CP v2

Tag: Reintegracija

  • Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Dešimtmetis, paremtas antra galimybe

    Marijampolėje veiklą dešimtmetį skaičiuojantys Pusiaukelės namai mini sukaktį, kuri jų bendruomenei reiškia daugiau nei datą kalendoriuje. Per 10 metų čia suformuota praktika, kai bausmės pabaiga tampa ne formaliu išėjimu pro vartus, o kryptingu pasirengimu gyvenimui laisvėje.

    Pusiaukelės namai Lietuvoje veikia kaip tarpinė grandis tarp įkalinimo įstaigos ir savarankiško gyvenimo. Pagrindinis tikslas – mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinant kasdienius įgūdžius, atsakomybę ir ryšius su bendruomene.

    Kas yra pusiaukelės namai ir kaip jie veikia?

    Pusiaukelės namuose gyvena bausmę baigiantys atlikti žmonės, kurie yra motyvuoti keistis ir sutinka su aiškiomis taisyklėmis. Kasdienybė čia struktūruota: siekiama, kad gyventojai dirbtų arba mokytųsi, laikytųsi nustatyto režimo ir nuosekliai ruoštųsi grįžimui į visuomenę.

    Šis modelis paremtas principu, kad resocializacija yra procesas, o ne vienkartinis sprendimas. Nuo elementarių finansų, dokumentų ir darbo paieškos įgūdžių iki konfliktų valdymo ar priklausomybių rizikos atpažinimo – realūs kasdieniai iššūkiai čia sprendžiami dar prieš grįžtant į įprastą aplinką.

    Renginyje – vadovai, partneriai ir asmeninės istorijos

    Jubiliejaus proga Pusiaukelės namų bendruomenę pasveikino įstaigų vadovai, partneriai ir bičiuliai. Taip pat renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Seimo narys Karolis Podolskis.

    Renginio metu pristatytas per dešimtmetį nueitas kelias, aptarta Pusiaukelės namų veikla ir kasdieniai praktiniai sprendimai, kuriais remiamasi dirbant su gyventojais. Akcentuota, kad sėkmingas žmogaus sugrįžimas į visuomenę paprastai priklauso nuo nuoseklaus darbo, bendradarbiavimo ir aiškios atsakomybės sistemos.

    „Pusiaukelės namai yra apie antrą galimybę. Apie žmogų, kuris po klaidų mokosi iš naujo gyventi atsakingai, dirbti, kurti santykį su aplinka ir pačiu savimi. Labai svarbu, kad šiame kelyje jis nebūtų paliktas vienas“, – sakė Nerijus Mašalaitis.

    Ypatingą renginio dalį sudarė asmeniniai liudijimai. Buvęs Pusiaukelės namų gyventojas Pavelas pasidalijo patirtimi, kaip gyvenimas tarpinėje sistemoje padėjo ramiau pereiti į savarankišką etapą ir grįžti į įprastą ritmą be staigaus lūžio.

    Vėliau svečiai apžiūrėjo Pusiaukelės namus, susipažino su gyvenimo sąlygomis, tvarka ir kasdieniais reikalavimais. Bendruomenei pristatyta ir dabartinių gyventojų patirtis – vienas jų, Tomas, papasakojo, kaip struktūruota rutina ir aiškūs lūkesčiai padeda susidėlioti planus po išėjimo į laisvę.

    Per 10 metų Marijampolės Pusiaukelės namai įtvirtino kryptį, kurioje kontrolė derinama su pagalba, o reikalavimai – su realiomis priemonėmis keistis. Bendras siekis išlieka tas pats: kad pusiaukelė vestų į priekį ir žmogus turėtų realią galimybę pradėti iš naujo.

  • Kauno rajono savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: kas teiks socialinės integracijos paslaugas

    Kauno rajono savivaldybė atrinko partnerius projektui „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“, kuris finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos lėšomis. Projektu siekiama plėtoti socialinės integracijos priemones labiausiai pažeidžiamoms grupėms Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

    Partnerių atranka buvo skirta užtikrinti socialinės integracijos paslaugų teikimą asmenims, kurie yra paleidžiami arba jau paleisti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų. Šiai tikslinei grupei numatytos priemonės orientuotos į grįžimą į bendruomenę ir didesnes galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

    Kauno rajono savivaldybės partneriais atrinktos trys organizacijos: VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas, Kauno arkivyskupijos Caritas ir Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“. Savivaldybė su šiomis įstaigomis planuoja įgyvendinti numatytas veiklas pagal socialinės integracijos paslaugų tvarką.

    Numatytos paslaugos ir pagalba

    Veiklos apima asmens poreikių vertinimą, individualų ir grupinį motyvavimą, informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą. Taip pat numatoma psichologinė pagalba, sociokultūrinės paslaugos, įskaitant kultūrinę edukaciją ir kūrybingumo skatinimą.

    Didelė dalis priemonių bus skirta socialinių įgūdžių ugdymui, profesiniam orientavimui, bendrųjų gebėjimų stiprinimui ir profesinių įgūdžių ugdymui. Kartu planuojama pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus, taip pat palydimoji paslauga, kuri padeda žmogui išlaikyti ryšį su paslaugų teikėjais prisitaikymo laikotarpiu.

    Kodėl tai svarbu savivaldybei?

    Praktikoje didžiausi iššūkiai žmonėms po įkalinimo dažnai susiję su dokumentais, būstu, sveikatos ir emocine būkle, skolos rizika, nutrūkusiais ryšiais bei sudėtingu sugrįžimu į darbo rinką. Todėl integruotos paslaugos, kuriose derinamas motyvavimas, įgūdžių ugdymas ir reali pagalba įsidarbinant, laikomos viena efektyviausių priemonių mažinti socialinę atskirtį.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad veiklos bus vykdomos vadovaujantis iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų asmenų socialinės integracijos tvarka. Tikimasi, kad partnerių patirtis leis paslaugas teikti nuosekliai, o pagalba pasieks žmones laiku, dar prieš jiems susiduriant su gilesnėmis socialinėmis problemomis.