Tag: Regioniniai skrydžiai

  • Vokietijos „VÆRIDION“ pritraukė 124 mln. eurų: žada priartinti elektrinius regioninius skrydžius

    Miunchene įsikūręs aviacijos startuolis „VÆRIDION“ pritraukė 30 mln. eurų investiciją ir buvo atrinktas gauti 94,5 mln. eurų Europos Komisijos Inovacijų fondo dotaciją – bendra suma siekia 124,5 mln. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. „VÆRIDION“ teigimu, naujas finansavimas padės pereiti nuo prototipo idėjos prie sertifikavimui tinkamo orlaivio kūrimo ir pasiruošimo pramoninei gamybai.

    Investicijų raundą kartu vedė Nyderlandų investuotojai SHIFT Invest ir „Invest-NL“, taip pat prisidėjo jau anksčiau bendrovę rėmę „World Fund“, „Project A“ ir „Vsquared Ventures“. Prie raundo prisijungė ir „PAYBACK“ įkūrėjas, „DeepTech“ investuotojas Alexanderis Rittwegeris.

    Startuolis kuria visiškai elektrinį regioninį lėktuvą „Microliner“, kuris turėtų skraidinti iki devynių keleivių maždaug 400 kilometrų atstumu. Bendrovė teigia, kad tikslas – padaryti trumpus regioninius skrydžius ekonomiškai patrauklesnius ir lengviau įgyvendinamus.

    Kas kuriama ir kam skirti pinigai

    „VÆRIDION“ įkūrėjas ir vadovas Ivoras van Dartelis teigia, kad per pastaruosius metus „Microliner“ nuo patvirtinto dizaino perėjo prie realios įrangos kūrimo, o traukos ir baterijų technologijos testuojamos bendrovės bazėje Oberpfaffenhofene.

    30 mln. eurų investicija, pasak bendrovės, bus naudojama pirmajam sertifikavimui tinkamam orlaiviui sukurti bei tolesniems traukos sistemos bandymams.

    Tuo metu 94,5 mln. eurų Inovacijų fondo dotacija skirta projektui „CAROLUS“ – planuojama įkurti ir išplėsti galutinio surinkimo gamyklą Oberpfaffenhofeno oro uoste netoli Miuncheno.

    Dotacija dar ne galutinis „taip“

    Startuolis nurodo, kad „CAROLUS“ projektas atrinktas iš 358 paraiškų kaip vienas iš 12 didelio masto projektų. Šioje kategorijoje „VÆRIDION“ įvardijamas kaip vienintelė Vokietijos bendrovė ir vienintelis aviacijos projektas.

    Vis dėlto dotacija dar siejama su formaliais žingsniais: ji priklauso nuo sutarties užbaigimo, kurio, kaip nurodoma, tikimasi 2027 metais.

    „Microliner“ planai ir terminai

    „Microliner“ projektuojamas su sklandytuvą primenančiu sparnu, moduline baterijų technologija ir kelių variklių traukos sistema, sukančia vieną propelerį. Orlaivis kuriamas keleivinei ir krovininei versijoms.

    Bendrovė taip pat mini skirtingus taikinius priklausomai nuo skrydžio sąlygų: siekiama iki 400 kilometrų nuotolio gabenant devynis keleivius pagal instrumentinių skrydžių taisykles, arba iki 550 kilometrų – gabenant keturis keleivius pagal vizualinių skrydžių taisykles.

    „VÆRIDION“ teigia turinti įsipareigojimų iš klientų dėl daugiau kaip 130 orlaivių. Pirmuoju klientu įvardijamas Belgijoje įsikūręs ASL Group, o pirmasis „Microliner“ pristatymas taikomas 2030 metams.

    2026 metų kovą bendrovė atidarė gamybos ir bandymų bazę Oberpfaffenhofeno oro uoste ir pranešė, kad ten pirmą kartą įjungė elektrinį variklį. Ši bazė, pasak įmonės, įsigyta po kitos Vokietijos elektrinės aviacijos bendrovės „Lilium“ nemokumo.

    Toliau numatomi darbai apima baterijų paketų ir traukos sistemos integraciją į antžeminę bandymų platformą, vadinamą „copper bird“, taip pat bandymus vėjo tunelyje. Sertifikavimui tinkamo prototipo bendrovė taikosi sulaukti 2027 metų pabaigoje arba 2028 metų pradžioje.

  • Kinijoje dėl naujo oro uosto sprogdino kalnus: Tongren Dejiang jau priėmė pirmą reisą

    Kinijoje dėl naujo oro uosto sprogdino kalnus: Tongren Dejiang jau priėmė pirmą reisą

    Naujasis Tongren Dejiang oro uostas pietvakarių Kinijoje oficialiai pradėjo veiklą ir jau priėmė pirmąjį keleivinį skrydį. Projektas iškart patraukė dėmesį dėl neįprastos statybos vietos: oro uostui teko pritaikyti itin kalnuotą reljefą.

    Oro uostas pastatytas ant dirbtinai suformuotos, išlygintos platformos maždaug 1 100 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tam buvo pasitelkti sprogdinimo darbai ir sunki technika, o dalis kalvų viršūnių buvo nukasta, kad atsirastų pakankamai plokščias plotas kilimo ir tūpimo takui.

    Valdžios skelbtuose projekto dokumentuose nurodoma, kad darbai pareikalavo didelės apimties sprogstamųjų medžiagų ir sudėtingos logistikos kalnuose. Skaldyta uoliena panaudota pylimams ir pagrindui sutvirtinti, kad danga atlaikytų orlaivių apkrovas ir intensyvų eismą.

    Oficialiai skelbiama, kad Tongren Dejiang oro uostas per metus galės aptarnauti iki 550 000 keleivių, taip pat iki 1 350 tonų krovinių ir pašto. Kilimo ir tūpimo tako ilgis siekia 2 800 metrų, plotis – 45 metrus, o terminalo plotas yra apie 7 000 kvadratinių metrų.

    Infrastruktūra pritaikyta C klasės orlaiviams, tokiems kaip „Boeing 737“ ar „Airbus A320“, numatytos šešios stovėjimo vietos lėktuvams. Tokia konfigūracija leidžia orientuotis į vidaus skrydžius ir regioninį susisiekimą, kuris Kinijoje pastaraisiais metais auga sparčiausiai.

    Pradiniame etape reguliarius skrydžius vykdo vietinės regioninės oro linijos, o maršrutų tinklą planuojama plėsti palaipsniui. Skelbiama, kad ateityje galėtų atsirasti susisiekimas su didžiaisiais šalies centrais, įskaitant Pekiną ir Šanchajų, jei tai pateisins paklausa ir tvarkaraščių derinimas.

    Tongren Dejiang nėra vienintelis pavyzdys, kai Kinija oro uostus stato sudėtingiausiose vietovėse. Panašūs projektai kalnuotose teritorijose pristatomi kaip būdas sutrumpinti kelionės laiką regionuose, kuriuose kelių infrastruktūra dėl reljefo yra ribota, o kartu tai tampa ir turistiniu traukos objektu dėl įspūdingų vaizdų virš debesų.

    Kinijos civilinės aviacijos plėtra pastarąjį dešimtmetį vis labiau remiasi regioninių oro uostų tinklu, kuris padeda paskirstyti srautus nuo didžiųjų mazgų ir atverti naujas kryptis vietos ekonomikai. Tokie projektai dažnai siejami su platesniais tikslais: turizmo skatinimu, verslo investicijų pritraukimu ir spartesniu susisiekimu tarp provincijų.

    Visas Tongren Dejiang oro uosto projektas, viešai skelbiamais duomenimis, kainavo apie 280 milijonų eurų. Nors tokios investicijos kelia diskusijų dėl atsiperkamumo, Kinija toliau akcentuoja, kad regioninė aviacijos infrastruktūra yra svarbi ilgalaikei transporto ir ekonomikos plėtrai.