygas atviram dialogui, kuriame savivaldybės, verslas ir akademinė bendruomenė galėtų sutarti dėl veiksmų, stiprinančių regionus.

    Prezidentas palinkėjo prasmingų diskusijų ir pabrėžė, kad į regionų stiprinimą reikia žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją į valstybės sanglaudą, saugumą ir žmonių pasitikėjimą savo ateitimi Lietuvoje.

  • Nausėda Regionų forume pasiuntė žinią merams: atsparumo planas ir pinigai per ILTE tirpsta

    Regionų forume prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad pagrindinis valstybės uždavinys nesikeičia jau septynerius metus: Lietuvoje žmogaus galimybės neturi priklausyti nuo gyvenamosios vietos. Pasak jo, regionų stiprinimas šiandien tiesiogiai susijęs ir su nacionaliniu saugumu, ir su žmonių kasdiene gerove.

    Prezidentas pabrėžė, kad po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios saugumo aplinka pasikeitė iš esmės. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su hibridinėmis atakomis, dronų incidentais, oro erdvės pažeidimais ir gamtos stichijomis, o pirmoji grandis, į kurią krizėje atsiremia žmogus, dažnai yra savivalda.

    „Atspari valstybė žino, ką daryti, kai krizė galiausiai ateina“, – sakė G. Nausėda.

    Kalboje akcentuota praktinė civilinės saugos pusė: ar nutrūkus elektros tiekimui veiks vandentiekis, ar galės dirbti ligoninė, ar bus šilumos tiekimas ir ar žmonės žinos, kur kreiptis pagalbos. Prezidento teigimu, būtina, kad saugių priedangų tinklas dengtų kiekvieną savivaldybę, o perspėjimo sistema pasiektų tiek vienkiemius, tiek gamyklas.

    Nacionalinis atsparumo planas

    G. Nausėda ragino imtis Nacionalinio atsparumo plano, kuris aiškiai apibrėžtų valstybės atsparumo stiprinimo kryptis, atsakomybių pasidalijimą ir terminus. Jo teigimu, krizių valdymas ir pasirengimas neturi būti atidedami, o bendruomenių iniciatyvas verta skatinti ir praktiškai, pavyzdžiui, sprendžiant rezervinio elektros tiekimo klausimus.

    Prezidentas priminė ir savivaldos svarbą gynybos infrastruktūros plėtroje, kai vietos bendruomenės prisiima papildomą naštą dėl poligonų ar mokymo teritorijų. Pasak jo, tokiais atvejais valstybė privalo matyti ir vietos poreikius, o partnerystės principas turi virsti apčiuopiama nauda infrastruktūrai ir paslaugoms.

    Investicijos regionams ir ILTE modelis

    Kalbėdamas apie ekonomiką, prezidentas teigė, kad viešųjų erdvių atnaujinimas ir sutvarkyta infrastruktūra savaime nesukuria stipraus regiono. Jo vertinimu, esminiai dalykai yra aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos, investicijos, būstas ir žmonės, todėl savivaldai reikia suteikti daugiau galimybių investuoti į ateitį, išlaikant finansinį tvarumą.

    G. Nausėda atkreipė dėmesį į savivaldybių skolinimosi per ILTE modelį, kuris, pasak jo, parodė realų poreikį finansiniams instrumentams regionuose. Prezidentas nurodė, kad savivaldybių projektams iki 2029 metų numatytas 100 milijonų eurų limitas buvo išnaudotas per tris mėnesius, o tai esą rodo tiek projektų brandą, tiek investicijų alkį.

    „Tai rodo, kad savivaldybės turi puikių projektų ir yra pasirengusios juos įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas taip pat išskyrė regioninio bendradarbiavimo būtinybę, kai paslaugas ir infrastruktūrą efektyviau planuoti kelioms savivaldybėms kartu. Jo teigimu, viešasis transportas, sveikatos paslaugos, atliekų tvarkymas, profesinis rengimas ar būsto sprendimai ne visada logiški vienos savivaldybės mastu, todėl bendri projektai gali suteikti masto ekonomiją ir geresnį rezultatą žmonėms.

    Daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės

    G. Nausėda priminė, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui būtina išvengti situacijų, kai lėšos ilgai stringa tarp programų ir gairių. Jo teigimu, investicijos turi greičiau virsti realia verte, o regionų lygmeniui reikalinga aiškesnė atsakomybė ir pajėgumai ne tik administruoti projektus, bet ir įgyvendinti plėtros strategijas.

    Prezidentas pabrėžė, kad didesnis savivaldos vaidmuo turi eiti kartu su aukštesniais skaidrumo standartais. Jo teigimu, stipresnė savivalda negali reikšti silpnesnės atsakomybės, o korupcija, nepotizmas ar viešojo intereso nepaisymas neturi pateisinimo nei nacionaliniame, nei vietos lygmenyje.

  • Regionų pinigai po 2027 metų: Seimo komitetas įvardijo, ko dabar skubiai reikia pasienyje

    2026 metais rugsėjo 3 dieną Šeduvoje vykusiame Vidaus reikalų ministerijos rengiamame Regioninės politikos forume 2026 dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovai. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta valstybės investicijų kryptims po 2027 metų, demografiniams pokyčiams ir viešųjų paslaugų prieinamumui visoje šalyje.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič akcentavo, kad ryškūs regioniniai skirtumai ir gyventojų senėjimas reikalauja greitesnių bei labiau koordinuotų sprendimų. Pasak jo, vien finansinės injekcijos nepašalina priežasčių, dėl kurių dalis savivaldybių praranda gyventojus ir darbo vietas.

    Komitetas priminė, kad regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 30 proc. sanglaudos politikos lėšų, kurios siekia beveik 1 800 000 000 eurų. Tačiau pabrėžta, jog investicijų poveikis menksta, kai jos išskaidomos tarp skirtingų institucijų ir nėra siejamos su ilgalaikiais tiksliais rodikliais, tokiais kaip paslaugų pasiekiamumas ar naujų darbo vietų kūrimas.

    Pasienio regionams siūlomos tikslinės paskatos

    Forume daug dėmesio skirta pasienio teritorijų situacijai, kur gyventojų mažėjimas ir senėjimas dažnai yra spartesnis nei šalies vidurkis. Papildomą spaudimą, anot komiteto, gali kelti ir saugumo aplinka, ribojimai ar infrastruktūros pokyčiai, kurie turi tiesioginį poveikį verslo planams ir kasdieniam mobilumui.

    „Jei norime išlaikyti šių teritorijų gyvybingumą, privalome pasiūlyti tikslines valstybės paskatas, plėtoti specialias rėmimo programas jaunoms šeimoms bei socialinio būsto fondą, kuris padėtų pritraukti trūkstamus specialistus“, – sakė Jaroslav Narkevič.

    Anot komiteto, ypač jautrios sritys yra švietimas ir sveikatos priežiūra, nes būtent čia specialistų trūkumas greičiausiai virsta prastesnėmis paslaugomis ir dar labiau skatina migraciją. Pabrėžta, kad sprendimai turi apimti ne tik pastatų ar įrangos finansavimą, bet ir realias priemones darbuotojų pritraukimui bei išlaikymui.

    Regioninė politika turi būti valdoma vientisiau

    Komitetas taip pat iškėlė klausimą dėl dabartinio regioninės politikos modelio nuoseklumo. Pasak Seimo atstovų, kai investicijos ir programos lieka fragmentuotos tarp skirtingų ministerijų, regionams sudėtingiau užtikrinti ilgalaikį planavimą, o projektai ne visada dera tarpusavyje.

    Kaip prioritetas įvardytas siekis regionų plėtros politikos formavimą ir koordinavimą sutelkti vienoje stiprioje institucijoje, turinčioje aiškius įgaliojimus. Komiteto vertinimu, tai leistų regionų poreikius sistemingiau integruoti į švietimo, sveikatos, susisiekimo, socialinės apsaugos ir kitų sričių sprendimus.

    Diskusijose pabrėžta, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui svarbiausia iš anksto apsibrėžti prioritetus ir atsakomybes. Tikimasi, kad aiškesnis koordinavimas padėtų užtikrinti tolygesnį viešųjų paslaugų prieinamumą ir stabdyti neigiamas demografines tendencijas regionuose.

  • Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos svarbiausios investicijų kryptys ir temos, kurios regionui gali lemti didžiausią pridėtinę vertę po 2027 metų.

    Į pasitarimą susirinko visų Utenos regiono savivaldybių atstovai, siekę suderinti pozicijas ir išgryninti bendrus prioritetus. Toks derinimas svarbus todėl, kad dalis ES lėšų planuojama ir vertinama regioniniu principu, o pavieniai projektai dažnai konkuruoja dėl tų pačių finansavimo priemonių.

    Diskusijų metu savivaldybės pristatė savo siūlomus prioritetus ir ieškojo sprendimų, kurie veiktų ne vienos savivaldybės, o viso regiono mastu. Galutinis tikslas yra suformuoti aiškias Utenos regiono plėtros kryptis, kurias planuojama teikti Vidaus reikalų ministerijai.

    Pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Andrius Valickas, pristatęs, kaip nacionaliniu lygmeniu vyksta pasirengimas naujam finansavimo etapui. Taip pat aptarti programavimo principai ir praktiniai žingsniai, kaip savivaldybėms laiku pasiruošti, kad projektų idėjos būtų paremtos duomenimis, partneryste ir aiškiais rezultatais.

    Molėtų rajono savivaldybei renginyje atstovavo meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, mero patarėjas Valentinas Stundys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė bei Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė. Taip pat dalyvavo Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas ir administracijos ekspertė Daiva Karvelienė.

    Pasitarimo metu diskusijos vyko pagal temines sritis, vertinant regionui aktualiausius iššūkius ir galimas investavimo kryptis. Savivaldybėms svarbu iš anksto susitarti ne tik dėl projektų idėjų, bet ir dėl rodiklių, partnerių bei tęstinumo, kad investicijos duotų apčiuopiamą rezultatą ir po finansavimo pabaigos.