Tag: Regitra

  • DUOday 2026 Marijampolėje: šešėliavimas vienai dienai ar realus kelias į praktiką ir darbą?

    DUOday 2026 Marijampolėje: šešėliavimas vienai dienai ar realus kelias į praktiką ir darbą?

    Marijampolėje prasidedanti DUOday 2026 iniciatyva kviečia darbdavius į žmonių su negalia įtrauktį pažiūrėti plačiau nei į vienos dienos vizitą. Darbo šešėliavimas, kai žmogus vieną dieną stebi ir išbando pasirinktą profesiją, šiemet pristatomas kaip startas praktikai ar įdarbinimui, o ne tik pažinčiai su darbo vieta.

    Šiais metais DUOday vyks 23 Lietuvos miestuose. Iniciatyvoje dalyvaus 37 siunčiančios organizacijos, o daugiau nei 350 žmonių su negalia kartu su 180 įmonių darbuotojais sudarys beveik 500 duetų, kurie vienai dienai taps komandomis konkrečiose darbo vietose.

    Kur šešėliavimas vyks Marijampolėje

    Marijampolėje prie iniciatyvos prisijungė penkios įmonės ir įstaigos: „McDonald’s“, AB „Regitra“, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, AB Lietuvos paštas ir Užimtumo tarnyba prie LR SADM Kauno regiono karjeros planavimo skyrius. Čia bus išbandomos skirtingos funkcijos, leidžiančios pamatyti tiek klientų aptarnavimo, tiek administracinius procesus.

    Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ socialinių dirbtuvių lankytojai projekte dalyvauja pirmą kartą. Jie šešėliuos bibliotekininko padėjėjo, karjeros konsultanto, laiškininko padėjėjo ir su transporto registravimu bei vairuotojo pažymėjimų išdavimu susijusių specialistų darbus.

    Kodėl DUOday siekia daugiau nei patirties

    Iniciatyvą Lietuvoje koordinuojanti įdarbinimo tarpininkų organizacija „SOPA“ pabrėžia, kad vienos dienos pažintis per dažnai neperauga į realų įdarbinimą. Organizatorių tikslas yra paskatinti darbdavius iš anksto planuoti, kas gali vykti po šešėliavimo: trumpa praktika, bandomasis laikotarpis ar konkretus darbo pasiūlymas.

    „Šiemet kviečiame darbdavius į darbo šešėliavimą pažvelgti kaip į pirmą žingsnį realaus įdarbinimo link. Norime, kad ši iniciatyva nesibaigtų viena diena – po jos sektų praktikos, o dar geriau – darbo pasiūlymai“, – sakė „SOPA“ vadovė Jurgita Kuprytė.

    Ką rodo tendencijos darbo rinkoje

    „SOPA“ teigimu, darbdavių nuostatos Lietuvoje palaipsniui keičiasi, tačiau išlieka atotrūkis tarp darbo rinkos tempo ir dalies žmonių su negalia galimybių greitai prisitaikyti. Darbo vietose vis dažniau tikimasi savarankiškumo, greitų sprendimų ir gebėjimo vienu metu valdyti kelias užduotis, o šiems įgūdžiams ugdyti ne visada sudaromos vienodos starto sąlygos.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad darbo rinkoje lieka neišnaudojamas žmonių su negalia potencialas, o nedarbas tiesiogiai siejasi su skurdo rizika. Organizatorių vertinimu, didesnį proveržį gali sukurti tarpiniai sprendimai, kai darbdavys ir kandidatas saugiai išbando bendradarbiavimą, susitaria dėl darbo pritaikymų ir įsivertina realius lūkesčius.

    Darbdavių patirtis: laimi abi pusės

    Iniciatyvoje dalyvaujančios įmonės akcentuoja, kad didžiausias pokytis įvyksta tada, kai žmonėms suteikiama proga praktiškai parodyti, ką jie gali. Darbdaviams tai padeda geriau suprasti, kokių pritaikymų reikia, o kolektyvams leidžia įtrauktį pamatyti kaip kasdienę darbo kultūros dalį.

    „Tikime, kad įtrauki darbo aplinka kuriama ne deklaracijomis, o realiomis galimybėmis žmonėms augti ir dirbti. Dažnai tereikia darbdavio drąsos suteikti progą parodyti savo gebėjimus – tuomet laimi ir žmogus, ir visa organizacija“, – sakė „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.

    Kas yra DUOday

    DUOday yra beveik 20 metų Europoje vykstanti darbo šešėliavimo iniciatyva, o Lietuvoje ji rengiama septintus metus. Jos principas paprastas: žmogus su negalia vieną darbo dieną praleidžia pasirinktoje organizacijoje, stebi procesus, pagal galimybes įsitraukia į užduotis ir susipažįsta su darbo aplinka.

    Organizatorių teigimu, didžiausia DUOday vertė atsiskleidžia tuomet, kai po vienos dienos atsiranda konkretus tęstinumas. Praktika, lankstesnės darbo formos ar bandomasis laikotarpis gali tapti sprendimais, padedančiais sumažinti riziką abiem pusėms ir padidinti tikimybę, kad pažintis peraugs į stabilų darbą.

  • 40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    Nacionalinis projektas Prisijungusi Lietuva pristatė 40 nemokamų savarankiško mokymosi pamokų, skirtų gyventojams, norintiems drąsiau naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Pamokose žingsnis po žingsnio aiškinama, kaip susitvarkyti dažniausiai kasdienybėje pasitaikančius reikalus internetu.

    Mokomoji medžiaga parengta taip, kad būtų suprantama ir tiems, kuriems dar trūksta skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Vienai temai paprastai prireikia nuo 20 iki 60 minučių, o mokytis galima sau patogiu metu ir tempu.

    Projektas akcentuoja, kad mokymuose sąmoningai vengiama perteklinės teorijos ir sudėtingų sąvokų, o vietoje jų pateikiami konkretūs pavyzdžiai ir aiškiai parodyti veiksmai. Tikslas paprastas: kad žmogus galėtų realiai atlikti veiksmus savarankiškai, o ne tik perskaityti, kaip tai teoriškai turėtų atrodyti.

    „Planuodami šias pamokas galvojome apie žmones, kuriems aktualu naudotis e. paslaugomis, tačiau jie dar abejoja ar nepasitiki savo patirtimi. Norėjome, kad kiekvienas žingsnis būtų aiškus ir suprantamas“, – sakė projekto Prisijungusi Lietuva ekspertas Algimantas Merkys.

    Didelė dalis pamokų skirta temoms, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai: E. sveikata, Valstybinės ligonių kasos paslaugos, „Sodros“ savitarna, E. policija, „Regitra“, taip pat MIGRIS. Aptariamos ir kitos praktinės sritys, pavyzdžiui, viešasis transportas, bibliotekų paslaugos ar aplinkos apsaugos sistemos.

    Atskiras dėmesys skiriamas e. parašui ir dokumentų tvarkymui internetu, nes būtent čia žmonėms dažnai kyla daugiausia klausimų. Pamokose aiškinama, kokios yra e. parašo rūšys, kaip juo prisijungti prie e. valdžios sistemų, pasirašyti dokumentus, patikrinti parašo galiojimą, taip pat kaip parengti ir išsiųsti dokumentus elektroniniu būdu.

    Projektas pabrėžia ir praktinę naudą: elektroninės paslaugos leidžia sutaupyti laiko, sumažina poreikį vykti į įstaigas, padeda išvengti eilių ir daugiau reikalų sutvarkyti tada, kai patogu pačiam. Pasak projekto rengėjų, nuoseklus mokymasis po truputį didina pasitikėjimą ir suteikia daugiau savarankiškumo kasdienėje rutinoje.

    „Svarbiausia – neprarasti smalsumo. Jei mokomės po truputį, nuosekliai ir neraginami, skaitmeninis pasaulis tampa ne kliūtimi, o pagalbininku“, – sakė A. Merkys.

    Nemokamos pamokos pasiekiamos neribotą laiką projekto Prisijungusi Lietuva svetainėje, mokymų skiltyje pasirinkus savarankiško mokymosi dalį. Ten pateikiami visi kursai, kuriuos galima rinktis pagal aktualiausią situaciją ir spręstiną užduotį.

  • Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Gyventojų susidomėjimas parama elektromobiliams pastaraisiais mėnesiais pastebimai išaugo, todėl Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ruošiasi priemonės tęstinumui. Agentūra skelbia, kad šiuo metu aktyvaus kvietimo lėšų likutis siekia apie 2,3 mln. eurų, o papildomas finansavimas jau planuojamas.

    APVA teigimu, didėjant paraiškų skaičiui siekiama išvengti situacijos, kai kompensacijos baigtųsi anksčiau nei gyventojai spėtų pateikti dokumentus. Praktikoje tai reiškia, kad naujas kvietimas gali būti paskelbtas artimiausiu metu, derinant sprendimus su Susisiekimo ministerija.

    Paraiškų tempas auga

    APVA nurodo, kad šiuo metu vidutiniškai sulaukiama daugiau nei 600 paraiškų per mėnesį. Tai rodo ne tik išaugusį visuomenės dėmesį mažataršiam transportui, bet ir tai, kad daliai pirkėjų kompensacija tampa svarbiu argumentu priimant sprendimą.

    „Matome, kad gyventojų susidomėjimas auga – šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sulaukiame virš 600 paraiškų. Svarstantiems apie tokį pirkinį turime gerų žinių – investicijos į elektromobilumą nesustoja“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.

    Kiek galima susigrąžinti?

    Pagal šiuo metu taikomą tvarką gyventojas, įsigijęs naują grynąjį elektromobilį, gali susigrąžinti 5 000 eurų. Pasirinkus naudotą, bet ne senesnį kaip 4 metų elektromobilį, kompensacija siekia 2 500 eurų.

    Paramą galima gauti tik gryniesiems M1 klasės elektromobiliams, todėl įkraunami hibridai ir įprasti hibridiniai automobiliai į šią priemonę nepatenka. APVA pabrėžia, kad tokios taisyklės taikomos siekiant didžiausio tiesioginio poveikio taršos ir triukšmo mažinimui.

    Kaip teikiamos paraiškos?

    Paraiškų teikimas vyksta per APVIS sistemą, o procesas supaprastintas integruojant reikalingus duomenis iš Regitros registrų. Praktikoje pareiškėjui dažniausiai pakanka suvesti savo duomenis ir elektromobilio VIN numerį, o atitiktis kriterijams įvertinama automatiškai.

    Pasak APVA, tokia integracija sutrumpina vertinimo laiką ir sumažina klaidų tikimybę, todėl sprendimai dėl kompensacijų gali būti priimami greičiau. Tai ypač aktualu augant paraiškų srautui ir artėjant kvietimo lėšų ribai.

    Nuo 2022 metų birželio taikoma priemonė jau prisidėjo prie maždaug 10 000 elektromobilių įsigijimo. APVA duomenimis, iki šiol didesnė dalis paramos teko naudotiems automobiliams: išmokos skirtos apie 7 000 naudotų ir apie 3 000 naujų elektromobilių.

    Per beveik ketverius metus išmokėta apie 32,7 mln. eurų, o 2022–2026 metų laikotarpiui šiai priemonei iš viso numatyta 35 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš ES Modernizavimo fondo lėšų, o papildomi kvietimai planuojami atsižvelgiant į paklausą ir likusį biudžetą.